Pavogus kreditinių kortelių duomenis ir kitą svarbią inormaciją, iš gausybės kompanijų sąskaitų milžiniškos sumos be jų žinios paaukotos labdarai.
Tūkstančiai privačių ir vyriausybinių organizacijų nerimaudami tikrina savo sąskaitas po sėkmingos hakerių atakos, kurios metu iš amerikiečių apsaugos kompanijos Kūčių vakarą buvo pavogta informacija apie jų kreditinių kortelių duomenis ir panaudota aukoms bei labdarai.
Ataka įvykdyta kompanijoje, kuri tvarko su saugumu susijusius klausimus tokiems tarptautiniams klientams kaip bankai, naftos kompanijos ir policijos agentūros, rašo telegraph.co.uk.
Be to, kad, pasinaudoję pavogta informacija, hakeriai 500 000 dolerių paaukojo labdarai, dalį šios informacijos jie paviešino internete. Tai maždaug 50 000 kreditinių kortelių numerių, kurių penktadalis puikiausiai veikė, 87 000 elektroninio pašto adresų ir 44 000 užšifruotų slaptažodžių, kurių pusę be vargo galima lengvai iššifruoti.
Tokie britų milžinai kaip „BP“, „HSBC“ ir „Tesco“ taip pat yra sąraše kompanijų, kurių informacija – pavogta.
Antrąją Kalėdų dieną hakeriai paviešino vieno iš serverio pavogto el. laiško pavyzdį, prie kurio buvo parašyta: „tai tik mažytė dalis to chaoso, kuris įvyks“.
Tokia hakerių kampanija jų šalininkų buvo praminta „Operacija Robinas Hudas“, tačiau jos kritikai įspėja, kad šios priverstinės hakerių rankomis atliktos aukos tik pakenks labdaros kompanijoms.
„Iš pirmo žvilgsnio tokie veiksmai gali pasirodyti panašūs į Robino Hudo žygius, kurių metu iš turtuolių pavogti pinigai buvo dovanojami vargšams. Vis dėlto, tokie veiksmai tik pakenks labdaros organizacijoms, o ne joms pagelbės“, – sakė Mikko Hypponen, kibernetinių nusikaltimų tyrėjas.
„Kai kreditinių kortelių savininkai pastebi veiksmus, be jų žinios ir sutikimo atliktus jų kortele, jie praneša apie tai savo bankams arba kreditinių kortelių kompanijoms. Šios kreipiasi į labdaros organizacijas, kurios privalo grąžinti taip netikėtai gautus pinigus. Kai kuriais atvejais labdaros kompanijoms net gali būti skirtos baudos. Geriausiu atveju, jos praras laiko ir pinigų, tvarkydamos reikalus, susijusius su pinigų pervedimais“, – aiškino M. Hypponen.
George'as Friedmanas, saugos kompanijos „Stratfor“, iš kurios serverio ir buvo pagrobta vertinga informacija, atstovas „Facebook“ tinklalapyje paskelbė apie įvykusias vagystes ir atsiprašė savo firmos klientų. Saugos kompanijos puslapis per atakas buvo pažeistas ir iki šiol neveikia.
George'o Friedmano teigimu, „Stratfor“ jau kreipėsi į nuo duomenų vagysčių saugančią firmą ir ketina pagerinti savo sistemų saugumą.
