sąskaitos

Kilus ginčui dėl neapmokėtų sąskaitų už vandenį, gali būti uždaryta garsioji Dievo kapo bažnyčia Jeruzalėje. Izraelio turizmo ministerijos atstovė sakė, kad siekiama sureguliuoti konfliktą. Tai yra ginčas tarp Jeruzalės miesto ir graikų stačiatikių bažnyčios. „Mes tikimės, kad problema netrukus bus išspręsta, kad tūkstančiai turistų ir lankytojų, kurie atvyksta į šią mėgstamą ir svarbią vietą, nebūtų nuvilti“, – kalbėjo ministerijos atstovė Anat Shihor-Aronson.

Visi žmonės turi keletą spragų, pro kurias byra jų pinigai. Kai kurios iš jų yra beveik nepastebimos, tačiau pro šias spragas, gali nutekėti daug pinigų. Tiesiog reikia jas rasti ir užkaišyti. Kiplinger.com pateikia sąrašą dažniausiai pasitaikančių spragų. Kreditas Skolos dažnai tuština mūsų pinigines. Pavyzdžiui, jei turite 1000 Lt skolą kreditinėje kortelėje su 18 proc. palūkanų normą, kasmet palūkanoms išleidžiate 180 Lt. Dėl to verta įprasti susimokėti visas skolas kiekvieną mėnesį.

Pinigai iš niekur, bet elektroninių pinigų įstaigos paslaugos pigesnės nei banko? Rudenį atsirado pirmoji bendrovė „EVP International“, gavusi Lietuvos banko (LB) palaiminimą leisti elektroninius pinigus, ji administruoja sistemą „Mokėjimai.lt“. Toliau eilėje – mobiliųjų atsiskaitymų paslauga „Mokipay“. „PayPal“ į Lietuvą visa pėda dar nežengs, tačiau rinkoje randasi vietos naujiems dalyviams, galimai bankų konkurentams.

Kaip žinia, vakar vilniečius namuose užklupo šildymo sezonas. Šildymas jau yra įjungtas ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose - Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Vieni džiaugiasi, o kiti burnoja, kad šildymas buvo įjungtas per anksti, namuose per karšta ir kai kuriems netgi tenka prasidaryti langus ir išleisti šilumą į orą. Mažiau uždirbančius gąsdina mintis, kad didžiąją pajamų dalį teks skirti apmokėti sąskaitoms už šildymą. Tačiau naujienų portalo Balsas.

Net šiais mokslo ir technologijų laikais negalime atsikratyti kai kurių mitų. Ypač daug neaiškios informacijos sklando apie pinigus. Įvairūs mitai gaubia bankomatus, kreditines korteles ir atsiskaitymus grynaisiais pinigais, akcijų rinkas. „Business Insider“ pateikia kelis iš populiariausių mitų ir juos sugriauna.

Vienuose miestuose šiluma pastaruoju metu kiek pinga, o kituose – tik brangsta. Šildymo kainų skirtumas per pastaruosius metus skirtingose Lietuvos vietovėse dar labiau padidėjo, rašo „Lietuvos rytas“. Šilumininkai įspėja, jog artėja brangiausias šildymo sezonas. Tačiau skųstis juo galės tikrai ne visi Lietuvos žmonės. Kai kurių miestų gyventojai šią žiemą mokės net mažiau nei pernai ar užpernai. Užtat kitur kainos įkopė į rekordines aukštumas. „Tai tikras fenomenas.

Visose gyvenimo srityse dažniausiai per kuo trumpesnį laiką bandome pasiekti geriausius rezultatus. Tai rodo ir tobulėjantys žmonių finansų valdymo įpročiai. Vienas geriausių to įrodymų – vis populiarėjanti internetinė bankininkystė ir elektroniniai atsiskaitymai. Vis dėlto ne visi jaučiasi pakankamai informuoti apie tokį atsiskaitymo būdą ir jo teikiamus privalumus.

Iki šiol Šveicarija garsėjo solidžiu ir patikimu bankininkystės sektoriumi, tačiau šios tvirtovės pamatus sudrebino JAV ir Vokietijos kaltinimai padedant turtuoliams nuslėpti milijoninius mokesčius. Pasaulio finansų padangę aptemdė naujas skandalas – Jungtinės Valstijos ir Vokietija pradėjo atskirus tyrimus dėl Šveicarijos bankų, kurie kaltinami prisidėję prie šių šalių turtuolių mokesčių vengimo.

20 tūkst. gyventojų, pateikusių gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas už praėjusius metus, į biudžetą dar nesumokėjo 19,3 mln. litų. Prisikaupę delspiniginiai valstybei jau siekia 392,7 tūkst. litų. Sumokėti mokestį šiais metais reikėjo iki gegužės 2 dienos. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) Eltą informavo, kad GPM skolininkų, kurių skola viršijo 50 litų, skaičius buvo 20 tūkst., o jų skola sudarė 19,3 mln. litų.

Ar gali turėtų jūsų kalba įtakos sąskaitai banke? Pasirodo, ne tik gali, bet ir turi. Tą įrodė Jeilio universiteto ekonomikos profesorius M. Keithas Chenas savo tyrimu „Kalbos įtaka ekonominei elgsenai“, rašo dv.ee. Mokslininkas tyrime atkreipia dėmesį į vieną iš kalbos aspektų: kaip mes elgiamės su laiku. Kiekviena kalba organizuoja ir apibrėžia būsimąjį laiką vis kitaip. Lingvistai tai laiko skirtumais tarp būsimojo laiko nuorodų.

42 proc. gyventojų sutiktų būsto renovavimui skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį, dar penktadalis galėtų skirti tiek, kiek po renovacijos sumažėtų sąskaita už šildymą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Tiek lėšų, kiek gyventojai nori ir gali skirti renovacijai, iš esmės visiškai užtenka vidutinio dydžio daugiabučio namo projektui įgyvendinti, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.

2012 m. pirmojo ketvirčio šalies finansinio turto metinis augimo tempas buvo 7 proc.  ir pralenkė įsipareigojimų augimo tempą (6  proc.). 2011 m. pirmąjį ketvirtį minėti augimo tempai buvo atitinkamai 3 ir 1 procentas. 2012 m. pirmąjį ketvirtį visuose sektoriuose, išskyrus finansines korporacijas, finansinio turto įsigijimo sandorių suma viršijo pardavimo sandorių sumą.

Nesulaukusi priskaičiuotų pinigų už velionio Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters paėmimą, antstolė Sonata Vaicekauskienė areštavo Neringos Venckienės sąskaitą. Vis dėlto, joje nepakanka pinigų antstolės išlaidoms padengti, praneša LNK. Antstolė išsiuntė N. Venckienei 3000 litų sąskaitą už beveik pusės metų darbą.

SEB nuo liepos 1 d. pradėjo taikyti litą per mėnesį sieksiantį sąskaitos tvarkymo mokestį, kurį jau taiko dauguma mūsų šalyje veikiančių bankų. Aktyviai banko paslaugomis besinaudojantys gyventojai įvairių smulkių skirtingų mokesčių per metus sumoka bent dešimt. Bankų įkainiai – daugelio šalių centrinius bankus dominantis klausimas. Lietuvos bankas (LB) taip pat jau yra pradėjęs tyrimą dėl bankų įkainių pagrįstumo.

Graikijos piliečiai grąžino į savo sąskaitas Graikijos bankuose iki 5 mlrd. eurų po birželio 17 d. rinkimų, kurių rezultatai išsklaidė nerimą dėl galimo šalies pasitraukimo iš euro zonos, trečiadienį praneša „RIA Novosti“ remdamasi Atėnų televizijos kanalu „Skai“. Ir vis dėlto sugrįžę į šalį kapitalai padengė tik lėšas, nutekėjusias per pastarąsias dvi savaites prieš rinkimus, patikslina televizija.

Ne paslaptis, kad dėl greito gyvenimo tempo ir nesibaigiančio naujos informacijos srauto kartais pamirštame svarbius dalykus. Sąskaitų apmokėjimas – ne išimtis, o pamiršus laiku atsiskaityti už tam tikras paslaugas gali tekti susidurti su finansiniais iššūkiais. Į klausimus apie vieną sąskaitų tvarkymo būdą – tiesioginio debeto paslaugą – atsako Darius Jasinskis, „Danske“ banko produktų valdymo departamento direktorius.

Beveik septyni milijonai dirbančių žmonių Jungtinėje Karalystėje patiria tokių finansinių problemų, jog tik viena neplanuota sąskaita jiems gali sukelti finansinę tragediją. Maždaug 3,6 mln. šeimų sunkiai sugeba išgyventi iki mėnesio pabaigos ir išmaitinti save bei savo vaikus, atskleidė šokiruojantis dienraščio „The Guardian“ tyrimas. Tyrimo metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas dirbantiems žmonėms, kurie nėra priklausomi nuo socialinių išmokų.

Šeštadienį apie 7 val. ryto Katiliškių kaime (Marijampolės savivaldybė) kol kas nenustatyti asmenys apšaudė gyvenamojo namo sieną, praneša lrytas.lt. Kulkos kiaurai perskrodė sieną ir užmušė pirmame aukšte miegojusią 24 metų merginą. Antrame aukšte buvusiai moteriai buvo peršauta koja. Šiame name gyvena gerai policijai žinomi broliai Audrius ir Gintaras Žemininkai. Neoficialiais duomenimis, žuvusi mergina yra 26 metų G. Žemininko draugė, o sužalota moteris - jo teta.

Nenuostabu, kad labiausiai Graikijos išėjimo iš euro zonos atvejui ruošiasi Vokietijos įmonė, rašo „The Telegraph“. 2010 metų gruodį „Siemens“ gruodį įsigijo banko licenciją. Ši bendrovei suteikė tiesioginį priėjimą prie Europos centrinio banko (ECB) fondų, tam kad „Siemens“ būtų mažiau priklausoma nuo pokyčių valiutų rinkoje. Ji taip pat nusprendė laikyti savo pinigus ECB. „Siemens“ įdėjo 500 mln. eurų indėlį, po to kai šiuos pinigus atsiėmė iš rizikingesnių Prancūzijos skolintojų.

Po „Ekonomika.lt“ atlikto tyrimo, kaip mobiliojo ryšio operatoriai vilioja naujus klientus, būta daug diskusijų. Tačiau po šio eksperimento paaiškėjo, kad svarbiausias klientas – tas, kuris dar nesuviliotas. Kai šių metų pradžioje „Ekonomika.

Viešojoje erdvėje pasirodžius interpretacijoms dėl duomenų apie gyventojų sąskaitas gavimo, Lietuvos bankų asociacija primena, kad asmenims išduodant paskolas, tikrinama tik jų kredito istorija (t. y. ar asmuo turi pradelstų įsiskolinimų), o ne asmeninės sąskaitos. Lietuvoje veikia sistema, kurioje kaupiami duomenys, kaip kiekvienas asmuo moka paskolas ir atsiskaito už suteiktas paslaugas.

Planuojant kelionę į užsienį vienas papildomų rūpesčių, kurį paprastai žmonės prisimena paskutinę minutę – pinigų valiuta. Savoje šalyje kasdien naudodamiesi bankų kortelėmis, žmonės piniginėje vis rečiau turi grynųjų. Kyla klausimas – kokiu būdu geriausia atsiskaitinėti užsienio šalyse? Tam tikrus dalykus sužinoti būtina, kad išvykus į kelionę nereikėtų sukti galvos dėl atsiskaitymų.

Turtingiausi investuotojai Baltijos šalyse, valdantys didesnius nei 500 tūkst. litų investicinius portfelius, renkasi vidutinės rizikos investavimo strategijas, siekia mažesnės tačiau stabilesnės grąžos bei dar atidžiau vertina investicijų valdytojo patikimumą, teigia Suomijos investicinio banko „Evli“ analitikai.

Daugėjant besinaudojančiųjų elektronine bankininkyste, daugėja ir norinčiųjų juos pergudrauti. Dažniausia, ką sukčiai stengiasi padaryti – gauti arba „nulaužti“ prisijungimo kodus, ir, be abejo, iš sąskaitos paimti pinigus.  Kaip apsaugoti savo sąskaitas pataria „Danske“ banko Informacijos saugos specialistas Tomas Černiauskas. Ką daro internetiniai sukčiai? Naudodamiesi kompiuterinėmis programomis, jie gali apskaičiuoti nesaugius, paprastus slaptažodžius ir kodus.

Kosminės šildymo sąskaitos žudo ne vien gyventojus ir biudžete šilumai nė cento nenumačiusią Savivaldybę. Antrą mėnesį iš eilės kylanti šildymo kaina ir dėl šalčių trigubai išaugęs šilumos suvartojimas atsigręžė prieš pačią „Panevėžio energiją“. Šilumos vartotojų įsiskolinimui perkopus 25 mln. Lt, įmonė skelbia nebeišgalinti atsiskaityti su savo darbuotojais, vandens ir dujų tiekėjais.

„Lie­tu­va ga­mi­na uba­gus ir va­ro žmo­nes iš Tė­vy­nės“, – sa­kė į re­dak­ci­ją už­su­kęs Ka­li­nių glo­bos drau­gi­jo­je dir­bęs, bet po li­gos į tė­viš­kę su­grį­žęs Vy­tau­tas Mi­ka­laus­kas. Pa­ty­ręs in­sul­tą vy­ras sa­kė tu­rįs iš­gy­ven­ti iš 294 li­tų pa­šal­pos. „Net vais­tų ne­ga­liu nu­si­pirk­ti“, – taip sa­vo ap­si­spren­di­mą iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos aiš­ki­no pu­sam­žis vy­ras.

Liaudies išmintis apie studentiško gyvenimo subtilybes sako: studentas iš pradžių nieko nesupranta, o paskui tiesiog pripranta. Į naujienų portalą Balsas.lt kreipėsi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentė, gyvenanti viename iš universitetui priklausančių bendrabučių.

Daugiausiai už sausio mėnesį suvartotą šilumą mokės kauniečiai, mažiausiai – Panevėžio gyventojai. Tokią šilumos suvartojimo statistiką didžiausių šalies miestų senos statybos daugiabučiuose pateikė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). „Didžioji dalis daugiabučių yra seni ir nerenovuoti visuose šalies miestuose, todėl ir šilumos suvartojimo statistika labai panaši. Vadinasi, mokėjimų už šilumą dydį lems šilumos kaina“, – sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Panevėžietis nė nepajuto, kaip pateko į gudriai paspęstas prekybininkų pinkles, iš kurių, paaiškėjo, ne taip lengva ištrūkti. Panevėžietis Julius K. dienraščiui pasiguodė, kad, susigundęs bendrovės „Monetų namai“ reklama ir užsisakęs iš jos tris medalius, tapo tarsi įkaitu: proginių monetų bei medalių prekyba užsiimanti bendrovė periodiškai ėmė siųsti jam naujus medalius, o kartu su jais, žinoma, ir nemenkas sąskaitas.

Pavogus kreditinių kortelių duomenis ir kitą svarbią inormaciją, iš gausybės kompanijų sąskaitų milžiniškos sumos be jų žinios paaukotos labdarai. Tūkstančiai privačių ir vyriausybinių organizacijų nerimaudami tikrina savo sąskaitas po sėkmingos hakerių atakos, kurios metu iš amerikiečių apsaugos kompanijos Kūčių vakarą buvo pavogta informacija apie jų kreditinių kortelių duomenis ir panaudota aukoms bei labdarai.

Vis dar galvojate, kad gautinų sumų valdymas yra tik teorija, o realybėje yra, kaip yra? Konkrečiais pavyzdžiais galima įrodyti, kad suvaldyti apyvartinį kapitalą – uždavinys įgyvendinimas. Apžvelkime Lietuvos bendrovių praktiką, publikuotą „Balsas.lt“ portale 2011 metais. Situacijos analizė Ankstesniuose straipsniuose patarėme atlikti esamų ir potencialių klientų analizę, siekiant „užbėgti už akių“ galimiems sąskaitų apmokėjimo vėlavimams.

Kai smarkiai pabrango šildymas, o nauja statyba dažnai nekokybiška ir neilgaamžė, dilema, kokį būstą – seną ar naują – rinktis, vis aktualesnė. Nuosavo būsto įsigijimas yra tarsi ilgalaikė investicija. Nieko nuostabaus, kad kiekvienas nori, jog ši investicija būtų sėkminga. Tačiau kas gali pasakyti, į kokį būstą verta investuoti? Brangus šildymas „Nuomojuosi butą senos statybos name.

Jeigu įmokos į dirbančiųjų kaupiamąsias pensijų sąskaitas bus sustabdytos, galutinai žlugs tiek pati Pensijų kaupimo sistema, tiek žmonių pasitikėjimas valstybės sugebėjimais įvykdyti socialinės sistemos reformą. Bus nubrauktas aštuonerių metų darbas, o dirbantieji vėl bus palikti su nerimu laukti senatvės.

Raginimą atidaryti sąskaitą kitame banke išgirdo ne visi buvę „Snoro“ klientai pensininkai. Dauguma buvusių „Snoro“ klientų „Sodros“ išmokų gavėjų pinigus šį mėnesį atsiims jau kituose bankuose – kai tik pasirūpins atsidaryti sąskaitas. „Sodros“ Panevėžio skyrius primena, kad Lietuvos bankui priėmus sprendimą visam laikui atšaukti banko „Snoras“ licenciją, „Sodra“ nebeteko galimybių pervesti išmokų į šiame banke buvusias sąskaitas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) informuoja, kad dar 15 tūkst. asmenų, kurie iki šiol socialinio draudimo išmokas gaudavo į banke „Snoras“ buvusias sąskaitas, nepateikė duomenų apie naujas sąskaitas. Primename, kad Lietuvos bankui priėmus sprendimą visam laikui atšaukti banko „Snoras“ licenciją, „Sodra“ nebeturi galimybių pervesti išmokų į šiame banke buvusias sąskaitas.

30 Lietuvos įmonių, kurios turėjo sąskaitas „Snoro“ banke, gali iškilti bankroto pavojus, Vyriausybėje sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. „Apie trisdešimčiai įmonių galėtų kilti nemokumo situacija, jeigu įmonės ar akcininkai nesiimtų papildomų priemonių užtikrinti mokumą“, -  teigė ūkio ministras. Ministerijos paskaičiavimais, „Snore“ sąskaitų turėjo apie 900 iš 5 tūkst. Lietuvoje veikiančių įmonių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) valdyba informuoja, kad gyventojai, turintys sąskaitas banke „Snoras“ ir į jas gaunantys socialinio draudimo išmokas bei neturintys mokėjimo kortelių, pinigus gali atsiimti jau 25 banko padaliniuose visoje Lietuvoje. Neįgalieji ir pensininkai bus aptarnaujami pirmiausiai. Nuo ketvirtadienio 10 val. ryto „Snoro“ sąskaitų turėtojai, į jas gaunantys socialinio draudimo išmokas, pinigus galės išsigryninti 25-iuose „Snoro“ padaliniuose.

Banko „Snoras“ laikinojo administratoriaus sprendimu nuo ketvirtadienio, lapkričio 24-osios, veiklą atnaujina dar 22 banko padaliniai ir dabar jų iš viso Lietuvoje dirbs 25. Kol kas banko „Snoras“ filialuose ir jų skyriuose kiekvienam banko klientui iš mokėjimo sąskaitų, kurios nėra susietos su mokėjimo kortelėmis, bus išmokama daugiausia iki 500 litų per parą. Iš sąskaitų, kurios yra valdomos mokėjimo kortelėmis, lėšas bus galima išsigryninti tik iš bankomatų.

Vyriausybei nacionalizavus banką, žmonių sąskaitose liko įšaldytos socialinės išmokos, atlyginimai ir priteisti alimentai. Nerimas dėl bankų sistemos ateities, prakeiksmai valdžiai ir skaudūs prisiminimai apie „Sekundės“, „Apus“ , „Litimpeks“ ir kitus bankus, 1994–1996 m. pradanginusius apie 1 mlrd. Lt Lietuvos piliečių pinigų, – to šalyje nebuvo maždaug 15 metų.

Banko „Snoras“ nacionalizacija nesukėlė panikos šalies finansuose, indėliai praktiškai nesumažėjo, penktadienį pranešė Lietuvos bankas. „Mūsų žmonės finansiškai pasirodė žymiai labiau raštingi negu daug kas galvoja. Nėra absoliučiai jokios panikos ir korespondentinių sąskaitų judėjimas, kuris iš esmės atspindi ir indėlių judėjimą, yra labai geras. Kitais žodžiais, neturime jokių kritimų.

Nors bankas „Snoras“ nebuvo pagrindinis šalies bankas, tačiau dėl jo nacionalizavimo ir pinigų klientų sąskaitose įšaldymo, kai kurios verslo įmonės patiria nemažų nuostolių ir neatmeta galimybės bylinėtis su valstybe dėl žalos atlyginimo, praneša LTV „Panorama“.Siuntų gabenimu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje užsiimanti įmonė „Lex System“ banką „Snoras“ buvo pasirinkusi kaip banką, į kurį inkasuodavo iš pirkėjų surinktus pinigus.

Vyriausybės kontroliuojamo banko sąskaityboje įsivėlus klaidai, Vokietijos skolų našta sumažėjo 55,5 mlrd. eurų, pranešė finansų ministerija. Leidinio „Suddeutsche Zeitung“ cituojama ministerija patvirtino, kad į sąskaitas du kartus įvestos skolos, kurias turi „FMS Wertmanagement“, įkurtas 2009 metais nacionalizavus „Hypo Real Estate“ (HRE). Reklama Atsilaisvinusios lėšos reiškia, kad didžiausios Europos ekonomikos skola nuo 83,7 proc. BVP turėtų sumažėti iki 81,1 proc.

Italijos mokesčių policija areštavo 245 mln. eurų banko „UniCredit“ lėšų. Finansinė organizacija įtariama vengimu mokėti mokesčius. Kaip skelbia „The Financial Times“, mokesčių tarnybos areštavo „UuniCredit“ lėšas, laikomas Italijos centrinio banko sąskaitose „The Wall Street Journal“ patikslina, kad lėšos įšaldytos Milano teisėjo Luigio Varanellio sprendimu. Jo nuomone, 245 mln. eurų - tai mokesčių, kurių bankas nesumokėjo 2007-2008 m. laikotarpiu, suma.

Buvusio SSRS KGB specialiųjų pajėgų grupės „Alfa“ (oficialiai vadintos „grupės „A“) vado Michailo Golovatovo byla, tiksliau – sulaikymo incidentas Vienoje, oro uoste, pagal Lietuvos arešto orderį, baigėsi ne pačiu blogiausiu būdu. Nepaisant to, kad Lietuvos prokurorų įtariamas dalyvavęs 1991 m. Sausio 13-osios įvykiuose Vilniuje, formalusis kariškis pensininkas sugrįžo namo į Rusiją, o nebuvo surakintas antrankiais ir atgabentas į Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

Ar susimąstėte, kad jūsų telefono sąskaita gali būti suklastota ir iš jūsų slapta pasisavinami pinigai? Ar atliekų išvežimo mokesčiai sužlugdė jūsų kompaniją? Mokesčiai už saugumo paslaugas verčia jus jaustis nesaugiai? Jeigu taip, jūs toks ne vienas. „SIB Development & Consulting found“ tyrimai parodė, kad 95 proc. visų jūsų reguliarų mėnesinių sąskaitų yra suklastotos, t.y. jose yra klaidų, o už mokesčius dažnai permokate.

Birželį britų finansai sumažėjo labiausiai nuo recesijos laikų, nes žmonės vis daugiau skolinosi norėdami padengti augančias išlaidas, informuoja „telegraph.co.uk“. Kas mėnesį „Markit“ sudaromas namų ūkių finansų indeksas parodė, kad birželį, palyginti su geguže, šešis kartus daugiau (36 proc.) namų ūkių skundėsi pablogėjusia finansine padėtimi nei džiaugėsi jos pagerėjimu (6 proc.). Duomenys buvo surinkti birželio 8-14 dienomis.

Japonijos vyriausybė paskelbė įšaldanti Libijos lyderio ir jo aplinkos žmonių lėšas - 4,4 mlrd. JAV dolerių, šeštadienį praneša AFP. Bankų sąskaitos užblokuotos pagal Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl įvedamų sankcijų prieš Libijos valdžią. Rezoliucija buvo priimta 2011 m. vasario pabaigoje. Kovą Japonijos ministrų kabinetas pritarė šioms JT sankcijoms. Anksčiau apie įšaldomas M. Gaddafi ir jo artimųjų rato sąskaitas pranešė Europos Sąjunga ir JAV.

Galimybė operatyviai ir nemokamai gauti atsiskaitymų išrašą bei apžvelgti sąskaitas – svarbiausias interneto banko privalumas vartotojams. Danske eBanko užklausų statistikos duomenimis, banko vartotojai dažniausiai internete atlieka mokėjimo pavedimus bei seka savo pinigų istoriją. Atsižvelgiant į augantį naudojimąsi elektronine bankininkyste ir vartotojų prioritetus, Danske bankas atnaujino eBanko sistemą, kuri leis vartotojams naudotis platesnėmis individualių nustatymų galimybėmis.

Į Lietuvą atslinkusi pavasario šiluma leido lengviau atsikvėpti solidžių sąskaitų už šildymą gavėjams – ši būtina, bet finansiškai skausminga paslauga jau kuris laikas didmiesčių gyventojams išjungta, bet atšilę orai dar nereiškia, kad esame pasiruošę atsisakyti ir karšto vandens. Vietoje karšto – vos drungnas vanduo Neseniai į naujienų portalo „Balsas.lt“ redakciją kreipėsi vilnietis skaitytojas, kurio teigimu, jis jau pora savaičių patiria nepatogumų dėl karšto vandens tiekimo.