Kaip rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo 19-27 dienomis atlikta gyventojų apklausa, šiuo metu populiariausia politine jėga išlieka Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), už kurią pasiryžę balsuoti 15,6 proc.
Nuo socdemų nedaug atsilieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Už ją parlamento rinkimuose balsuoti nori 14 proc. Trečioje vietoje su 13,7 proc. populiarumu įsitvirtinę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Likusios politinės partijos iš esmės balansuoja ties 5 proc. paramos riba, kuri atveria kelią partijos kandidatams patekti į Seimą: Darbo partija – 5,2 proc., Liberalų sąjūdis – 5 proc., partija „Tvarka ir teisingumas“ – 4,9 proc., Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) – 4,6 proc. (koalicijoms reikalinga 7 proc. rinkėjų parama), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA) – 4,2 proc.
Du realiausi variantai
Kadangi minėto tyrimo rezultatų paklaida yra 3,1 proc., portalo tv3.lt kalbinti politologai sutaria, kad LSDP, LVŽS ir TS-LKD jėgos yra apylygės, taigi, greičiausiai viena iš šių partijų po Seimo rinkimų ims formuoti koaliciją.
Realiausiais koalicijos dėlionės variantais vadinama LSDP ir LVŽS arba TS-LKD ir LVŽS sąjungos.
Tiesa, kaip portalui tv3.lt teigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga, nereikėtų atmesti ir dar vienos koalicijos dėlionės baigties.
„Vaivorykštės mes atmesti negalime, tai yra konservatorių ir socialdemokratų jungties su valstiečiais“, – sakė S. Spurga.
Vis dėlto, politologų teigimu, tiek LSDP ir LVŽS, tiek ir TS-LKD ir LVŽS koalicijoms prireiks dar vieno partnerio. Kas juo galėtų būti?
Bedė pirštu į R. Karbauskio principus
Politologas S. Spurga akcentavo, kad trečiojo koalicijos partnerio vaidmuo, svarstant apie galimas politines sąjungas po rinkimų, bus itin svarbus, mat, panašu, kad naujos kadencijos Seimas gali būti dar labiau fragmentuotas nei šios kadencijos.
„Beveik jau aišku, kad dviejų partijų neužteks sudaryti darbingai koalicijai ir reikės trečio, o su tuo trečiu gali kilti problemų“, – pažymėjo pašnekovas.
Anot jo, jei LSDP laimės rinkimus ir formuos koaliciją su LVŽS, gali kilti įtampa, mat valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra pareiškęs, kad negalėtų dirbti kartu su Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“, tai yra su dabartiniais socdemų partneriais.
„Jeigu LVŽS pakeis savo nuomonę, reikės jiems rimtokai pasiteisinti. Nesakau, kad tai visiškai neįmanoma, bet iš tikrųjų labiausiai tikėtina jų koalicija su socialdemokratais, taigi kitas natūralus partneris tarsi būtų Darbo partija, bet, jeigu ji atkristų, liberalai būtų nenatūralus partneris dėl programų skirtumų, lygiai kaip ir N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija, kuri, matyt, bus nepageidaujama valdančiųjų tarpe bet kokiu atveju“, – situacijos sudėtingumą apibūdino MRU docentas, pridurdamas, kad socdemai ir valstiečiai LLRA-KŠS į sąjungą greičiausiai irgi nekviestų, mat lenkai tokiu atveju gali pateikti per didelius reikalavimus.
Taigi, S. Spurgos teigimu, LSDP ir LVŽS koalicijos atveju ieškant trečiojo partnerio LVŽS gali būti spaudžiami pakeisti savo poziciją.
„Aš manau, kad šiai partijai (LVŽS – tv3.lt) yra labai didžiulė pagunda būti valdžioje, kadangi ji turi atsidėkoti savo rėmėjams, savo šalininkams. Jeigu ši partija ketverius metus praleistų opozicijoje, visiems aišku, kad išsikvėptų jos naujumo, pažadų faktorius. [...]
Jie norės būti valdžioje ir, jeigu bus pasakyta iš socialdemokratų pusės „gerai, Jūs nepriimate Darbo partijos, tai mes sukame savo žvilgsnį link konservatorių“. Šis momentas gali būti labai įdomus“, – kalbėjo S. Spurga.
Akys nukreiptos į dvi politines jėgas
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius, politologas Vincentas Vobolevičius portalui tv3.lt taip pat akcentavo, kad LVŽS nenoras dirbti su „darbiečiais“ ir „tvarkiečiais“ susiaurina dar vieno koalicijos partnerio paieškų galimybes.
„Žinoma, valstiečiai dabar gali bandyti keisti savo poziciją, bet jiems bus sunku tą padaryti, nes jie ankstesnę poziciją, kad neis į koaliciją su korumpuotais, ištrimitavo labai plačiai. Apie tą poziciją primins valstiečiams stebėtojai ir aš priminsiu.
Valstiečiai neina į koaliciją su Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ ir lenkais, nes lenkai yra atskira problema. LLRA-KŠS turėjome koalicijoje ir natūraliai tai yra protesto partija, kuriai buvimas valdžioje, yra mirtinas, nes pabuvę valdžioje jie negali atrodyti kaip protesto partija. Dėl to jie turi kažkur kadencijos viduryje išreikšti nepasitenkinimą, išeiti, kad galėtų rinkti protesto balsus“, – pažymėjo V. Vobolevičius.
Politologo manymu, šiuo atveju valdančiąją daugumą formuojant LSDP ir LVŽS arba TS-LKD ir LVŽS, partijų lyderių akys turėtų nukrypti į dvi politines jėgas.
„N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija. Aš bijau, kad jie gali sudegti, nes yra 7 procentų barjeras, o ne 5. Jie nėra labai stiprūs ir oi, kaip gali graužti nagus, jei surinks 6,5 procento. Bet, jeigu taip neatsitiks, jie surinks 7 procentus, turės pakankamai vietų, aš manau, kad jie bus realistiškas kandidatas į koalicijos partnerius.
Bet vis dėlto, šiuo metu aš manyčiau, kad liberalai turi didesnį šansą peržengti savo 5 procentų barjerą ir turėti vietą koalicijoje negu N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijai peržengti 7 procentų barjerą“, – aiškino politologas.
Premjero portfelis – liberalo rankose?
V. Vobolevičius neatmeta, kad valdančiąją koaliciją formuojant TS-LKD, LVŽS ir Liberalų sąjūdžiui, nemažai ginčų gali kilti dėl premjero pozicijos, kurie gali pasibaigti labai netikėtai.
„Iš vienos pusės turime G. Landsbergį, kuris yra geras oratorius, bet tuo pačiu metu jaunas ir – būkime biedni, bet teisingi – ekonominės politikos srityje patirties neturintis. Turime S. Skvernelį, kuris yra toks politinis vunderkindas – tai čia, tai ten pasako teisingą frazę, bet realiai, kaip jis sugebės valdyti šalies ūkį, yra didelis klausimas“, – kalbėjo V. Vobolevičius.
„Jeigu konservatoriai susirems ragais su valstiečiais dėl premjero posto, nėra taip jau visiškai nurašytinas klausimas, kad E. Gentvilas, turintis patirties, gali tapti premjeru“, – pridūrė politologas.
Anot V. Vobolevičiaus, socdemų pergalės atveju partijos vadovo Algirdo Butkevičiaus sodinimas į premjero poziciją antrą kadenciją iš eilės patiems socialdemokratams taip pat gali apkarsti.
„Socdemai, greičiausiai, bus didžiausia partija pagal vietų skaičių Seime. Tada būtų siūlomas dabartinis premjeras A. Butkevičius, bet klausimas, ar valstiečiai, ar tuo labiau liberalai, ar N. Puteikis eitų su jais obuoliauti“, – pažymėjo politologas.
