„Nei minimum, nei maksimum. Normali programa – pusė plius vienas. 71 Seimo narys“, – atsakė jis į redakcijos žurnalistų klausimą, kiek jį palaikančių parlamentarų turėtų patekti į Seimą po 2016-ųjų rudenį vyksiančių rinkimų.
Svarbu programa, o ne partijos svoris
Apie tai, kad kartu su jį palaikančia komanda pradeda ruoštis rinkimams socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs Seimo narys kviečia prijaučiančius aukoti 1 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į neparlamentinės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos sąskaitą. „Kiekvienas gali 1 proc. savo GPM skirti partijai ir dar 2 proc. nevyriausybinėms organizacijoms (…) Partija „Lietuvos sąrašas“ neapsisprendė, ar dalyvaus Seimo rinkimuose,todėl ieškau kitų partnerių, manau, kad efektyviausia būtų kelių partijų koalicija, nes komitetų Seimas neleis“, – skelbia jis.
„Tai kad žinomos užimtos. Kam kurt savo, jei yra padorių partijų?, – atsakė N. Puteikis į redakcijos žurnalistų klausimą, kodėl pasirinko menkai žinomą partiją, užuot kūręs naują. Jo teigimu, svarbu ne tai, ar partija žinoma ir koks jos politinis svoris: – Svarbu programa, deklaruojamos vertybės, rinkėjų lūkesčiai. Pažiūrėkite, į kokias aukštumas Liberalų sąjūdis kopia, nes žmonės iš jų tikisi gerų darbų. Nesvarbu, kokia partija, svarbu, kokie tikslai deklaruojami“.
Anot N. Puteikio, nors „protingiausia būtų visus valstybės tarnautojus ir politikus „pririšti prie gyventojų skaičiaus“, tačiau tai ne pats svarbiausias darbas. „Jeigu trečdalis žmonių nuo 1990 metų emigravo, tai dabar (Seime) turėtų būti ne 141 narys, bet trečdaliu mažiau. Tas pats turėtų būti visose savivaldybėse ir valstybės institucijose. Bet tam reikėtų keisti Konstituciją. Pirmiausia atkurkime žemutinę savivaldą. Sugrąžinkime visuomenei teisėsaugos kontrolę ir padarykime absoliučiai skaidrius finansus. Tada ir pamatysime, kiek mums kainuoja Seimo nariai,politikai ir valstybės tarnautojai“, – sakė jis.
Filtras nuo politikų egoistų ir absoliutus finansinis skaidrumas
N. Puteikis neįvardijo, kokios partijos ir judėjimai galėtų jungtis į koaliciją ir iš ko tikėtųsi paramos, tačiau sakė, kad bus laukiami visi politikai ir visos partijos, kurie prie jo paminėtų trijų pagrindinių principų:
„Atkurti seniūnijų tarybų rinkimus, kurie buvo sunaikinti 1994 metais, nes Lietuva – vienintelė šalis ES, kuri neturi pirmo lygmens savivaldos, žemiausio lygio savivaldos. Tai yra kalvė, kuri augina būsimus politikus. Visoje Europoje politikai turi praeiti rinkimus seniūnijose, apylinkėse, valsčiuose – tik tada jie gali patekti į rimtąją politiką. Tai filtras, nepraleidžiantis egoistų. Šis filtras Lietuvoje sunaikintas, todėl pas mus tokia žema partijų kokybė.
Antras darbas – atkurti visuomenės atstovavimą teismuose. 1994 metais buvo panaikinti tarėjai, ir vėl esame vienintelė ES valstybė, kurioje visuomenė neturi absoliučiai jokio balso teismuose. Tai neeuropietiška, necivilizuota, nevakarietiška.
Trečias dalykas – absoliutus finansų skaidrumas. Danijoje, Vokietijoje pilietis, atėjęs į bet kurią valdžios įstaigą gauna visą informaciją apie bet kokį – iki cento – valdiškų pinigų panaudojimą. Lietuvoje tai visai neįmanoma, piliečiams uždrausta sužinoti, kaip politikai naudoja jų pinigus. Ir kalbos apie ES pinigų panaudojimo skaidrumą yra pasakos. Aš pats bandau gauti vieną odiozinę pinigų iššvaistymo sąmatą, bet negaunu net projekto aprašymo. Miško vidury pastatė supynes voveraitėms už ES pinigus“, – pagrindinius savo programos, su kuria ketina dalyvauti kitų metų rudenį vyksiančiuose rinkimuose į Seimą, vardino N. Puteikis.
Jis patvirtino, kad pats sutiktų būti tokias vertybes palaikančio koalicinio sąrašo vedliu, tačiau jokios partijos nariu būti nenorėtų. „Jeigu man patikės visos demokratiškos susivienijusios jėgos, aš sutikčiau. Bet aš nenoriu būti partiniu. Būtent dėl to, kad nesant žemiausios grandies savivaldos rinkimų, nėra filtro, politikoje dabar labai daug egoistiškų žmonių“, – sakė N. Puteikis.
„Žmonės partijų ir nemėgsta dėl juos sudarančių blogų žmonių, kurių neišfiltruoja tas apatinis filtras“, – pridūrė jis.
Teisingumo ministerijos duomenimis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (LKDP) 2015 metų kovo 2 dieną deklaravo turinti 1082 narius.
LKDP įkurta 2001 m. – po to, kai susijungusios Lietuvos krikščionių demokratų partija (LKDP) ir Krikščionių demokratų sąjunga įkūrė partiją Lietuvos krikščionys demokratai. Dalis senosios LKDP narių ir vadovų 2002 m. suvažiavime iš dalies pakeitė partijos pavadinimą į Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partiją. 2003 m. sausio 28 d. ši partija įregistruota Teisingumo ministerijoje (pagal Wikipedia.org.).
