Panevėžietis nė nepajuto, kaip pateko į gudriai paspęstas prekybininkų pinkles, iš kurių, paaiškėjo, ne taip lengva ištrūkti.
Panevėžietis Julius K. dienraščiui pasiguodė, kad, susigundęs bendrovės „Monetų namai“ reklama ir užsisakęs iš jos tris medalius, tapo tarsi įkaitu: proginių monetų bei medalių prekyba užsiimanti bendrovė periodiškai ėmė siųsti jam naujus medalius, o kartu su jais, žinoma, ir nemenkas sąskaitas.
Vyriškis siuntė neužsakytas prekes atgal ir prašė per prievartą nebebrukti to, ko jis nepageidaujantis. Tačiau visi prašymai ėjo perniek. Kai galiausiai susikaupė beveik 300 litų sąskaita, poną Julių pasiekė ir grasinimas: jei nesumokės reikiamos sumos, pinigus išieškos profesionalai, o jam dar teks sumokėti skolos išieškojimo išlaidas.
Gavo daugiau nei užsisakė
Panevėžietis neneigia, kad ryšius su „Monetų namais“ užmezgė laisva valia – gavęs bendrovės išplatintą reklamą.
„Patiko medaliai, skirti Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms pažymėti, ir medalis, skirtas Mindaugo karūnavimui. Juos su malonumu užsisakiau, ir jie buvo man atsiųsti, – dėstė Julius K. – Bet tada ir prasidėjo bėdos...“
Vyras sako pradėjęs gauti laiškus su į voką įdėtais medaliais, nors jų ir neužsisakinėjęs.
„Tuos laiškus įmesdavo tiesiai į man priklausančią pašto dėžutę. Vieną voką buvau atplėšęs ir radęs jame medalį nustėrau: jo užsisakęs nebuvau! Laišką nunešiau į paštą ir paprašiau, kad jį grąžintų adresatui. Dar teko sumokėti persiuntimo mokestį, nes laišką juk atplėšiau“, – dalijosi savo nenusisekusia medalių kolekcininko istorija ponas Julius.
Vėliau panevėžietis irgi gaudavo laiškų, tačiau jau neatplėšdavo, o iškart nešdavo į paštą, kad juos grąžintų „Monetų namams“.
„Toks laiškų gavimo žaidimas atsibodo ir paskambinau į „Monetų namus“ – paprašiau, kad daugiau laiškų su monetomis nesiųstų, – tęsė pasakojimą Julius K. – Man buvo atsakyta, kad taip ir bus padaryta.“
Tačiau nusiraminęs, kad siuntinių daugiau nebegaus, vyras greitai suprato apsidžiaugęs per anksti.
Galiausiai pareikalavo skolos
„Po kurio laiko vėl pradėjau tuos laiškus gauti, – toliau pasakojo ponas Julius. – Tas žaidimas truko tol, kol vieną dieną sulaukiau laiško su priminimu, jog nesumokėjau pinigų už neva gautą „Austria Euro first strike“ pavadintą monetą, kurios net akyse nebuvau matęs.“
Priminime, kurį vyras parodė ir korespondentams, aiškiai parašyta, jog reikia sumokėti 237 litus už monetą ir dar dešimties litų skolos administravimo mokestį. Ponas Julius tame rašte perspėtas, kad už pradelstus mokėjimus yra skaičiuojami delspinigiai. Nesumokėjus skolos, jo byla bus atiduota skolų išieškojimo bendrovei, o po to teks ne tik sumokėti įskolą, bet ir skolos išieškojimo išlaidas.
Paprašius paaiškinti, kodėl taip ilgai vilkinęs nutraukimą su „Monetų namais“, Julius K. patikino, jog tikrai stengėsi jį nutraukti – esą net kelis kartus skambinęs nurodytais telefonais į bendrovę, kad atsisakąs medalių.
„Prašiau ne kartą ir ne du, – tvirtino. – Svarsčiau, kad galbūt „Monetų namams“ keliantis iš vienos vietos į kitą prašymas pasimetė. Be to, keitėsi įstaigos vadovai. Gal ir tai turėjo įtakos? Nes nors ir atsisakiau siuntų su medaliais ir monetomis, jie buvo siunčiami. Blogiausia tai, kad gavau grasinantį pranešimą, jog turiu sumokėti pinigus už monetą, kurios net akyse neregėjau. Apskritai gal tos monetos man ir nebuvo atsiuntę? Kas dabar gali pasakyti? Norėčiau, kad ta kebeknė greičiau baigtųsi. Pavargau aiškinti „Monetų namams“, kad jų paslaugų man nereikia.“
Atsisakė ne pagal „protokolą“?
Bendrovės „Monetų namai“ konsultantė Ieva telefonu ilgai ir griežtai „Panevėžio balso“ korespondentei aiškino, ką reikėtų daryti, norint ne tik atsisakyti jų įstaigos paslaugų, bet ir jas gauti. Esą tai, ką pasakojanti, buvo aiškiai pasakyta ir ponui Juliui K.
„Norint gauti bendrovės gaminius, reikia užpildyti anketą. Norimas medalis arba moneta bus atsiųsta, o už persiuntimą reikia sumokėti. Vėliau, jeigu užsakymai gauti medalius neatšaukiami, „Monetų namų“ gaminiai siunčiami laiškais ir jie įmetami į užsakovo pašto dėžutę. Taip buvo pasielgta ir su panevėžiečiu. Jeigu jis negavo monetos, galėjo parašyti prašymą, kad gaminio negavo. Tuomet jam sąskaitos niekas ir nebūtų siuntęs. Be to, jis turi teisę atsisakyti paslaugos. Tik tai reikėjo padaryti ir paskambinti į įstaigos Klientų aptarnavimo skyrių“, – dėstė konsultantė.
Paaiškinus, kad ponas Julius K. ne kartą skambino į „Monetų namus“ ir prašė nutraukti laiškų siuntimą, tik į jo prašymus nebuvo reaguota, teko tą pačią „konsultaciją“ išklausyti dar kartą... Šįsyk dar mažiau maloniu balsu.
Situaciją kiek sušvelnino tik Lina prisistačiusi bendrovės atstovė spaudai. Ji atsiprašė už sudirgusią konsultantę ir dar kartą paprašė papasakoti pono Juliaus K. istoriją.
„Įvyko nesusipratimas, – išklausiusi pasakojimą patikino „Monetų namų“ atstovė. – Visos klaidos bus ištaisytos. Jeigu ponas Julius atsisakė siuntinių, jų turi negauti. Viskas bus sutvarkyta kaip reikia. Patikrinsime visą informaciją ir, manau, problema bus tinkamai išspręsta. Stengiamės dirbti atsakingai ir specialiai nesiunčiame žmonėms siuntinių, kurių jie neužsisako.“
Raimonda MIKUČIONYTĖ
