Nors Generalinė prokuratūra neatlieka jokio tyrimo dėl šio banko ar jo darbuotojų, dienraštis „Respublika“ paklausė Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo, kas iš tiesų vyksta, kodėl kilo toks triukšmas, sena ir paini istorija siejama su jo banku.
– O kas vyksta?
– Pranešama apie įšaldytas sąskaitas, pinigų pervedimus iš lengvatinio apmokestinimo kompanijų, prokuratūros tyrimą – jūsų bankas pateikiamas neigiamame kontekste, kuris tik kelia sąmyšį klientų galvose.
– Turbūt specialiai keliama panika. Aš – ne bankininkas. Tai ir reikia klausti arba bankininkų, arba prokurorų. Kas vyksta, jei banke yra milijonai klientų. Ką aš žinau, kas ten vyksta su klientais!
– Kodėl prokurorai pareikalavo įšaldyti kai kurių jūsų klientų sąskaitas?
– Na, ir tegul areštuoja, tai jų valia. Aš čia kuo dėtas? Aš gi nieko nežinau, banko valdytojo arba banko priežiūros klauskite.
Man atrodo, kad kažkieno protas yra užšaldytas. Banke niekas nėra užšaldytas ir negali būti užšaldytas, mes kaip aptarnavome klientus, taip ir aptarnaujame.
– Kodėl Ūkio bankas siejamas su mįslinga Rusijos piliečio S. Magnickio istorija?
– Oi, oi... Magnickis. Rytoj bus šitas... Obama? Jeigu žmonės kelia visokias versijas, ką aš galiu padaryti, tegul jie kelia.
Pernai buvo dar blogiau – prieš mus kažkas pasamdė hakerį (internetinį įsilaužėlį. – ELTA), ir beveik pusę metų bandė į Ūkio banko elektroninę bankininkystę įleisti virusą. Ir niekas apie tai kažkodėl nerašė. Bet mes kovojome, aiškinomės, pasamdėme Amerikoje, visur specialistus ir radome. Galvojome, kad tą virusą leidžia per Rusiją, Ukrainą, o pasirodo, iš mūsų – iš Lietuvos.
– Ar išsiaiškinote kompiuterių viruso platintojus?
– Visur buvo pastatyti kompiuteriai, pasamdyti hakeriai ir buvo bandyta mus sužlugdyti, virusą įleisti.
– Ar patyrė bankas dėl to nuostolių?
– Mes sugebėjome nuo to apsisaugoti, rankiniu būdu dirbome ir man atrodo, kad tuos hakerius sučiupo. Tik užsakovo nežinome.
– Kodėl dabar kilo triukšmas dėl sąskaitų, atidarytų Ūkio banko filialuose?
– Mes aptarnaujame visus: ar Obama, ar ne Obama, ar ligonis, ar ne ligonis – rūpinamės visais. Tokios yra banko paslaugos ir visi jomis patenkinti. Jeigu prokurorai rado kažką, tai jų reikalas. Jie gal ir sureikšmina save. Vieną dieną apie mus panašiais žodžiais mėtėsi Laurinkus iš saugumo departamento, šiandien mėtosi prokurorai.
– Kaip manote, ar tokio prokuratūros tyrimo kokiame skandinaviškame banke detalės būtų paviešintos?
– Ne, mūsų prokurorai bijo švedų. Nežinau, bet mūsų nebijo galbūt todėl, kad sąžiningai dirbame. Bet aš nieko daugiau nežinau, nes juk nesu banko darbuotojas.
– Tačiau Ūkio bankas jums priklauso?
– Gerai, baigsiu kursus, eisiu dirbti bankininku, tada ir į visus klausimus atsakysiu. Bet juk burbulas yra burbulas – natūralu.
– Ar jums neatrodo, kad tokia informacija gali išgąsdinti banko klientus?
– Ne, iš mūsų klientai nebėga, tik žiurkės. Pas mane nėra žiurkių.
Kažkas turbūt užsakė gandus, kažkas sumokėjo. Bet tų anekdotų čia jau per daug.
– Kas galėjo užsakyti tokius gandus?
– O jų milijonas buvo, ir visi pražuvo.
– Gal konkurentai užsakė?
– Kokie čia konkurentai... Neturiu tokių.
– Tai jūs esate visiškai ramus, neimate į galvą to, kas vyksta?
– Neimu. Aš gal į užpakalį imu. Gal, – išskirtiniame interviu „Respublikai“, be kita ko, sakė V. Romanovas.
