saugus eismas

Vilniuje kitąmet planuojama įrengti 14 naujų ramaus eismo zonų, siekiant padidinti eismo dalyvių saugumą sostinėje. Visgi vairavimo ekspertai kritikuoja šį savivaldybės sprendimą ir teigia, kad tokiu būdu siekiama, kad sostinės vairuotojams paprasčiausiai pasidarytų nebepatogu važiuoti automobiliais. Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad prieš pradėdama darbus nuo 2025 metų sausio mėnesio pirmiau planuoja susitikti ir pasikonsultuos su gyventojais, o tada pradėti įrenginėti zonas.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Politikai užsimena, kad visi vairuotojai galėtų susimokėti už remontuojamus kelius, taip pat už pagrindines automagistrales. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pasibaisėtinos būklės Lietuvos kelius sutvarkyti reikia apie 15 milijardų eurų.

Šią savaitę baigti prie įvažiavimo į prekybos centrą „Mega“ Kaune esančio viaduko remonto darbai. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, iš viso remontas atsiėjo daugiau kaip 3 mln. eurų be PVM kainavę viaduko rekonstrukcijos darbai, juos investavo AB „Baltic Shopping Centers“. Pranešama, kad jau baigti ir eismo juostų dažymo darbai ant viaduko bei jo prieigose, Jotvingių ir Užnerio gatvių sankryžoje, taip pat keliuose prie privažiavimo į prekybos centrą.

Italija, dažnai laikoma iššūkiu tvarkingiems ir mažiau patyrusiems vairuotojams, nusprendė padidinti baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Gruodžio 14 dieną įsigaliojusi nauja Italijos kelių eismo taisyklių įstatymo pataisa apima daugybę naujovių.  Įstatymas, kurį aktyviai palaikė infrastruktūros ir transporto ministras Matteo Salvini, tikina, jog šie pakeitimai leis padidinti saugumą keliuose ir užtikrinti drausmę, kurios Italijos keliuose tikrai trūksta.

Šaltasis sezonas daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, primena vairuotojų pareigą užtikrinti, kad automobilio valstybiniai numeriai būtų švarūs ir aiškiai matomi. Daugelyje šalių kelių eismo taisyklėse numatyta, kad važiuoti su sniegu ar purvu uždengta valstybinio numerio lentele draudžiama, tačiau Japonijoje ši problema neegzistuoja.  Sniegas ir purvas lengvai prilimpa prie šaltų metalinių lentelių, o jų nuolatinis valymas rankomis – varginanti užduotis.

Artėjant šventėms, didžiųjų miestų gatvėse pastebimai išauga automobilių srautai, o spūstys tampa kasdienybe. Ypatingai situacija neprognozuojama sostinės Vilniaus gatvėse, kur vairuotojai susiduria ne tik su didesniais eismo srautais, bet ir smulkių eismo įvykių rizika. Draudimo bendrovių duomenys rodo, kad prieššventiniu laikotarpiu eismo įvykių skaičius ženkliai padidėja.

Europos liaudies partija (ELP), didžiausia politinė frakcija Europos Parlamente, paragino peržiūrėti planuojamą vidaus degimo variklių draudimą Europos Sąjungoje (ES). ES siekia iki 2035 m. uždrausti naujų vidaus degimo varikliais varomų automobilių pardavimą kaip dalį kovos su klimato kaita. Šis draudimas yra vienas pagrindinių ES Žaliojo kurso tikslų, siekiant iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą.

Lietuvos policija skelbia, jog kai kurie Kelių eismo taisykles mėgstantys pažeisti vairuotojai sulauks perspėjimų su aktualia informacija. „Nuolatinių KET pažeidėjų nepaleidžiame iš savo akiračio. Beveik 900 vairuotojų, kurie šiemet 5 ar daugiau kartų bausti už KET pažeidimus (bent vienas iš jų – daugiau kaip 30 km/val. viršytas leistinas greitis), gaus draugiškus policijos perspėjimus.

2024 m. spalio 24 d. apie 20 val. Vilniaus apskrityje, magistraliniame kelyje A3 Vilnius–Minskas, patruliuojant Policijos departamento Kelių policijos valdybos pareigūnams, keleivinio automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas (gim. 1992 m.) nepakluso teisėtam pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Siekdamas išvengti sustabdymo, vairuotojas ėmė pavojingai manevruoti, didindamas greitį Žirnių gatve ir sukurdamas avarines situacijas.

Artėjant 2025 m. sausio 1 d., kuomet medicininės pažymos galiojimas bus susietas su vairuotojo pažymėjimu, dalis Lietuvos vairuotojų vis dar nesusitvarkė reikiamų dokumentų. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakytas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad sveikatos patikros neatlikę yra 10 proc. vairuotojo teisę turinčių asmenų. Tokiems vairuotojams nuo sausio pradžios grės vairavimo teisės sustabdymas.

Pirmadienio rytą Vilnių sukaustė rekordinės spūstys. Vairuotojai sostinės keliuose strigo po valandą ir daugiau, stipriai vėlavo viešasis transportas. Nors oro sąlygos nebuvo išskirtinės, eismą paralyžiavo nuo pat ankstyvo ryto pasipylusios avarijos. Ekspertai teigia, kad užsikimšusias miesto gatves lemia dar viena priežastis – prastai išvystyta kelių infrastruktūra. Pirmadienio rytą spūstyse strigo ir komunikacijos ekspertas Jaunius Špakauskas.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja įgyvendinti naują projektą, kuriuo siekiama padidinti eismo saugumą ir patogumą miesto gatvėse. Planuojama įvesti 14 ramaus eismo zonų ir eismo saugos sprendimus pritaikyti keliose pavienėse gatvėse. Projektas šiuo metu yra planavimo stadijoje, o pirmuosius rangos darbus ketinama pradėti 2026 metais. Savivaldybės teigimu, ramaus eismo zonos apims gyvenamųjų rajonų gatves, kuriose bus užtikrintas mažesnis greitis ir saugesnė judėjimo aplinka.

Elektroninės kelių vinjetės yra įprastas būdas rinkti lėšas kelių infrastruktūrai daugelyje Europos šalių. Tačiau nuo 2025 m. kai kuriose kaimyninėse valstybėse šie mokesčiai padidės. Patyrę keliautojai po Europą žino, kad daugelyje šalių naudojimasis gerai išvystytu greitkelių tinklu yra mokamas. Mokesčių dydžiai ir numatyta tvarka skiriasi priklausomai nuo šalies: vienur jie yra simboliniai, kitur – reikšmingi.

Sinoptikams prognozuojant naktį plikledį, savivaldybės įmonė „Grinda“ praneša pradedanti prevencinius barstymo darbus. „Lapkričio 13 d., 23 val., pradėsime pirmuosius šio sezono prevencinius barstymo darbus. (…) Siekiant užtikrinti saugumą, barstysime druską ant metalinių viadukų ir tiltų virš upės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įmonė. Pasak „Grindos“, barstymo darbai truks 2–3 valandas, o jei naktį lis, pakartotinai technika į gatves išvažiuos 3 val. ryto.

Prancūzija ruošiasi ženkliai atnaujinti keliuose naudojamų greičio matuoklių tinklą, pasitelkdama dirbtinį intelektą. Naujos kartos matuokliai gebės vienu metu užfiksuoti ne vieną, o keletą skirtingų pažeidimų. Dažnai į Prancūziją keliaujantys vairuotojai netrukus turės būti itin budrūs. Prancūzijos policija paskelbė, kad ketina atnaujinti 4 000 greičio matuoklių ir papildomai įrengti dar 160 visoje šalyje.

Nors alternatyvų nuosavam automobiliui vis gausėja, didžiosios dalies Lietuvos gyventojų vairavimo įpročiai lieka nepasikeitę. 75 proc. šalies vairuotojų pastaraisiais metais teigia neiškeitę nuosavo automobilio į viešojo transporto ar dalijimosi platformų paslaugas. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Nors didelė dalis mūsų visuomenės neįsivaizduoja gyvenimo be automobilio, tačiau beveik trečdalis Lietuvos gyventojų nevairuoja. Tyrimo duomenys parodė, kodėl mūsų šalies žmonės atsisako galimybės sėsti prie vairo: neturi vairuotojo pažymėjimo, nuosavo automobilio, o dalis žmonių negeba įveikti vairavimo baimės. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje nevairuoja 28 proc. gyventojų.

Nuo rugsėjo mėnesio didmiesčiuose vėl stipriai išaugo eismo spūstys. Ne paslaptis, kad vadinamieji kamščiai ypač aktualūs sostinėje – Vilniuje. Vairavimo mokytojas, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas sako, kad mieste trūksta konkrečios strategijos, kaip būtų galima suvaldyti eismo spūstis.

Tarp Baltijos šalių vairuotojų greitį dažniausiai viršija lietuviai (76 proc.), nepaisant to, beveik pusė greitį viršijančių mūsų šalies vairuotojų (48 proc.) baudos už šį nusižengimą nėra gavę – tai paaiškėjo po bendrovės „Ergo“ inicijuotos apklausos, kurios duomenis, apklaususi 3002 Lietuvos, Latvijos bei Estijos gyventojus, pateikė bendrovė „Norstat“. Nedrausmingiausi vairuotojai – Lietuvoje Tyrimo duomenys atskleidė, kad didelė dalis Baltijos šalių vairuotojų yra linkę viršyti greitį.

Rengdamiesi rugsėjui, kuomet į šalies mokyklas po atostogų sugrįš moksleiviai, policijos ir „Lietuvos draudimo“ atstovai ketvirtadienį aptars vaikų saugumo šalies keliuose situaciją bei priemones, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų. Diskusijos metu taip pat bus pristatyta Pauliaus Norvilos knyga „Saugus kelyje“. Joje dalijamasi vaikams skirtais patarimais ir įžvalgomis, kaip būti saugesniems mieste, gatvėje, kelyje, parke ar autobuse. Draudikų duomenimis, net 40 proc.

Kas ketvirtas šalies vairuotojas (28 proc.) nurodo, kad jiems patiems arba jų šeimos nariams per pastaruosius 12 mėnesių bent vieną kartą teko susidurti su situacija, kai stovėjimo aikštelėje ar priparkavus gatvėje buvo apgadintas jų automobilis. Tokius duomenis atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.   10 proc. apklaustųjų teigia automobilio apgadinimus yra patyrę dar dažniau, tai yra 2-3 kartus per metus.

Vokietijos transporto ministras Volkeris Wissingas raštu kreipėsi į Europos Komisiją, norėdamas atkreipti dėmesį į absurdišką situaciją, dėl kurios milijonai automobilių jau kitąmet nebegalėtų važinėti Europos Sąjungos keliais.  Europos Komisija nori griežtesnių taisyklių Šiuo metu Europos Teisingumo Teisme nagrinėjama byla, susijusi su procedūrinių reglamentų aiškinimu.

Automobilių ir kitų transporto priemonių vairuotojai visoje Lietuvoje nuo šiol galės lengviau ir greičiau pranešti apie kelyje atsiradusias kliūtis, keliuose atsivėrusias duobes ar kitus kelio defektus.

Nesibaigiantys kelio darbai, avarijos, neefektyviai sureguliuoti šviesoforai, telefonuose paskendę vairuotojai – tai tik dalis priežasčių, dėl kurių turime laiką leisti spūstyse, tačiau „Numbeo“ atliktas tyrimas parodė,  jog pasauliniu mastu kamščių mąstai Lietuvos sostinėje – nykštukiniai. Daugiau nei dešimtmetį veikianti nepriklausoma organizacija „Numbeo“ kasmet atlieka išsamius gyvenimo kokybės, nekilnojamo turto kainų, taršos, eismo spūsčių tyrimus.

Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. Eismas viaduku stabdomas dėl sijų remonto, pradėto birželio viduryje – siekiant užbaigti darbus uždaryti tiltą būtina dėl eismo dalyvių ir darbuotojų saugumo. Transporto srautas liepos 8–21 dienomis bus nukreiptas apylanka per Sargėnų sankryžą, o lengvinant eismą juostos bus išplatintos.

Europos liaudies partijos frakcijos nariai dėliojasi kitos, penkerių metų Europos Parlamento kadencijos prioritetus. Ir vienas iš jų – vidaus degimo variklių draudimas, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Skelbiama, jog šios frakcijos prioritetų sąraše – peržiūrėti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio mažinimo taisykles. Šį draudimą Europos Parlamentas oficialiai patvirtino praėjusiais metais.

Nuo 2024 m. liepos 1-os dienos, Nyderlanduose veiklą vykdančios įmonės turės atlikti naują prievolę. Jeigu įmonėje dirba daugiau negu 100 darbuotojų, jos vadovas turės išmatuoti darbuotojų kelionių į darbą ir iš darbo paliekamo CO2 pėdsaką. Daugiau nei 7 000 įmonių paliesiantis reikalavimas privers stebėti kokiais būdais darbuotojas atvyksta į savo darbo vietą: dviračiu, viešuoju transportu ar automobiliu.

Automobilio gedimas kelyje visuomet įvyksta mažiausiai tinkamu momentu. Nors automobilio gedimų gali būti įvairių, tačiau retkarčiais jų negalima pašalinti stovint šalikelėje. Natūralu, jog norint automobilį nugabenti į nuosavą garažą, specializuotas dirbtuves ar tiesiog į saugesnę vietą, vairuotojai turi pasirinkti vieną iš dviejų scenarijų: kviesti autovežį arba bičiulį, kuris galėtų automobilį partempti.

Valstybė atsižvelgdama į dviejų, itin svarbių projektų svarbą Kauno miesto savivaldybėje, ji Kauno pietrytinio aplinkkelio ir šiaurės vakarinėje miesto dalyje esančio Vandžiogalos plento rekonstrukcijai skyrė papildomus 4 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.

Praėjusį mėnesį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad Estijoje gyvena paslaugiausi vairuotojai, o štai lietuviai yra linkę mažiausiai sustoti pakelėje padėti kitiems. Kita vertus, lietuviai dažniausiai užleidžia į kitą eismo juostą persirikiuojančias transporto priemones. Menkiausios galimybės persirikiuojant sulaukti kitų vairuotojų pagalbos yra Latvijos keliuose. Apie dešimtadalį visų šalių vairuotojų sako, jog yra susikoncentravę tik į vairavimą ir į aplinką dėmesio nekreipia.

Ištisus dešimtmečius Nyderlandų gyventojai greitkeliuose galėdavo važiuoti maksimaliu 130 km/val. greičiu. Vis dėlto, aplinkosaugos gerove besirūpinantys valdininkai 2019 metų pabaigoje įteisino pakeitimą, kuris maksimalų leistiną greitį sumažino iki 100 km/val.  Anuomet šis sprendimas buvo grindžiamas troškimu sumažinti taršą, kuri, anot vyriausybės narių, šešis kartus viršijo ES vidurkį vienam gyventojui.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LTG Infra“ užbaigė itin laukto Vievio geležinkelio tunelio automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems statybos bei aplinkinių kelių rekonstrukcijos darbus. Šio tunelio dėka automobilių kelias Maišiagala–Vievis tapo saugus aplinkiniams kaimų ir miestelių gyventojams. Nuo šiol geležinkelį naujuoju tuneliu galima kirsti greičiau, mažiau teršiama aplinka, nes eliminavus automobilių laukimą prie pervažos bus išskiriama mažiau išmetamųjų dujų.

Šiemet jau mažiausiai 5000 žmonių sudaužė savo automobilius ar net susižalojo keliuose susidūrę su gyvūnais. Tai – pusantro tūkstančio avarijų daugiau nei pernai, o per 6 metus susidūrimų su laukiniais gyvūnais padvigubėjo. Dabar ypač pavojingas laikas – vyksta rudeninė gyvūnų migracija, be to, ilgėja tamsusis paros metas. Gamtininkai teigia, kad pagrindinė nelaimių priežastis – smarkiai didėjanti gyvūnų populiacija.

Didelė dalis nelaimių keliuose įvyksta ne tik dėl eismo sąlygų ar vairavimo įgūdžių stokos, bet ir dėl vairuotojų neatidumo bei išsiblaškymo. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmones prie vairo labiausiai blaško jų bendrakeleiviai, o Latvijos ir Estijos gyventojus – pašaliniai garsai. Lyginant su kaimyninių šalių vairuotojais, lietuviai prasčiau dėmesį sutelkia ir dėl kartu važiuojančių vaikų poreikių bei jų keliamo triukšmo.

Didžioji dalis visuomenės nuomonės tyrime dalyvavusių respondentų pripažino, kad vairuodami naudojasi telefonu. Nors neretai tai daroma nepažeidžiant taisyklių, pavyzdžiui, telefoną įstačius į laikiklį ar naudojant laisvų rankų įrangą, vis dar neatsispiriama pagundai ir atrašyti į SMS žinutes ar net naršyti. Tik kiek mažiau nei trečdalis (27 proc.) respondentų tvirtino nenaudojantys mobiliojo telefono vairuodami – tokie rezultatai paaiškėjo atlikus tyrimą draudimo bendrovės „If“ užsakymu.

Vis daugiau žmonių įvykus eismo nelaimei ją fiksuoja ne popierinėse, o elektroninėse eismo įvykių deklaracijose­­­­­. Draudikai pataria drąsiau naudotis elektronine deklaravimo sistema draudimoivykiai.lt, nes informaciją užfiksavus šiuo būdu, klientus greičiau pasiekia draudimo išmoka. Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, klaidos deklaracijoje reiškia ilgesnį įvykio nagrinėjimo laiką ir ne taip skubiai gaunamą draudimo išmoką.

Jei manote, kad automobilizmo bumas – tai paskutiniųjų dešimtmečių dalykas ir kad prieš 100 metų keliuose buvo galima daryti beveik viską, autentiška, tik restauruota to meto medžiaga jus nustebins. Eismas dažnai būdavo intensyvesnis nei šiandien. Tai akivaizdžiai patvirtina 1920-ųjų metų vaizdo įrašas, kurį modernios programinės įrangos dėka atkūrė „Youtube“ kanalo „NAAS“ įkūrėjas.

Lietuvos prokuratūra paskelbė nuosprendį, kuriuo 23 m. klaipėdietis pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei dėl beveik 41 tūkst. eurų vertės turto sugadinimo. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Blinstrubienė. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai.

Džordžijos valstijoje gelbėtojų kameros užfiksavo tai, ką įprastai galima pamatyti tik Holivudo veiksmo filmuose. Moters vairuojamas automobilis įskriejo į važiuojamoje kelio dalyje stovintį autotralą su nuleista platforma, pakilo į orą ir nuskriejo kelias dešimtis metrų.

Australijos Kvinslando valstijos policija išplatino vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti įvairiuose miestuose nutikę šiurpūs incidentai su vaikais, kai tėvai nuo jų bent trumpam atitraukia dėmesį. Vienas iš paskutinių incidentų nufilmuotas kovo mėnesį Vudridžo miesto traukinių stotyje. Vaizdo įraše matyti, kaip mažas berniukas išvydęs traukinį paleidžia mamos ranką ir pradeda link jo pavojingai bėgti. Laimei, berniuko mama sureagavo greitai ir spėjo jį sustabdyti.

Pavojingos situacijos kelyje kyla dėl daugelio priežasčių. Tai, be kita ko, yra: per didelis greitis, oro sąlygoms nepritaikytas greitis, pirmumo teisės nesuteikimas, neteisingas lenkimas arba saugaus atstumo tarp transporto priemonių nesilaikymas. Vis dėlto, nemažai įvykių įvyksta ir dėl netinkamai pasirinktų arba prižiūrimų padangų.  Padangų slėgis.

Naujo automobilio akumuliatoriaus įsigijimas turėtų būti labai gerai apgalvotas. Per didelės talpos ar netinkamos konstrukcijos akumuliatoriaus pasirinkimas gali būti susijęs su nereikalingomis išlaidomis. Automobilio akumuliatoriaus matmenys Dažnai atsitinka, kad nemažai vairuotojų pamirštą apie šį aspektą. Šiuo metu didžioji dauguma Europos rinkoje prieinamų automobilio akumuliatorių savo forma primena stačiakampį gretasienį.

Tikriausiai daugelis sutiks, kad tinkamai parinkti ratlankiai ir padangos – vienas svarbiausių kiekvieno automobilio saugumo kriterijų. Dėmesį vertėtų atkreipti ir į tai, kad tinkamai parinkti ir subalansuoti ratai lemia riedėjimo savybes ir vairavimo patikimumą bei patogumą. Netinkamas ratų subalansavimas gali turėti daug neigiamų pasekmių, todėl verta žinoti, kas yra balansavimas ir kokia jo reikšmė eksploatuojant automobilį.

Net 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių prižiūrinčios AB „Kelių priežiūros“ kelininkai baigė žiemos sezono darbus. Spalio 15 d. oficialiai prasidėjęs žiemos sezonas kelininkams baigėsi balandžio 15 d. – per šiuos mėnesius šalies kelius prižiūrinti „Kelių priežiūra“ išbarstė beveik 110 tūkst. tonų druskos, o ja padengė bei nuvalė daugiau kaip 1,6 mln. kilometrų šalies kelių.

Seimas pritarė Kelių įstatymo 11 straipsnio pataisoms, kuriomis, esant neišvengiamoms aplinkybėms, įteisinamos siauresnės kelių atkarpos. „Egzistuoja nemažai kelių, tiek valstybinės reikšmės, tiek savivaldybių kelių, kurie neatitinka nustatytų reikalavimų ir parametrų. Yra keliukų, kurie kažkada buvo įrengti ne pagal standartus, dažniausiai būna per siauri, todėl jie nėra registruojami Registrų centre.

Prasidėję 2023-ieji ir vėl verčia sukti galvą, kaip stabdyti lenktynininkus ir girtus vairuotojus – šiemet ženkliai sparčiau nei pernai daugėja žuvusiųjų keliuose. Apie tai, ar lietuvių mentalitetas nesuderinamas su saugiu vairavimu, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas ir Kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praneša stebėsiantis, ar sostinėje tėvai vaikus prie mokyklos išleidžia saugiai. Šių metų balandžio 18-21 d. nuo 7.30 iki 8.30 val.

Jau kelerius metus iš eilės elektriniai paspirtukai nepraranda savo populiarumo. Vis dėlto, vis dažniau prabylama ir apie liūdnąją šios transporto priemonės pusę – pastebima, kad paspirtukų vairuotojai yra linkę elgtis neapdairiai, dažnai sužeidžia praeivius ar save.

Balandžio 6-ąją, Saugaus eismo dieną, Lietuvos transporto saugos administracija kartu su Lietuvos kelių policija vykdys reidą, kurio tikslas – skatinti vairuotojų saugų, kultūringą ir pagarbų elgesį.