Pradelsia jaunimas
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertė Deimantė Urbonaitė pasakojo, kad gyventojai dažnai neįvertina, kokią įtaką jų kredito istorijai gali turėti net ir tokie smulkūs įsipareigojimai, kaip pavėluotos sumokėti sąskaitos už elektrą ar telefoną. „Asmens kredito istorijai įtakos turi ne tik įsipareigojimai bankams ar greitųjų kreditų bendrovėms, bet ir tokie nekalti dalykai kaip neapmokėtos sąskaitos už komunalines paslaugas ar telefoną, – kalbėjo D. Urbonaitė ir pridūrė, kad didelė dalis žmonių visiškai nesidomi savo kredito istorija. – Kartais nutinka taip, kad žmogus tik atėjęs į banką ir davęs sutikimą patikrinti kredito istoriją sužino, kad yra skolingas, pavyzdžiui, už telefoną.“ Pasak pašnekovės, vieną ar kelias dienas pavėlavus sumokėti sąskaitas nieko nenutinka – pradelsti mokėjimai pradedami skaičiuoti praėjus 60 ar 90 dienų, priklausomai nuo to, kaip greitai įmonės praneša apie kliento nemokumą. Paprašyta konkrečiau nusakyti, kokį palūkanų ūgtelėjimą keliais konkrečiais atvejais gali lemti pradelsti mokėjimai, pašnekovė aiškino, kad tai priklauso nuo pradelsto termino, imamos paskolos dydžio ir kitų aplinkybių, bet kraštutiniais atvejais, kai įsiskolinimas didelis, palūkanos imant vartojimo paskolą mokiam ir nemokiam klientams gali skirtis net keletą kartų, o imant būsto paskolą banko marža prastą kredito istoriją turinčiam asmeniui gali padidėti ir iki 5 kartų. „Vartojamosios paskolos kreipęsis asmuo su puikia kredito istorija gali tikėtis palūkanų normos iki 10 procentų, o asmeniui, turinčiam prastą kredito istoriją, palūkanų norma gali priartėti ir prie 18–20 proc. ribos, – aiškino finansų specialistė. – Imant būsto paskolą klientas su puikia kredito istorija galėtų tikėtis 0,5 proc. maržos, o turintis prastą kredito istoriją gali gauti pasiūlymą ir su 1,5–2,5 procentų palūkanomis.“ Daugiausia pradelstų mokėjimų turinti grupė jau senokai išlieka jaunimas. Kaip rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto duomenys, pagrindinė jaunimo skolų problema – nemokėjimas tvarkytis su savo finansais. D. Urbonaitė primena, kad 2011 metais Valstybinio mokslo ir studijų fondo surinktais kredito įstaigų duomenimis, šiuo metu yra 6,2 proc. studijų paskolų sutarčių, pagal kurias buvo laiku neatliktos eilinės įmokos.
Dėmė visam gyvenimui
Kreditų biuro „Creditinfo“ direktorius Andrius Bogdanovičius pasakojo, kad neigiama informacija apie pradelstus kliento mokėjimus išlieka dešimtį metų, o jei žmogus nesirengia skolos mokėti, įrašas duomenų bazėje gali likti ir visą gyvenimą. „Jei asmeniui banke neišduoda paskolos, parduotuvėje neleidžia pirkti išsimokėtinai ar telekomunikacijų bendrovės salone atsisako sudaryti sutartį, tai signalas, kad asmens kredito istorijoje yra neigiamas įrašas. Pirmas žingsnis, kurio reikėtų imtis, – tai patikrinti savo kredito istoriją“, – sakė A. Bogdanovičius. Pasak pašnekovo, informacija apie fizinių ir juridinių asmenų pradelstas skolas kreditų biure keičiasi visas finansų sektorius (bankai, kredito unijos, išperkamosios nuomos bendrovės), taip pat telekomunikacijų, draudimo, komunalinių paslaugų, vartojimo paskolų ir praktiškai visos greitųjų kreditų bendrovės. „Visos atsakingai skolinančios įmonės atsižvelgia į kredito istoriją ir dėl to gali klientų nekredituoti, nustatyti didesnę palūkanų maržą, pareikalauti užtikrinimo priemonių ir pan., – sakė A. Bogdanovičius. – Įtraukti skolininką į kreditų biuro skolininkų sąrašą turi teisę bet kuri Lietuvoje veikianti bendrovė ar fizinis asmuo, galintis įrodyti skolos egzistavimą.“
Pagelbės bankrotas
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys pasakojo žinąs ir tokių atvejų, kai sugadinta kredito istorija trukdo žmonėms gyventi normalų gyvenimą visuomenėje. „Jei žmogus yra pradelsęs stambų įsipareigojimą, jo kredito istorija sugadinta daugeliui metų. Gali atsitikti ir taip, kad užėjęs į mobiliojo operatoriaus saloną neįsigysite mobiliojo ryšio kortelės. Esu girdėjęs kraštutinių istorijų, kad stambios kredito dėmės užkerta žmogui kelią oriai gyventi šiuolaikinėje visuomenėje“, – aiškino K. Kupšys. Pasak K. Kupšio, nemažai daliai skolininkų nusimesti skolų naštą nuo pečių padės nuo kovo 1 dienos įsigaliosiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. „Manocreditinfo“ duomenimis, iš viso Lietuvoje fizinio bankroto įstatymu galėtų pasinaudoti 12 500 žmonių. Jų pradelsti įsipareigojimai sudaro 2,49 mlrd. litų. Tarp visų Lietuvos gyventojų, kurie galėtų pasinaudoti asmens bankrotu, daugiau nei 3 520 – esami arba buvę įmonių akcininkai, valdybos nariai ar direktoriai.
Faktai
Gyventojų skolos Per praėjusius metus Lietuvos gyventojai pradelsė 3,22 mlrd. litų Gyventojų, turinčių bet vieną pradelstą mokėjimą per praėjusius metus buvo 249 tūkst. Didžiausia bendros skolos dalis – 70 – proc. tenka trijų didžiųjų šalies miestų gyventojams, o mažiausia – Birštono, Pagėgių, Lazdijų, Ignalinos, Šakių ir Molėtų gyventojams
