sąskaitos

 Vidutinės sąskaitos už lapkritį šildymui Kaune suvartotą šilumą bus apie 32,2 proc. mažesnės nei už tą patį laikotarpį pernai. Tai – sumažėjusių šilumos kainų bei didesnės laiko temperatūros pasekmė. Praėjusių metų lapkritį šilumos kaina Kaune siekė 6,31 euro ct/kWh (be PVM), tuo tarpu šiemet ji 20,6 proc. mažesnė (5,01 euro ct/kWh be PVM). Aukštesnė buvo ir vidutinė lauko oro temperatūra (2,8 oC pernai ir 4,9 oC šįmet). Dėl šios priežasties šilumos buvo suvartota vidutiniškai 14,3 proc.

 Atsiskaityti internetu už dujų, elektros energijos, šalto ar karšto vandens suvartojimą bei gyvenamojo pastato administravimą Lietuvoje vis dar nėra įprasta. Tik kiek daugiau nei trečdalis (36,14 proc.) renkasi elektroninius atsiskaitymo būdus, likusieji – fizines atsiskaitymo vietas. „Nors atrodytų, kad atsiskaitymas internetu – įprastas procesas, mūsų duomenys rodo, kad žmonių įpročiai keičiasi lėtai.

Visiems daugiabučiuose namuose gyvenantiems vilniečiams šią savaitę bus įjungtas šildymas. Šiluma daugiabučiuose namuose įjungiama palaipsniui, pagal nustatytą grafiką: Per pirmadienį ir antradienį šiluma atkeliaus iki Vilkpėdės, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių.  Antradienį-trečiadienį pradės šilti Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio daugiabučiai namai.

Atšalus orams miestų savivaldybės skelbia šildymo sezono pradžią. Jau nuo rytdienos sostinėje šildymas bus įjungtas vaikų lopšeliuose, darželiuose, poliklinikose ir ligoninėse, o nuo spalio 9 d. – visose Vilniaus mokyklose. Daugiabučiuose šildymas bus įjungtas nuo pirmadienio – spalio 12 dienos. Šiluma daugiabučiuose bus įjungta pagal nustatytą grafiką – per penkias darbo dienas šiluma palaipsniui turi pasiekti visus daugiabučius ir komercinius objektus.

Atskleista, kiek milijonų savo sąskaitoje turi sukaupę Europos monarchai. „Daily Mail" skelbia, kad šio žemyno didikai gyvena kur kas skurdžiau nei Dubajaus, Abu Dabio ar Saudo Arabijos karališkųjų šeimų nariai. Elžbietos II-osios turtas vertinamas 295 mln. svarų. Manote, kad Didžiosios Britanijos Karalienė yra turtingiausia monarchė Europoje? Klystate.  Turtingiausias Europoje yra princas Hansas-Adamas II iš Lichtenšteino.

Diana Janušaitė Mėnesio pabaigoje visi turime atlikti tam tikrus mokėjimus. Apmokėti dujų, elektros, šildymo sąskaitas ir t. t. Deja, ne visiems pavyksta už paslaugas susimokėti laiku. Vieni tampa skolininkais, nes staiga nebetenka pajamų šaltinio, kiti – nes uždirba per mažai, treti tiesiog nesugeba susitvarkyti su savo finansais. Pasitaiko ir nesąžiningų asmenų, kurie skolinasi iš banko, net jei žino, kad skolos grąžinti nepajėgs. Galiausiai tokie atvejai gerokai apkartina visiems gyvenimą.

 Ne vienam senų daugiabučių namų gyventojui yra tekę patirti situaciją, kai namuose tenka vilkėti kelis megztinius, o sąskaitos už šildymą vis tiek būna labai didelės. Dar apmaudžiau būna, kai paaiškėja, jog kaimynai savo butuose mėgaujasi šiluma. Specialistai sako, kad dėl to dažniausiai kalta pastato konstrukcija, tačiau ir tokiu atveju sprendimą galima rasti. „Apie 80 proc.

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. iš skolininkų sąskaitų priverstinis išieškomų pinigų nurašymas vyks centralizuotai, todėl bus labiau užtikrinamos kreditorių teisės. Seimas pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam pasiūlymui sukurti Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ir priėmė Civilinio proceso kodekso, Civilinio kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų pataisas.

 Prieš metus ne tik už gerus darbus, bet ir už gerus ketinimus buvo nuteistas Kėdainių P. Lukšio gatvės 2-ojo namo bendrijos pirmininkas Rolandas Samaitis. Šiandien jau į teismus kviečiami ir šio namo gyventojai, kurie nesutinka mokėti neskaidrių mokesčių. Virtinė suklastotų parašų Bendrijos pirmininkas R. Samaitis už dokumentų klastojimą (Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.) buvo nubaustas 3 250 litų dydžio bauda, nors įstatymas grasino ir realia laisvės atėmimo bausme.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, už komunalines ir kitas kasdienių paslaugų sąskaitas tinklo parduotuvėse atsiskaitančių klientų skaičius sparčiai didėja – šiemet augo maždaug 15 proc. Šiuo metu apsiperkant už paslaugas „Maxima“ kasose susimoka maždaug kas penktas klientas. Dažniausiai atsiskaitoma už elektros, šilumos energijos bei dujų tiekimo paslaugas, tačiau rudens pabaigoje itin populiaria tampa ir žemės mokesčio surinkimo paslauga.

 Valdančiųjų noras panaikinti lengvatinį PVM tarifą šilumai turės politinę kainą, kurios mokėti labai nesinori. 212 milijonų litų – tiek, manoma, šalies biudžetą papildytų 9 proc. PVM lengvatos centralizuotu būdu tiekiamai šilumai padidinimas iki 21 proc.

Portalas ranker.com pristato 20 dalykų, kuriuos žmonės pamiršta labiausiai. O ką iš jų pamirštate Jūs? 20. Apmokėti sąskaitas laiku 19. Pasikeisti automobilio alyvą   18. Pastato adresą, kuriame turite susitikimą   17. Kur pastatei automobilį   16. Grąžinti į biblioteką knygas laiku   15. Suplanuotus susitikimus   14. Ko atėjai nusipirkti į parduotuvę   13. Namų darbus   12. Kur tavo akiniai nuo saulės   11. Atsakyti į elektroninius laiš...

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno rajone 70 proc. šilumos energijos pagaminama deginant biokurą. Nors gamybos sąnaudos dėl to gerokai sumažėjo, vietos gyventojai skundžiasi nemažėjančiomis sąskaitomis. Kauno rajone, Ežerėlyje prieš kelis mėnesius pradėtas eksploatuoti naujas biokuro katilas. Šilumos gamybos sąnaudos paleidus naują įrenginį sumenko 15 proc. – iki 10,11 centų už kilovatvalandę.

Asta Volkovaitė Šiauliuose sąskaitoms už gatvių valymą augti nereikia nei sniego pusnių, nei rimtesnių gamtos išdaigų. Sąskaitos už gatvių valymą siekia tiek, kad Savivaldybė pastaruoju metu sunkiai išgali jas apmokėti. Patiems miesto valdžios atstovams neatrodo keista, kad už kai kurias gatvių valytojų paslaugas mokama kelissyk brangiau nei didesniuose miestuose.

Internetas, pigūs lėktuvo bilietai, specialūs pasiūlymai jaunimui – visa tai padaro pasaulio pažinimą paprastesnį, skatina jaunus žmones keliauti. Tačiau kelionės tai taip pat ir prabanga. Turi investuoti ne tik savo pinigus, kurių labai didelio pertekliaus dažniausiai neturi, bet ir laiką.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Tauragės energetikai suskaičiavo, kad renovuotų namų šildymas, lyginant su „kiaurais“ senos statybos daugiabučiais, yra kur kas pigesnis. Tauragėje buvo daugiabučių, kurie spalio mėnesį šildymo nė neįsijungė, o buvo tokių, kurie už 1 kvadratinio metro šildymą mokėjo daugiau nei 3 litus. Šių metų šildymo sezonas pradėtas spalio 17 dieną Tauragės savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

Ruduo vis dar lepina šiam sezonui nebūdingais orais, spalis buvo šiltesnis nei įprasta, tad pirmosios sąskaitos už šildymą, atrodytų, turėtų pradžiuginti. Vieni trina rankomis sąskaitose išvydę nulius, tačiau kitiems net baisu pagalvoti, kokią pinigų sumą teks pakloti žiemą, jeigu už dvi šilto spalio savaites pateikta 200 Lt sąskaita. Gavo mažesnes sąskaitas Už spalio mėnesio šildymą „Šiaulių energija“ vartotojams sąskaitos yra mažesnės apie 15 proc., palyginti su praėjusiu spaliu.

Regina MUSNECKIENĖ Po kelerių metų kovos įvairiose institucijose kelmiškis Algirdas Jokubauskas pagaliau pasiekė, kad šilumą tiekianti įmonė kompensuotų nuostolius, patirtus dėl to, kad daugiabučio gyventojai mokėjo už Savivaldybės patalpų šildymą.   Gyventojai mokėjo už dalį Savivaldybės patalpų Kelmėje, Vytauto Didžiojo gatvės 84 numeriu pažymėtame daugiabutyje, yra ir Savivaldybei priklausančių patalpų. Jose įsikūrusi vaistinė ir Psichikos sveikatos centras.

Baimindamiesi didžiulių šildymo kaštų, vieni galvoja apie taupymą komforto sąskaita, kiti ieško efektyvesnių sprendimų, kaip šilumos valdymas. Vonios įranga ir šildymo valdymo sistemomis prekiaujančios „Tausana“ bendrovės vadovas Rolandas Jurgelaitis teigia, kad padaugėjo klientų, kurie girdėję pažįstamų ar draugų sėkmingas taupymo istorijas, nori išbandyti tai patys. „Daugeliui gyventojų šilumos taupymas asocijuojasi su šaltais radiatoriais ir namais.

Vilniaus taryba trečiadienį dar kartą nepritarė siūlymui Prancūzijos koncerno "Dalkia" valdomai šilumos tiekimo bendrovei "Vilniaus energijai" leisti investuoti į taršos mažinimo priemones, siekiant, kad sostinės šilumos ūkis nuo 2016 metų atitiktų sugriežtintus Europos Sąjungos (ES) taršos reikalavimus. Vilniaus savivaldybės Energetikos skyrius siūlė pakeisti 2002 metais pasirašytą sutartį su "Vilniaus energija" ir "Dalkia" bei įpareigoti įmonę investuoti dar 72,5 mln.

Kristina Jackūnaitė, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskelbė turinti gerų žinių. Jos teigimu, po ketverių metų pertraukos centralizuoto šildymo kainos Lietuvoje ateinantį šaltąjį sezoną juntamai mažėja. Patys šilumininkai – santūresni.

Laiku neapmokėta sąskaita už pokalbius telefonu gali pakenkti asmens kredito istorijai nemažiau nei delsimas mokėti lizingo ar bet kurias kitas įmokas. Įrašai apie pradelstus mokėjimus ateityje gali apsunkinti galimybę gauti paskolą ar išsimokėtinai įsigyti buitinę techniką. „Pastebime, kad dalis gyventojų pakankamai ribotai supranta pasekmes, jei vėluos vykdyti savo įsipareigojimus. Neretas užmiršta, kad jo įsiskolinimai yra fiksuojami ir matomi kitoms bendrovėms.

Švedijos finansų grupė „Swedbank“ nusprendė likviduoti antrinį banką Rusijoje ir pateikė Rusijos centriniam bankui prašymą panaikinti bankinės veiklos licenciją, pranešė „Swedbank“ antrinis bankas Rusijoje. Prašymas turėtų būti patenkintas per 2,5 mėnesio. Rusijos „Swedbank“ klientams rekomenduota skubiai uždaryti sąskaitas, lėšas pervedus į kitus bankus.

Kreditų biuras „Creditinfo“ investavo 250 tūkst. litų į įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto reitingų atnaujinimą. Kredito reitingai leidžia numatyti, kokia yra tikimybė, kad įmonė vėluos atsiskaityti arba bankrutuos per artimiausius 12 mėnesių. „Atsigaunantis verslas pradeda vis labiau orientuotis į pajamų auginimą.

UAB „Viena sąskaita“ pirmoji Lietuvoje gyventojams suteikia galimybę komunalinius mokesčius sumokėti populiaria tarptautine elektroninio atsiskaitymo sistema „PayPal“. „Vienos sąskaitos“ vartotojai naujove gali naudotis jau nuo šių metų liepos 1 dienos. „Iš „Vienos sąskaitos“ klientų sužinojome apie poreikį komunalinius mokesčius apmokėti „PayPal“ sistema. Savo veikloje vadovaujamės principu, kad plėtros kryptį mums diktuoja patys vartotojai.

UAB „Viena sąskaita“ indekso duomenimis, gyventojų išlaidos būsto išlaikymui 2013 m. pavasario mėnesiais sudarė 576,7 Lt arba apie 33 proc. vidutinio Lietuvos neto darbo užmokesčio. Remiantis indekso skaičiavimais, šalyje padidinus minimalųjį darbo užmokestį, gyventojams lengviau pragyventi netapo. „Skaičiai rodo, kad šis pavasaris gyventojams buvo finansiškai sunkesnis, pabrango daugelis komunalinių paslaugų.

Šią savaitę Vilniaus apygardos teismui perduota baudžiamoji byla dėl organizuotos grupės, pridengusios šešėlyje vykdomus statybos darbus, pastolių nuomą ir plastikinių padėklų bei konteinerių prekybą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir tyrimą kontroliavusi Kauno apygardos prokuratūra atskleidė, kad asmenys per kelerius metus į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 1,2 mln. Lt mokesčių, o iš bendrovės pasisavinta 1,4 mln. Lt.

Jau ne vienus metus dalis Lietuvos gyventojų renkasi atostogas šiltuose kraštuose: Turkijoje, Graikijos salose ar Egipte. Draudimo bendrovė „If“, analizuodama kelionių draudimo nuostolių tendencijas, pastebėjo, kad poilsiautojų gydymo kainos gerokai išauga, jei šalyje siaučia ekonominiai ar politiniai neramumai. Naujausias pavyzdys – Egiptas, kur prasidėjus Arabų pavasariui ir tebesitęsiant politiniams neramumams vidutinė sąskaita už turistų iš Lietuvos gydymą išaugo 30 proc.

Ūkio ministerijoje įvyko Europos Komisijos inicijuotas informacinis seminaras, kuriame pristatyta Europos Sąjungos (ES) Pavėluotų mokėjimų direktyva. Ši direktyva yra įrankis, skirtas kovoti su pavėluotais mokėjimais ES, atliekant komercinius sandorius. „Pavėluotų mokėjimų direktyva – puiki iniciatyva, padėsianti stiprinti privataus verslo sektorių, suteiksianti verslui daugiau tikrumo ir galimybių.

 Vis daugiau ir daugiau įmonių Europos Sąjungoje kyla bankroto rizika dėl neapmokėtų sąskaitų, kadangi pavėluotų mokėjimų skaičius ir toliau auga ir jau pasiekė beprecedentį 340 milijardų eurų lygį, t.y. daugiau nei dvigubai viršija bendrą 2012 m. Europos Sąjungos 147 milijardų eurų biudžetą. Nemokumas lemia 450 tūkst. darbo vietų praradimą kasmet ir 57 proc.

Ajmalas Bagjelis dirba „mobiliuoju banku” atokiuose Indijos kaimuose. 25 metų indas vaikšto nuo durų prie durų viename rytų Indijos kaime, padėdamas jo gyventojams atsidaryti banko sąskaitas, išsigryninti ir pervesti pinigus tiesiog vietoje. Didžiausia galima perlaida yra 10 tūkst. rupijų (178 JAV doleriai), rašoma „The Wall Street Journal“. Jis yra vienas iš tūkstančių vadinamųjų banko korespondentų, kuriuos samdo Indijos bankai.

Medicinos bankas pristatė mobiliosios bankininkystės programėlę, kuri suteikia galimybę apmokėti sąskaitą už paslaugas telefonu nuskaitant jų brūkšninį kodą. Šių metų pradžioje pristatyta Medicinos banko mobiliosios bankininkystės programėlė pasipildė naujomis galimybėmis. Viena jų leidžia banko klientui atsiskaityti už ryšio, televizijos ar kitas paslaugas, fotografuojant specialų brūkšninį kodą, gaunamą kartu su paslaugos teikėjo sąskaita.

 LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“ „Turime susitvarkyti energetikos ūkį. Turime bet kokia kaina sumažinti šilumos gavybos kaštus, šilumos kainą vartotojams“, – trečiadienį LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pabrėžė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sakydamas, kad šiuo metu Lietuvos didžiausia problema – ne mokesčių sistemos sutvarkymas.

Telefoniniai sukčiai pernai iš gyventojų išviliojo apie 3 mln. litų, o ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo policijai atsiėjo apie 1,5 mln. litų. Tokius duomenis ketvirtadienį pateikė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla po Teisingumo ministerijoje surengto pasitarimo telefoninio sukčiavimo problematikos ir prevencijos klausimais. „2012 metais aukos taip yra praradusios apie 3 mln. litų, ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo policijai kainavo apie 1,5 mln. litų.

Šią savaitę pasipildė kai kurių gyventojų piniginės. Tiems, kurie teisingai elektroniniu būdu pateikė pajamų mokesčio deklaracijas ir pasinaudojo gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis, iki vakar pervesta beveik 36 mln. litų. Iki penktadienio Panevėžio mieste ir rajone pajamas buvo deklaravę 22 tūkst. gyventojų. Be to, gauta daugiau nei 1 200 turto deklaracijų ir daugiau nei 7 000 prašymų skirti paramą pasirinktiems paramos gavėjams.

Per praėjusių metų antrą pusmetį telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ savo vartotojams neišrašė sąskaitų už 11 mln. netyčinių prisijungimų prie mobiliojo interneto. Netyčiniai prisijungimai yra nustatomi kiekvieną mėnesį pagal tinklo duomenis, o papildomi mokesčiai už juos vartotojams nėra taikomi.

„Bitė“ informuoja, kad vartotojų, mokėjusių per „Ūkio banką“, mokėjimai iki vasario 11 d. buvo gauti ir užskaityti. Jeigu per šį banką buvo atsiskaitoma naudojantis paslauga „tiesioginis nuskaitymas” – bendrovė mokėjimų negalės priimti kol bankas nepradės vykdyti operacijų. Šių klientų bendrovė prašo pasirinkti kitą mokėjimo būdą. Apie susidariusią situaciją „Bitė“ savo vartotojus informavo SMS žinutes.

Pernai kas dvylikto Lietuvos gyventojo kredito istorijoje atsirado „juodos dėmės“, apie kurias skolindamos pinigus finansų institucijos galės sužinoti dar bent dešimtį metų. Specialistai perspėja, kad dėl laiku nesumokėtų skolų ne tik reikia mokėti delspinigius – tai gali lemti ir gerokai didesnes palūkanas skolinantis. Asmeninės kredito istorijos „Manocreditinfo“ duomenys rodo, kad pernai lietuviai pradelsė 17 proc.

  Nors Generalinė prokuratūra neatlieka jokio tyrimo dėl šio banko ar jo darbuotojų, dienraštis „Respublika“ paklausė Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo, kas iš tiesų vyksta, kodėl kilo toks triukšmas, sena ir paini istorija siejama su jo banku. – O kas vyksta? – Pranešama apie įšaldytas sąskaitas, pinigų pervedimus iš lengvatinio apmokestinimo kompanijų, prokuratūros tyrimą – jūsų bankas pateikiamas neigiamame kontekste, kuris tik kelia sąmyšį klientų galvose.

Prokurorų sprendimu įšaldytos su vadinamuoju „Magnickio sąrašu" siejamos sąskaitos Ūkio banke. Įtariama, kad per Vladimiro Romanovo valdomą banką buvo plaunami iš Rusijos biudžeto išpumpuoti pinigai - apie 13 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu - apie 33,6 mln. Lt). Tai DELFI patvirtino tyrimą kuruojantis Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas.

 Respublikos gatvės 7-ajame name – vadinamame bendrabučiu – pirmąjį aukštą seniai „okupavo“ verslininkai. Visos ten buvusios gyvenamosios patalpos yra virtusios komercinėmis. Kiekvienos jų savininkas įsirengė atskirą įėjimą, įsirengė savo komunikacijas. Tačiau praėjusių metų pabaigoje verslininkai, gavę paskutiniųjų dviejų mėnesių sąskaitas, švelniai tariant, žagtelėjo: namą administruojančio Tauragės butų ūkio įvardinta paslaugų suma šoktelėjo kone dvigubai.

Praėjusiais metais Lietuvos antros pakopos pensijų fondai savo dalyviams papildomai sukaupė 424 milijonus litų. Tai suma, kuri uždirbta tik iš investicinės veiklos. Ji apskaičiuojama iš visos per metus susidariusio pensijų kaupimo sistemos turto prieaugio, atėmus valstybės pervestą sumą. 2012-aisiais sistema papilnėjo 729 mln. litų ir šiuo metu sudaro 4,8 mlrd. litų. Pernai valstybė į milijono dirbančiųjų sąskaitas pensijų fonduose pervedė 304 mln.

Valdžia Naujųjų metų proga lietuviams parengė „džiuginančias“ dovanas: lietuvių pinigines dar labiau tuštins brangstanti elektra (energijos vienos laiko zonos tarifas 46 ct/kWh nuo sausio 1 d. didėja iki 52 ct/kWh), dėl akcizo didėjanti kuro kaina (skaičiuojama, jog dyzelinas turėtų pabrangti apie 12 centų už litrą) ir brangstantys maisto produktai.

Didžiausias butų nuomos aktyvumas kiekvienais metais didžiuosiuose šalies miestuose fiksuojamas antroje vasaros pusėje, kai studijuoti besiruošiantieji sužino, kuriame mieste gyvens nuo rudens. Tačiau kai kurie nekilnojamojo turto rinkos specialistai teigia, kad būsto nuoma itin domimasi ir šaltuoju sezonu, ypač tuomet, kai tenka pradėti mokėti sąskaitas už šildymą. Vilniuje šiuo metu pastebimas nemažas rinkos aktyvumas.

Per ateinančias porą savaičių smulkiojo ir vidutinio šalies verslo atstovai turi pasirinkti partnerius, tieksiančius jiems energiją ateinančius metus. Tačiau vietoj skubos rinkoje jaučiamas vangumas. Iki gruodžio 10 dienos smulkiųjų ir vidutinio dydžio įmonių savininkai turėtų nuspręsti, kokį energijos tiekėją – nepriklausomą ar valstybinį (Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius – LESTO) – renkasi ir pasirašyti sutartis.

Siekiant sumažinti šildymo kainas Kaune plinta mada kraustytis gyventi į sodus. Kauniečių negąsdina faktas, kad gyvenant sode buitis kasdien pareikalaus daugiau pastangų, informuoja "Lietuvos rytas". Kelionės į darbą, malkų kapojimas ir autonominė šildymo sistema yra nedideli „nepatogumai“, kainuojantys gerokai pigiau nei centrinis šildymas, už kurį jau gaunamos didžiulės nepaaiškinamos sąskaitos. Gyventojai pamažu renkasi ne tik malkas, anglis, bet ir katilus.

Praėjus daugiau nei metams po „Snoro“ banko bankroto, kai kurios įstaigos vis dar nėra atgavusios visų sąskaitose turėtų pinigų. Pernai lapkritį nacionalizavus, o paskui ir bankrutavus „Snoro“ bankui, dalis įstaigų lėšų buvo įšaldytos. Pavyzdžiui, Panevėžio rajono savivaldybė šiame banke laikė apie 2 milijonus litų, kelios kitos rajono įstaigos – po kelias dešimtis tūkstančių, o Panevėžio miesto greitoji medicinos pagalbos stotis – daugiau nei 1 milijoną.

Per tris pirmuosius šių metų ketvirčius VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – įmonė) bankams, per kuriuos išmokamos draudimo išmokos, papildomai pervedė 37,81 mln. litų, skirtų likviduojamo banko „Snoras“ indėlininkams. Iki šių metų rugsėjo 30 d. bankai, per kuriuos išmokamos draudimo išmokos, išmokėjo draudimo išmokų 209 tūkstančiams „Snoro“ indėlininkų už 3,96 mlrd. litų sumą.

Per pastaruosius dvejus metus mokesčiai už komunalines paslaugas Lietuvoje augo beveik penkis kartus sparčiau nei vidutinis atlyginimas. Per šį laikotarpį vidutinis atlyginimas pakilo 5,6 %, o vidutinės namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas šoktelėjo net 27 %. Tokius duomenis parodė bendrovės „Viena sąskaita“ indeksas, kuris apskaičiuojamas analizuojant gyventojų sąskaitas.