„Jeigu vertinčiau, kaip tie savivaldybių rinkimų rezultatai gali atsiliepti mūsų tolimesniam politiniam gyvenimui ir 2016 metų Seimo rinkimų, tai aš matau iš tikrųjų labai neblogą tendenciją, kad atsirado šansas centro dešiniosioms politinėms jėgoms turėti didesnį rinkėjų pasitikėjimą ir iš opozicijos tapti valdančiąja dauguma“, – žurnalistams sakė E. Masiulis.
Pasak jo, siekiant šio tikslo svarbu bendradarbiauti su visuomeniniais komitetais, kurie šalyje gavo per 10 proc. balsų.
„Pagal preliminarius duomenis, per visą Lietuvą iškovotas 221 savivaldybės tarybos nario mandatas. Per 2011 metų savivaldos rinkimus mes iškovojome (apie) 100. Tad rezultatas netgi daugiau negu padvigubintas. Be to, čia dar neskaičiuojame merų mandatų“, – sakė E. Masiulis ir pridūrė, kad 13 liberalų kandidatų į merus kausis antrajame ture, o Rietave jau per pirmąjį turą nugalėjo ligšiolinis šios partijos meras Antanas Černeckis.
Per praėjusius rinkimus liberalai su 98 mandatais savivaldybių tarybose užėmė septintą vietą, o po sekmadienio rinkimų jie šoktelėjo į trečią poziciją tarp partijų su 216 mandatų. Dar 5 mandatus gavo liberalų ir konservatorių Vilniaus rajone sudaryta koalicija.
Anot E. Masiulio, liberalų sėkmę galėjo lemti tiek aktyvus darbas prieš rinkimus, tiek naujos kartos subrendimas.
„Matyt, reikia pasakyti, kad Lietuvoje jau subrendo nauja politinė karta, nauja politinė bendruomenė, kuriai yra priimtinos liberalios idėjos“, – dėstė E. Masiulis.
Liberalų kandidato į Vilniaus merus Remigijaus Šimašiaus manymu, Liberalų sąjūdis sostinėje perėmė dalį buvusių dabartinio mero Artūro Zuoko rinkėjų, galėjo gauti ir buvusių Darbo partijos rėmėjų balsų. Kovoje dėl mero posto jis mano sulaukęs ir dalies konservatorių bei socialdemokratų rinkėjų paramos.
„Rezultatai šiek tiek skirtingi balsuojant už partiją ir mero rinkimuose, tai visiškai suvokiu, kad dalis konservatorių rinkėjų, dalis netgi socdemų rinkėjų galbūt balsavo strategiškai norėdami pokyčių ir matydami, kad esu pagrindinė alternatyva dabartiniam metui“, – svarstė R. Šimašius.
Antrajame rinkimų ture R. Šimašius susirungs su A. Zuoku.
Pagal mandatų skaičių į viršų šovė Liberalų sąjūdis, didžiausias praradimas – „Tvarkai ir teisingumui“
Per sekmadienį vykusius savivaldos rinkimus pagal mandatų skaičių savo poziciją, palyginti su 2011-ųjų rinkimais, labiausiai pagerino Liberalų sąjūdis.
Per praėjusius rinkimus liberalai su 98 mandatais savivaldybių tarybose užėmė septintą vietą, o po sekmadienio rinkimų jie šoktelėjo į trečią poziciją tarp partijų su 216 mandatų.
Lietuvos socialdemokratų partija, palyginti su 2011 metais, mandatų skaičių padidino nuo 328 iki 365, o antrą poziciją išlaikę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, turėję 249 mandatus 2011 metais, šiemet gauna 247. Tiesa, per šiuos rinkimus konservatoriai kartu su Liberalų sąjūdžiu Vilniaus rajone dalyvavo kaip koalicija ir kartu gavo dar 5 mandatus.
Darbo partijos gautų mandatų skaičius aptirpo nuo 165 per 2011-ųjų rinkimus iki 148 mandatų šiemet. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga išlaikė panašias pozicijas – per praėjusius rinkimus buvo gavusi 147 mandatus, šiemet jų laimi 138.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ smarkiai prarado pozicijas. Per praėjusius rinkimus 155 mandatus laimėjusi partija šiemet jų gavo 84.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) kartu su Rusų aljansu koalicijoje gavo 67 mandatus, be to, du mandatus gavo jungtiniu pripažintas šių partijų sąrašas ir dar vieną mandatą – atskirai kandidatavusi LLRA. Per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus LLRA kartu su Rusų aljansu buvo gavę 61 mandatą.
Ramūnas Karbauskis 2016 metų Seimo rinkimuose tikisi 10 proc. balsų
Po sėkmingų savivaldos rinkimų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad 2016 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose tikisi gauti bent 10 proc. rinkėjų balsų.
„Tai yra daugiau nei 10 proc., toks yra planas“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Rinkimuose į savivaldybių tarybas partija sekmadienį gavo 6,82 proc. balsų ir per pirmąjį turą laimėjo merų postus Panevėžio bei Ignalinos rajonų savivaldybėse. Po dviejų savaičių antrajame tiesioginių merų rinkimų ture valstiečių ir žaliųjų atstovai varžysis Šakių, Šiaulių, Ukmergės, Kelmės ir Kupiškio rajonų savivaldybėse.
R. Karbauskio teigimu, didmiesčiuose savivaldos rinkimai partijai nenusisekė, nes tiesioginiai merų rinkimai yra asmenybių kova, o didmiesčiuose konkurencingų kandidatų partija kol kas neatrado.
„Šie rinkimai labai skiriasi nuo buvusių savivaldybių rinkimų, akivaizdžiai tuo įsitikinome – turiu omenyje mūsų rezultatus, nes visiškai akivaizdu tapo, kad aiškūs, stiprūs lyderiai yra šitų savivaldybių rinkimų lemiamoji sėkmės dalis. Iš tikro turint ir labai stiprius sąrašus bei savo rinkėją kai kuriose savivaldybėse, neturint stipraus lyderio, galima negauti savo balsų“, – sakė R. Karbauskis.
„Mums buvo liūdna, kad mes turėjome gana prastus rezultatus dviejuose didmiesčiuose – Vilniuje bei Kaune, o Europos Parlamento rinkimuose Kaune už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą balsavo apie 6 proc. Priežastis yra viena – mes turėjome kandidatę, kuri dar negalėjo pretenduoti į konkurenciją su tais rinkimų kampanijų lyderiais, kurie Kaune aiškiai dominavo. Lygiai tas pats ir Vilniuje. Bet iš kitos pusės, tai gera žinia mums, nes jei imsime konkrečius skaičius – mes turime rinkėjų skaičiaus augimą, lyginant su Europos Parlamento rinkimais, nors miestuose beveik nieko negavome. Klaipėdos mieste mes netgi sąrašo neturėjome“, – kalbėjo partijos pirmininkas.
VRK vadovas: dėl rinkimų pažeidimų gali tekti koreguoti rezultatus
Dėl įstatymų pažeidimų gali tekti koreguoti rinkimų rezultatus, prasižengėlius braukiant iš mandatų dalybų, pirmadienį pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
„Mes dar turėsime atidžiai susipažinti ir įvertinti visus padarytus rinkimų pažeidimus, svarstoma, kad galbūt dėl kai kurių kandidatų, jei paaiškės, kad jie yra prasižengę arba jų atžvilgiu buvo padaryti prasižengimai, gali būti priimamos priemonės – jie braukiami iš kandidatų sąrašų, praleidžiami kandidatų sąrašuose suteikiant mandatus“, - pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Z. Vaigauskas.
VRK vadovas teigė negalintis įvardyti, kas konkrečiai gali susilaukti tokių sankcijų, nes medžiaga dar tiriama. Skaudžiausiu įvykiu Z. Vaigauskas pavadino Trakų savivaldybę, kur rastos pažeistos išankstinio balsavimo vokų plombos. Biuletenius iš pažeistų vokų skaičiuojant atskirai paaiškėjo, kad dauguma jų buvo vienos partijos - Liberalų sąjūdžio - kandidatų naudai.
„Mūsų nuomone, plombos tikrai buvo pažeistos, pirmą kartą su tuo susiduriame. (...) Mums gana didelė mįslė, kodėl tie vokai buvo perklijuojami, atplėšiami, keliamos įvairios versijos, mes tikimės ir policijos pagalbos, kaip įvertinti, kodėl taip vokai buvo klijuojami. Turime kai kurią informaciją apie jų skaičiavimą, neatskleidžiant balsavimo paslapties, akivaizdžiai matoma, kad dalis biuletenių buvo negaliojantys, bet didžioji dalis balsuota už vienos partijos tuos pačius kandidatus“, – sakė Z. Vaigauskas.
„Tuose vokuose, kaip mums pranešė mūsų komisijos narys Jonas Udris, daugiausiai balsų atiduota už Lietuvos liberalų sąjūdį ir kai kuriuos jų kandidatus. Čia, sakyčiau, pati nemaloniausia istorija, su kuria mums teko susidurti vakar“, – reziumavo komisijos vadovas.
Liberalų lyderis Eligijus Masiulis sakė norintis, kad tyrimai būtų kuo greičiau atlikti, o kaltieji – nubausti.
„Kalbant apie Trakus, esame suinteresuoti, kad visi tyrimai, kurie yra pradėti, būtų maksimaliai greitai išsiaiškinti. Sieksime maksimalaus skaidrumo. Jeigu tik bus aiškiai nustatyta, kad tie pažeidimai turi įtakos rinkimų rezultatams, mes patys reikalausime ir prašysime, kad rinkimai būtų pakartoti“, – žurnalistams sakė E. Masiulis.
Policija pirmadienį pranešė, kad dėl galimų rinkimų pažeidimų gauta 413 pranešimų, pradėti 35 ikiteisminiai tyrimai, iš jų šeši – balsavimo dieną.
Sekmadienį vykusiuose savivaldos rinkimuose daugiausia balsų surinko valdantieji socialdemokratai, už juos balsavo 19,08 proc. rinkėjų. Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai liko antri su 15,75 proc. balsų, Liberalų sąjūdis gavo 15,39 proc. balsų.
Darbo partija surinko apie 9 proc. balsų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos koalicija su Rusų aljansu – 8 proc., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - 7 proc., o „Tvarka ir teisingumas“ sulaukė apie 6 proc. rinkėjų paramos.
A. Zuokas: rinkėjams pritrūko laiko partijai pažinti
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) silpną pasirodymą vietos valdžios rinkimuose Vilniuje partijos vadovas Artūras Zuokas aiškina per menku naujos partijos žinomumu.
„Partija nauja, pavadinimas ne visiems dar buvo žinomas ir mums galbūt pritrūko laiko, kad rinkėjai atpažintų ir nemaišytų politinių organizacijų. Šiuo atveju, manau, tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mūsų sąrašas gavo mažiau“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A.Zuokas.
Vos vienu procentiniu punktu aplenkęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) kandidatą į merus Valdemarą Tomaševskį ir per plauką išėjęs į antrąjį turą A.Zuokas pripažino tikėjęsis geresnių asmeninių rezultatų ir dėl nesėkmės apkaltino oponentų esą „melagingus pasisakymus“.
„Ir tai suprantama, kada visi prieš vieną... Pirmame ture galbūt buvo sudėtinga išryškinti darbus ir parodyti ateitį, nes daugiau teko klausytis kritikos ir puolimo, kuris tikrai buvo melagingas ar net šmeižikiško pobūdžio, įskaitant ir iš R. Šimašiaus. Gerbiamas R. Šimašius vis dėlto naudoja ne tik kad populistinę retoriką, bet ir akivaizdžiai meluoja“, - kaltinimus oponentui antrajame rinkimų ture metė A. Zuokas.
Apžvelgdamas bendrus partijos pasiekimus, A.Zuokas tvirtino, kad pirmąkart rinkimuose dalyvaujančiai partijai „rezultatai džiugina“, nors Vilniuje rezultatai nebuvo geri.
„Vilniuje tikėjomės šiek tiek geriau – jei Vilniuje rezultatai būtų geresni, tai būtų labai puikus rytas ir geras startas LLS (liberalams), ne tik šiuose rinkimuose, bet ir galvojant apie artėjančius Seimo rinkimus“, – sakė A. Zuokas.
Jis neatsakė, ar tikisi antrajame merų rinkimų ture LLRA ar kitų partijų paramos. A. Zuokas taip pat tikino, kad 6 mandatus gavusi partija jau gavo pasiūlymų tartis dėl valdančiosios koalicijos „praktiškai su visomis partijomis, kurios turi pasitikėjimą“, išskyrus Liberalų sąjūdį.
„Su Liberalų sąjūdžiu – ne“, – sakė A. Zuokas.
Jis taip pat kol kas teigė nesvarstantis galimybės partijai Vilniuje būti opozicijoje.
Partijos rinkimų štabo vadovas Žilvinas Šilgalis konferencijoje tvirtino, kad 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Liberalų ir centro sąjunga, kuri pernai su A. Zuoko koalicija įkurė LLS (liberalus), turėjo 100 mandatų. Tik rinkimuose Vilniaus mieste tuomet dalyvavusi A.Zuoko koalicija „Taip“ buvo gavusi 12 mandatų.
LLS (liberalai) daugiausia, t.y. 6 mandatus gavo Vilniaus savivaldybės taryboje ir liko joje ketvirti. Į Vilniaus tarybą patenka A.Zuokas, Žilvinas Šilgalis, Miroslavas Monkevičius, Algis Čaplikas, Aldona Šventickienė ir Kęstutis Nėnius. Už „brūkšnio“ liko dabartiniai tarybos nariai, kandidatavę su LLS (liberalais): Petras Nausėda, Jonas Juodka, Nijolė Jagelavičienė, Juozas Antanaitis, Indrė Jakaitytė, Algimantas Šventickas, Algimantas Vakarinas.
Antrojoje vietoje pagal gautą partijos mandatų skaičių yra Visagino savivaldybė - čia už LLS (liberalus) balsavę 19 proc. rinkėjų atnešė jiems penkias vietas taryboje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
