Politikos ekspertai prognozuoja, jog 2016 m. Seimo rinkimuose daugiausia mandatų turėtų iškovoti ir pergalę išplėšti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Antroje vietoje po rinkimų turėtų įsitaisyti šiuo metu opozicijoje dirbantis Liberalų sąjūdis, trečioje – Darbo partija. Tiesa, šiai politinei jėgai ant kulnų lipa opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija. Konservatoriams prognozuojama ketvirtoji vieta Seimo rinkimuose.
Penktą vieta pagal laimėtus mandatus Seimo rinkimuose prognozuojama partijai „Tvarka ir teisingumas“, šešta – Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.
Dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos gruodžio 4-11 d. atliktos Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, visuomenės palankumas valdančiajai LSDP išlieka didžiausias – už socdemus Seimo rinkimuose balsuotų 23,5 proc. respondentų (lapkritį – 24,3 proc.).
Antrąją vietą pagal populiarumą, apklausos duomenimis, užima opozicijoje besidarbuojantis Liberalų sąjūdis, už kurį balsuotų 9,8 proc. apklaustųjų (lapkritį – 11 proc.). Trečioje vietoje – šiuo metu valdančiojoje koalicijoje esanti Darbo partija. Šią politinę jėgą parlamento rinkimuose palaikytų 9,2 proc. respondentų (lapkritį – apie 9,2 proc.).
Ketvirtoje vietoje šiuo metu, tyrimo centro „Vilmorus“ atlikos apklausos duomenimis, yra atsidūrusi TS-LKD partija, už kurią balsuotų 8,4 proc. rinkėjų (lapkritį – 9,9 proc.).
Penktoje pozicijoje liko partija „Tvarka ir teisingumas“, kurios populiarumas siekia 7 proc. (lapkritį – 7,8 proc.). Šeštoje vietoje įsitaisė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Už ją Seimo rinkimuose balsuotų 6 proc. rinkėjų (lapkritį – 6,3 proc.).
Valdantieji atvirauti nedrįsta
Valdančiosios LSDP pirmininkas, premjeras Algirdas Butkevičius portalui tv3.lt apie galimą socdemų pergalę 2016 m. Seimo rinkimuose kalbėjo kukliai.
„Būtų gerai, kad mes visuomenės pasitikėjimą galėtumėme išlaikyti. Bet nereikia galvoti, kad rinkimų dieną bus tokie rezultatai, kuriuos rodo tyrimų rezultatai“, – kalbėjo A. Butkevičius. Tačiau premjeras pabrėžė, kad sau ir partijai ateinančiuose rinkimuose kelia vieną tikslą - būti pirmiems.
Socdemų lyderis taip pat nenorėjo tiksliai atsakyti ir į tai, ar socdemai, laimėję parlamento rinkimus, burtų koaliciją su tais pačiais partneriais – Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“.
„Palaukime rinkimų ir po rinkimų matysis, kuriomis partijomis pasitikėjo visuomenė, ir tada galvosime apie koalicijas“, – neskubėti ragino A. Butkevičius.
Panašiai kalbėjo ir portalo tv3.lt kalbintas Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Jis neslėpė tikintis „darbiečių“ pergale Seimo rinkimuose, tačiau apie galimus politinius partnerius kalbėjo aptakiai.
„Mes dirbtume su tomis partijomis, su kuriomis susitartumėme, kad mūsų programinės nuostatos būtų maksimaliai įgyvendintos.
Išankstinių etikečių klijavimo – tie yra geri, tie yra blogi, su tais tikrai negalime, tų mums neaptinka nosies forma ar kojų kreivumas – mes neklijuojame ir neklijuosime. Apie konkrečius partnerius mes galėsime turėti, kai turėsime savo rinkimų programą ir kada kitos partijos pateiks savo rinkimines programas ir esminius prioritetus“, – aiškino V. Mazuronis.
Konservatoriai nenorėtų „keistų ir neaiškių“ partijų
Daug drąsiau apie 2016 m. vyksiančius parlamento rinkimus ir galimus koalicijų partnerius kalba dabartinės opozicijos – TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio – atstovai.
Buvęs ilgametis TS-LKD pirmininkas, ekspremjeras, dabartinis Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius portalui tv3.lt akcentavo, kad konservatoriai turi šansų laimėti Seimo rinkimus, mat, politiko teigimu, visų savo pajėgumų jie dar nėra išnaudoję.
„Mes labai rimtai neapsibrėžiame, bet mums artimiausi partneriai yra liberalai, su kuriais jau turime darbo vienoje koalicijoje patirties. Mes matome nemažai bent jau tokių programinių sutapimų Valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – aiškino A. Kubilius, paklaustas, su kuo į valdančiąją koaliciją eitų TS-LKD, jei sugebėtų išplėšti pergalę 2016 m. Seimo rinkimuose.
„Ko mes nenorėtumėme? Nenorėtumėme svarstyti koalicijos su tokiom keistom ir neaiškiom partijom, kaip Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“, – tęsė vienas konservatorių lyderių.
Ar TS-LKD pasiryžtų formuoti vaivorykštine vadinama koaliciją, kurioje bendradarbiautų ir su amžinais savo priešininkais socialdemokratais?
A. Kubilius neslėpė, jog konservatoriai į tokią politinę sąjungą nesiveržtų, tačiau griežto „Ne“ tokiai koalicijai taip pat netaria.
„Aš tikiuosi, kad nereikės svarstyti koalicijos ir su socialdemokratais, bet mes esame 2006 metais parodę pavyzdį, kai priėmėme sprendimą politiškai paremti G. Kirkilo mažumos Vyriausybę vardan svarbių strateginių tikslų, vardan politinės bendruomenės apsivalymo nuo Darbo partijos tuo metu. Taigi, nėra taip, kad mes visiškai negalėtumėme galvoti apie santykius ir su tais pačiais socialdemokratais“, – dėstė A. Kubilius.
Liberalai nespjautų į koaliciją su „darbiečiais“?
Portalo tv3.lt kalbintas Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis aiškino, jog kaip ant mielių augantys liberalų reitingai duoda vilčių, kad šiai politinei jėgai pavyks pasiekti pergalę 2016 m. parlamento rinkimuose.
E. Masiulis, kalbėdamas apie galimus politinius partnerius, pažymėjo, kad pirmenybę skirtų toms politinėms partijoms, su kuriomis liberalams pavyktų maksimaliai įgyvendinti savo programinius tikslus – stiprinti liberalią ekonomiką, mažinti valstybės kišimąsi į verslą, mažinti valstybės biurokratinį aparatą.
„Sunkiausiai įmanomas variantas, stebint dabartinę situaciją, sudaryti koaliciją su „Tvarkos ir teisingumo“ partija“, – pažymėjo liberalų lyderis.
„Dėl Darbo partijos yra labai dviprasmiškas jausmas. Mes Europos Parlamente esame toje pačioje Europos liberalų ir demokratų organizacijoje ir Darbo partija europiniame kontekste yra liberalų šeimos nariai. Tačiau, kalbant apie partijos iniciatyvas Lietuvoje, tai jos yra dviprasmiškos. Aišku, kai kurios iniciatyvos jų yra liberalios ir mums priimtinos, bet kai kurios idėjas jų yra antiliberalios. Reikalingas dar laikas, kai ateitų didesnis idėjinis nuoseklumas ir išsigryninimas.
Pasikeitimai Darbo partijos vadovų, atėjus dabar vadovauti V. Mazuroniui ir V. Uspaskichui oficialiai pasitraukus iš partijos, didina galimybes ieškoti sąlyčio taškų“, – tęsė E. Masiulis.
Kaip liberalai vertina galimybę po Seimo rinkimų suburti „vaivoryšktinę“ koaliciją su LSDP ir TS-LKD?
„Aš sakyčiau, kad tai būtų tikrai ne pati blogiausia koalicija. Man atrodo, kad Lietuvoje reikėtų truputį galbūt kilstelti politinės kultūros lygmenį ir nustoti priekaištauti vieni kitiems, ir aiškintis, kas ten praeityje ką blogai padarė.
Aš manau, kad atėjusi nauja politinė karta ir pasikeitimai tos politinės kartos leidžia kaip tik ieškoti sąlyčio taškų ir turėti plačią koaliciją, kuri susitartų ties svarbiausiais valstybės darbais ir klausimais“, – apie galimą sąjungą su konservatoriais ir socdemais kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Politologas: socdemai triuškinamos pergalės tikėtis neturėtų
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis portalui tv3.lt teigė, kad 2016 m. Seimo rinkimus turėtų laimėti šiuo metu reitingų viršūnėse įsitaisę socdemai. Vis dėlto, kaip prognozavo politologas, triuškinamo laimėjimo LSDP tikėtis neturėtų.
„Aš manau, jog nebūtinai bus išsidėliojimas toks, koks yra dabar vienuose ar kituose reitinguose, bet manau, kad, jeigu politinė situacija nepasikeis iš esmės, socialdemokratai užims pirmą vietą, tik aš nemanau, kad jų atotrūkis bus labai didelis, aš nemanau, kad jie laimės triuškinamai rinkimus“, – komentavo M. Jastramskis.
Politologas neslėpė manantis, jog antrą vietą po socdemų rinkimuose užimti daugiausiai šansų viena iš šiuo metu opozicijoje dirbančių partijų, tai yra arba Liberalų sąjūdis, arba konservatoriai.
„Abi partijos turi savo stiprių ir silpnų vietų. Liberalai turi stipresnį konkurencinį pranašumą tuo, kad jie, kaip partija, gali patikti platesniems visuomenės sluoksniams, o konservatorių ilgametis įvaizdis lemia ganėtinai aukštą populiarumą tam tikrame ribotame elektorate, nors tas elektoratas labai nuosekliai eina į rinkimus. Jeigu mes dar pridedame rinkimų sistemą, vienmandates apygardas, kur nebūtinai laimės tos partijos, tie kandidatai, kurie nacionaliniame lygmenyje bus labai populiarūs, tai sunku pasakyti, kaip viskas išsidėlios“, – aiškino M. Jastramskis.
Anot politologo, daug sunkiau yra prognozuoti Darbo partijos pasirodymą Seimo rinkimuose. M. Jastrasmkis pastebėjo, jog „darbiečiai“ ypač akcentuoja naujo partijos pirmininko – V. Mazuronio – lyderystę, tačiau pritraukti daugiau rinkėjų esą gali ir nepadėti.
„Akivaizdu, jeigu V. Mazuronis būtų lyderis, tai būtų pasikeitę reitingai, o nelabai jie pasikeitė. Lyderio transplantacija nedavė didelės įtakos, tačiau svarbu, kaip pateikiamas lyderis, kaip jis yra išreklamuojamas, kaip pristatomas partijai, saviems rinkėjams ir potencialiems rinkėjams. Aš manau, kad tai jie pradėjo daryti pakankamai intensyviai, aiškiai bando įpiršti mintį, jog V. Mazuronis yra partijos lyderis.
Bet esu tos nuomonės, kad ar Darbo partija pakeistų lyderį, ar pradėtų radikaliai keisti savo rinkimų kampaniją ar ideologiją, jiems tai nepadės, nes jie per praėjusius Seimo rinkimus iš tikrųjų labai daug pažadų davė ir visa kampanija buvo ganėtinai primityviai populistinė ir dabar, žiūrint į jų ministrus, į jų darbą valdančiojoje koalicijoje, tai nelabai jie turi kuo pasigirti“, – komentavo M. Jastramskis.
Koks likimas laukia partijos „Tvarka ir teisingumas“ po to, kai Seimas neatvėrė durų partijos lyderiui, per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui durų į parlamento rinkimus?
„Jau praėjusiose Seimo rinkimuose matėsi, kad jų potencialas yra gerokai sumažėjęs ir dabar partijoje nėra V. Mazuronio, kuris galėtų vesti partijos sąrašą. Buvo viltis, kad R. Paksas galėjo parodyti, jog partija yra dar gyvybinga, o be R. Pakso nelabai, kas ir yra iš lyderių. Manau, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl žmonės už tą partiją balsavo, buvo tikėjimas R. Pakso, kaip lyderio, taigi be jo bus labai sudėtinga. Aš negaliu pasakyti, ar jie pateks į Seimą, ar ne“, – svarstė politologas.
„Vaivorykštinės“ koalicijos variantą atmeta
„Manau, kad tai, kokią koaliciją turėsime po Seimo rinkimų, apspręs keli dalykai. Visų pirma – kas užims antrą ir trečią vietą, tai yra ar tai bus liberalai, ar konservatoriai. Tada kyla klausimas, ar pateks į Seimą partija „Tvarka ir teisingumas“, – sakė M. Jastramskis, paklaustas, kokios valdančiosios koalicijos galima tikėtis po 2016 m. Seimo rinkimų.
Politologas pabrėžė, jog nepaisant to, kad apie „vaivorykštinė“ LSDP, TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio koaliciją kalbama jau seniai, toks scenarijus yra mažai tikėtinas.
„Aš manau, kad tokia koalicija vis dėlto yra mažiau tikėtina nei keli kiti variantai, nes tokioje koalicija reikėtų derinti labai daug interesų ir tai būtų koalicija tarp trijų partijų, kuriose yra daugiausiai išrinktų politikų, turinčių daugiausiai patirties. Kyla klausimas, kaip jie visi išsitektų Vyriausybėje. Tai būtų koalicija tarp partijų, kurios turi tam tikrą ideologinį profilį. Taigi, manyčiau, kad tokia koalicija yra sunkiai tikėtina“, – kalbėjo M. Jastramskis.
„Manau, kad rimčiausi yra keli koalicijos po Seimo rinkimų scenarijai. Pirmasis – tai dabartinės koalicijos perrinkimas. Antras scenarijus – liberalų ir socialdemokratų ašies koalicija. Jeigu nelabai pasiseka rinkimuose Darbo partijai ir partijai „Tvarka ir teisingumas“, tada galėtų būti liberalai kartu su konservatoriais ir kažkuri partija, kurios galbūt dabar nėra Seime ir ji yra nedidelė. Ne vieną kartą buvo įvardinta Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Žvelgiant į reitingą, galima pasakyti, kad realiai jie gali būti ta partija, kuri bus labai svarbi, formuojant valdančiąją koaliciją“, – apie realiausias valdančiųjų koalicijų variacijas kalbėjo politologas.
