mokėjimai

Elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigų pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 129 mln. eurų – penktadaliu daugiau nei tuo pat laiku pernai. Bendra jų mokėjimo operacijų suma padidėjo beveik 12 proc. iki 121 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas (LB). LB duomenimis, didžiąją dalį licencinės veiklos pajamų ir apyvartos generavo 10 didžiausių įstaigų (8 proc. sektoriaus įmonių) – jos šiemet gavo beveik 84 mln. eurų pajamų (65 proc. rinkos), jų apyvarta siekė 84 mlrd. eurų (70 proc.

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis.

Lietuvos bankas skelbia, kad jų duomenimis, prieš metus sutartas sustabdytų mokėjimų tikrinimo terminas nuo 3 savaičių sutrumpėjo iki 3 dienų, ir tai yra gera žinia bankų klientams.  „(...) Po aktyvaus darbo su rinkos dalyviais per pastaruosius metus įvertinome duomenis ir matome, kad patikrinimo terminai gerokai sutrumpėjo.

Bankas „Swedbank“ skelbia nuo rugsėjo nebevykdysiantis pervedimų į 61 aukštos rizikos šalį. Taip, anot banko, siekiama sumažinti pervedimų į užsienio šalis riziką. Tarp valstybių, į kurias mokėjimai nebus atliekami – Afganistanas, Aruba, Bisau Gvinėja, Brunėjus, Burkina Fasas, Centrinės Afrikos Respublika, Mergelių salos, Džibutis, Eritrėja, Fidžis, Gambija, Gvinėja, Haitis, Irakas, Iranas.

Jau įprasta, kad internetu ar programėle pinigai pervedami ne tik už komunalines paslaugas, bendrus pietus, vakarėlį ar tiesiog prireikus jų artimiesiems ir draugams. Kartais centas pervedamas ir, pvz., norint perduoti žinutę žmogui, kuris užblokavo socialiniuose tinkluose. Daugeliu atvejų mokėjimo paskirtyje gyventojai nesusimąstę įrašo „skola“, „dovana“, „ačiū“ ar kokį nors linksmesnį palinkėjimą.

JAV integruotų mokėjimo sprendimų kompanija „Shift4“ plečia padalinį Vilniuje ir iki metų pabaigos padidinti darbuotojų skaičių iki 600. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu bendrovėje dirba apie 400 darbuotojų.

Dalis šalyje veikiančių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų prastai valdo riziką, nė vienos įstaigos šiuo požiūriu negalima vertinti aukščiausiu balu, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta analizė. Anot jos rezultatų, rizikos valdymo reikalavimų neatitiko 15 įstaigų, 50 juos atitiko iš dalis, 15 – vidutiniškai, o aukščiausio vertinimo balo negavo nė viena įstaiga iš 80 įvertintų įstaigų – daugiau nei pusės sektoriaus dalyvių, trečiadienį pranešė LB.

Mokėjimo kortelės yra populiariausia atsiskaitymo priemonė Baltijos šalyse, o Lietuvoje septyni iš dešimties gyventojų atsiskaitydami prekybos ir paslaugų vietose pirmenybę teikia kortelei, rodo naujas SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Pasak jo, pirmenybę kortelei teikia šeši iš dešimties Latvijos ir Estijos gyventojų. Gryniesiems pirmenybę vis dar sako teikiantys 16 proc. lietuvių, kai Estijoje tokių gyventojų tik 7 procentai.

Vienos didžiausių pasaulyje mokėjimų sistemos „MasterCard“ įplaukos paskutinį praėjusių metų ketvirtį augo sparčiau nei tikėtasi – 12 proc. – dėka išlikusio aukšto vartotojų išlaidų lygio. JAV įsikūrusi kompanija pranešė, jog palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, įplaukos ūgtelėjo nuo 5,22 mlrd. iki 5,82 mlrd. dolerių, Volstryto analitikams jas pranašavus vidutiniškai 5,79 mlrd. dolerių dydžio. Grynasis pelnas išaugo nuo 2,38 mlrd. iki 2,53 mlrd. dolerių.

Prezidento vetuotos ir Seimui grąžintos Mokėjimo įstatymo pataisos. leidžiančios bankams tvarkyti specialius asmens duomenis, bus peržiūrėtos, nes jos gali būti nepakankamai aiškiai argumentuotos, sako Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.  „Jeigu žmonėms kyla nerimo, mes galime iš naujo persvarstyti, diskutuoti šį įstatymą, kuriam, atrodė, pasiūlymų ar aštrios kritikos nebuvo anksčiau išsakyta.

Lietuvos bankas (LB) „Revolut“ bankui, kaip elektroninių pinigų įstaigos „Revolut Payments“ teisių ir pareigų perėmėjui, skyrė 70 tūkst. eurų baudą už tai, kad įmonė per nustatytus terminus nepatvirtino ir nepateikė audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio bei auditoriaus išvados. LB pranešė, kad įmonė šį pažeidimą jau pašalino.

Šveicarijos įmonių grupė „iSun“ įsigijo lietuvišką elektroninių mokėjimų platformą „Foxpay“.  Tikimasi, kad tai prisidės prie finansinio sektoriaus produktų ir paslaugų gerinimo Lietuvoje bei atvers galimybes papildomoms investicijoms į šalies „fintech“ sektorių, pranešė „Foxpay“.  „Foxpay“ yra viena mūsų grupės strateginių investicijų siekiant stiprinti elektroninių mokėjimų paslaugas.

Lietuvą jau galima vadinti pasaulio finansinių technologijų (fintech) sektoriaus lydere, sako asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė.    „Tai rodo mokėjimai – 60 proc. visų mokėjimų Europoje vykdomi iš Lietuvos, per Lietuvą“, – penktadienį LRT radijui teigė V. Amulė.   Vėliau jos atstovas patikslino, kad V. Amulė kalbėjo apie momentinius mokėjimus, kurie Lietuvoje sudaro daugiau nei 60 proc. visų mokėjimų.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus pajamos iš licencinės veiklos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 1,8 karto ir siekė 375 mln. eurų, praneša Lietuvos bankas. Dešimties didžiausių įstaigų pajamos sudarė 80 proc. viso sektoriaus pajamų, o daugiau kaip pusę jų – 58 proc. – gavo viena e. pinigų įstaiga.  Centrinio banko apžvalgoje nurodoma, kad pagal apyvartą 58 proc. rinkos užėmė „Revolut Payments“, po 6 proc.

JK internetinis bankas „Revolut“ patiria spaudimą gerinti vidaus kontrolę, kai reguliuotojos nurodė apskaitos įmonės BDO atlikto audito trūkumus, pirmadienį pranešė verslo leidinys „The Financial Times“ (FT). FT, remdamasi šaltiniais, pareiškė, kad „Revolut“ yra ta neįvardyta „finansinių paslaugų teikėja“, kurios BDO atlikto audito rezultatai buvo sukritikuoti neseniai paskelbtoje Finansinės atskaitomybės tarybos (FRC) ataskaitoje.

Mokėjimo paslaugų krepšelio įkainis per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai kilo 3 centais ir svyravo apie 1,5 euro per mėnesį, skelbia Lietuvos bankas (LB). Kredito įstaigos privalo pasiūlyti jų paslaugomis besinaudojantiems šalies gyventojams pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą – krepšelį už fiksuotą kainą. Šiuo metu tai yra 1,45 euro per mėnesį, o nepasiturintiems gyventojams – 0,72 euro per mėnesį.

Vakarų valstybių grupė trečiadienį sutiko leisti Ukrainai atidėti valstybės skolos palūkanų mokėjimus ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu. Mokėjimų atidėjimas nuo rugpjūčio iki bent 2023 metų pabaigos buvo suteiktas Ukrainos vyriausybės prašymu, kuriame Kyjivas pažymėjo, jog mokėjimų atidėjimas jam leistų sutaupyti kuo daugiau pinigų užsitęsusiam karui su Rusija.

Didiesiems šalies bankams jau anksčiau nutraukus bet kokius mokėjimus tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos ūkio subjektų, vienintelis tarp didžiausių šalyje Šiaulių bankas dar tebevykdo tokias operacijas. Tačiau bankas žada nuo rudens jas nutraukti.

Nuo tarptautinių sankcijų dėl karo Ukrainoje nukentėjusi Rusija pirmadienį pareiškė, kad du jos skolos mokėjimai negalėjo pasiekti kreditorių, tačiau Maskva neigia, kad tai prilygsta įsipareigojimų nevykdymui.

Vašingtonas antradienį pranešė apie ketinimus pratęsti terminą, per kurį leidžiama atlikti mokėjimus Rusijai už energetikos produktus, iki gruodžio 5 dienos, kad Europos šalys turėtų laiko pasiruošti beveik visiškam naftos embargui, paskelbtam reaguojant į Maskvos įsiveržimą į Ukrainą. Ši išimtis iš griežtų JAV finansinių sankcijų, kurios faktiškai atskyrė Rusiją nuo didžiosios dalies pasaulinės finansų sistemos, turėjo baigtis birželio 24 dieną.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva šią savaitę paragino modernizuoti tarpvalstybinių mokėjimų sistemą pasitelkiant skaitmenines platformas, nes tai, anot jos, sumažintų pasaulio ekonomikos susiskaldymo riziką. Konferencijoje Šveicarijoje dalyvavusi K. Georgieva pabrėžė, kad tarptautinė sistema, kuri leidžia kapitalui judėti tarp šalių, susiduria su dideliais iššūkiais, pradedant nuo didelių kainų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras siūlo nustatyti baudas už atsiskaitymų ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus. Komiteto vadovas į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) siūlo įrašyti, kad tokie pažeidimai grynuosius pinigus mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims užtraukia 300–900 eurų baudą, o juridiniams asmenims – 600–1500 eurų baudą.

Gyventojai kas mėnesį skaičiuoja vis augančias sąskaitas už šildymą. Tad ėmė ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Žmonės ėmė svarstyti, kad butuose jiems nebereikia gyvatukų. Anot gyventojų, jie tik būstų sąskaitas augina. Specialistai sako, kad gyvatukų atsisakyti galima, tačiau būste atsiras kitų problemų, kaupsis pelėsis ir drėgmė. Be to, už gyvatukų atjungimą susimokėti taip pat teks. Tad siūlo žmonėms kitus taupymo būdus, pavyzdžiui, būsto renovaciją.

Šiuo metu skirtingos finansinės įstaigos negali priimti mokėjimų iš internetinių puslapių, platinančių piratinį turinį, tačiau visai neseniai įtarimų sukėlė Lietuvos mokėjimų bendrovė „Paysera“. Legalaus turinio aljansas „baLTAs“, siekiantis užkirsti kelią piratinių tinklapių veiklai, paskelbė žinią, kad „Paysera“ bendrovė galimai vykdo finansinius mokėjimus piratinių filmų puslapyje „Filmai.

Naktį iš šio ketvirtadienio į penktadienį, gruodžio 9–10 d., diegiant pakeitimus Europos mokėjimo sistemose, nebus galimi momentiniai mokėjimai tarp Lietuvoje veikiančių finansų ir kredito įstaigų sąskaitų, rašoma pranešime.  Diegiant pakeitimus, momentinių mokėjimų nebus galima atlikti gruodžio 10 d. nuo 1.30 val. iki 8.00 val. Momentinių mokėjimų paslaugą palaiko dauguma Lietuvos finansų ir kredito rinkos dalyvių.

Susisiekimo ministras pripažįsta, jog „Belaruskalij“ lapkritį atlikti  avansiniai mokėjimai už trąšų gabenimą per Lietuvą gruodį, žinant apie būsimas JAV sankcijas, buvo netipiniai.  „Nenorėčiau konkrečių detalių komentuoti, visų iki galo niuansų net ir nežinau, tik patvirtinu faktą, bet taip, pervedimai buvo netipiniai ir visiškai kitokie, negu būdavo atliekami visą sutarties laikotarpį. Kitaip sakant, šitoje vietoje buvo daromi avansai gerokai į priekį“, – BNS sakė Marius Skuodis.

Vilniuje smarkiai pabrangus centralizuotam šildymui, šilumą tiekianti bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) dalies vartotojų mokėjimų išdėstymui per ilgesnį laiką ketina skolintis apie 50 mln. eurų. VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas teigia, kad iš SEB banko įmonė jau pasiskolino 20 mln. eurų.  „Mes dabar pasiskolinome 20 mln. eurų ir planuojame skolintis dar apie 30 mln.

Pasaulyje dar visai neseniai pradėta diegti 5G technologija į mažmeninės prekybos sektorių atneštų teigiamų pokyčių. Bandydami dar šiemet pirkėjus saugiai grąžinti į fizines parduotuves, pardavėjai taip pat tęsia savo veiklos perkėlimą į skaitmeninę erdvę. Kaip praneša „Business Insider“, mažmenininkai investuoja į 5G tinklo plėtrą, kad pagerintų pirkėjų patirtis tiek apsipirkinėjant fizinėse parduotuvėse, tiek internetu.

Telefoninių sukčių aktyvumas pastaruoju metu gerokai išaugo – palyginti su pirmuoju pusmečiu, SEB bankas sulaukiau daugiau negu dvigubai daugiau klientų pranešimų apie bandymus išvilioti iš jų pinigus, ypač daug pranešimų apie sukčių skambučius buvo liepą, rašoma pranešime spaudai. Telefoniniai sukčiai daugeliu atvejų vadovaujasi keliomis schemomis, kad gautų prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, programėlės „Smart-ID“ kodus ar asmens kodą.

Juokauti ne tik smagu, bet ir sveika, tačiau tai daryti derėtų laiku ir vietoje. Kitu atveju, galima mažų mažiausiai susilaukti nepelnyto dėmesio. Tai gali nutikti ir atliekant pervedimą banke draugui ar giminaičiams, mat, kaip pasakoja socialinių tinklų vartotojai, ne vienam norisi pašmaikštauti ir pinigus išsiųsti nurodžius su pirkiniu nesusijusią pervedimo paskirtį.

„Swedbank“ banko atstovai pranešė, kad ketvirtadienį kurį laiką nebus galima priimti atsiskaitymų nei mokėjimo kortelėmis, nei internetu ar skaitytuvais. „Informuojame, kad balandžio 15 d. 03.00–04.30 val. (iš trečiadienio į ketvirtadienį) „Swedbank“ planuoja atlikti atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos IT sistemos atnaujinimus.  Siekiant sumažinti šio atnaujinimo poveikį prekybininkams ir kortelių turėtojams, IT darbai bus atliekami nakties metu.

„Sodros“ įmokų atidėjimo šiemet paprašė 6 tūkst. įmonių, arba maždaug du kartus mažiau nei pirmojo karantino metu. Taip pat mažėja išduodamų nedarbingumo pažymėjimų, šiek tiek tirpsta nedarbo išmokų gavėjų gretos, skelbia „Sodra“. Įmokų atidėjimai  Nuo antrojo karantino pradžios „Sodrai“ prašymus nevykdyti išieškojimų pateikė 6 tūkst. įmonių, arba maždaug perpus mažiau nei per pirmą karantiną.

Lietuviško kapitalo elektroninių mokėjimų tinklas „Paysera“ plečiasi Ispanijoje – Valensijoje įkurta bendrovė „Paysera Espana“. Veiklą Ispanijoje įmonė pradeda su vietos partneriais, prekybos auksu platforma „Quick Gold“ – ji  paslaugas teiks pagal jungtinės veiklos sutartį, pranešė „Paysera“. Kaip pabrėžė pagrindinis „Paysera LT“ akcininkas Kostas Noreika, įmonė Ispanijoje klientų turėjo jau anksčiau.

Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų dėl koronaviruso pandemijos dažniau moka negrynaisiais pinigais – dėl to daugėja ne tik mokėjimo kortelių, bet ir atsiskaitymas mobiliaisiais telefonais, rodo apklausa. Lietuvos banko (LB) užsakymu atliktos apklausos duomenimis, pernai 97 proc. sąskaitą turėjusių respondentų turėjo ir mokėjimo kortelę (2019 metais – 95 proc.), tai sudarė 86 proc. (2019 metais – 84 proc.) visų gyventojų.

Dėl IT sistemų profilaktikos darbų naktį iš penktadienio į šeštadienį laikinai neveiks kai kurios SEB banko paslaugos. Nuo 4 iki 8 val. ryto laikinai neveiks SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė, nebus atliekami mokėjimai kai kuriose el. parduotuvėse, kai atsiskaitant už prekes ar paslaugas savo tapatybę reikia patvirtinti SEB interneto banke, teigiama pranešime.

Per šventes apie 90 proc. bankų klientų galės greitai pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke, tačiau gruodžio 24-27 dienomis ir sausio 1–3 dienomis įprastiniai momentiniai mokėjimai nevyks. Lietuvos bankas (LB) primena, kad pildant pavedimo duomenis ir reikia pažymėti, kad jis būtų atliktas kaip momentinis.

Pandemijos suvaržymų padarinius jaučiančiame prekybos sektoriuje vis svaresne atsvara fizinei prekybai tampa prekyba internetu. „Swedbank“ duomenys rodo, kad per paskutinį lapkričio savaitgalį, kuomet prekybininkai surengia didžiausius sezono išpardavimus, šalies gyventojai pirkdami internetu išleido 56 proc. daugiau ir atliko 19 proc. daugiau mokėjimo operacijų, lyginant su paskutiniuoju spalio savaitgaliu.

Antstoliams įsiskolinęs vaikinas tikina, kad jie areštavo banko sąskaitą ir jis neturi iš ko nusipirkti pavalgyti. Tuo metu antstoliai tvirtina, kad nepalieka skolininkų be cento, tačiau šie turi bendradarbiauti su antstoliais, pateikti būtinus dokumentus ir duomenis apie gaunamas lėšas. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Arnas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Vaikinas skundėsi, kad antstoliai areštavo jo sąskaitą ir jis nebeturi iš ko net pavalgyti nusipirkti.

Koronaviruso COVID-19 pandemijos įkarštyje, šių metų antrąjį ketvirtį, bendrus skolinimo įmonėms standartus griežtino keturi bankai, arba vienu banku mažiau nei pirmąjį ketvirtį, o būsto paskolų standartus griežtino trys iš šešių būsto paskolas teikiančių respondentų – dviem bankais daugiau nei ankstesnį ketvirtį, rodo Lietuvos banko (LB) apklausos duomenys.

Birželio mėnesį dalis senjorų sulauks didesnių pensijų, daugiau gyventojų pasieks nedarbo išmokos, tačiau baigiantis mokslo metams ir nelikus apribojimų veikti ugdymo įstaigoms, ligos išmokų mokėjimas bus baigiamas daugeliui tėvų, kurie iki šiol namuose prižiūrėjo vaikus. Daugelis senjorų, gaunančių pensijas į sąskaitas mokėjimo įstaigose, priklausomai nuo to, kurio banko paslaugomis naudojasi, sulauks lėšų nuo birželio 9 iki 12 dienos.

Vyriausybės atstovai teigia, kad dėl koronaviruso įvestas karantinas neatleidžia įmonių nuo įsipareigojimų vykdymo, o kai kurių didelių bendrovių sprendimas jau pirmą dieną skelbti apie sustabdytus užsakymus ir atidėtus mokėjimus atskleidžia jų požiūrį į socialinę atsakomybę. „Vyriausybės sprendimas net ir dėl karantino neatleidžia įmonių nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo“, – BNS trečiadienį sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

Mobiliųjų mokėjimų platforma „MoQ“ stabdo savo veiklą. Toks sprendimas priimtas bendrovės akcininkų sprendimu, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai. „Programėlė buvo kuriama kaip bendras trijų mobiliojo ryšio operatorių projektas. Išsiskyrus akcininkų nuomonėms dėl jo plėtros ir ateities perspektyvų nuspręsta projektą nutraukti“, – sakė Monika Rimkūnaitė-Bložė, „MoQ“ generalinė  direktorė.

„Tele2“ tinkle laikinai neveikia mokamos paslaugos – negalima atsiskaityti už automobilių stovėjimą, naudotis viešojo transporto bilietais, taip pat įsigyti papildomų mobiliojo ryšio duomenų paketų, rašoma pranešime spaudai. Siekdama apsaugoti klientų asmens duomenis, galimybę naudotis paslaugomis laikinai apribojo pati įmonė. Sprendimą bendrovė priėmė paaiškėjus, kad iškilo rizika, jog mokėjimo metu tam tikri klientų duomenys gali tapti prieinami trečiosioms šalims.

„Sodra“ indeksuotas pensijas su papildomai 1,83 proc. padidinta bendrąja pensijų dalimi pradės mokėti jau sausį. Tai reiškia, kad visos socialinio draudimo pensijos, kurių dydį lemia bazinės pensijos dydis, papildomai ūgtels jau nuo sausio. Nuo sausio visos socialinio draudimo pensijos indeksuojamos 8,11 proc. Seimas priėmė sprendimą dar papildomai - 1,83 proc. - padidinti bazinės pensijos dydį.

Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma pranešime spaudai.  „Naujos įstatymo nuostatos įtvirtina gerąją Europos mokėjimo paslaugų praktiką mūsų teisėje.

 Penktadienį nemalonių žinių sulaukę banko „Luminor“ klientai gali ramiau atsikvėpti. Sekmadienio vakarą banko atstovai informuoja, kad mokėjimai sutvarkyti, kitų bankų sąskaitas pervedimai pasieks pirmadienį. „Informuojame, kad „Luminor” ir banko-korespondento komanda per savaitgalį sutvarkė techninius sutrikimus ir gegužės 24-25 d. „Luminor | DNB” pervedimai yra įvykdyti – į „Luminor” sąskaitas įeinantys pervedimai jau šiandien atsispindėjo klientų banko sąskaitose.

„Swedbank“ klientai antradienį galėjo tikrai nudžiugti – vietoje turėtos gauti sumos, juos pasiekė dvigubi pervedimai. Vis dėlto, džiaugsmas ilgai nesitęsė. Sutrikimas jau taisomas. „Swedbank Lietuvoje“ atstovas Saulius Abraškevičius komentuoja, kad gedimai įvyko vakar, vasario 6 dieną. Kaip jis nurodo, dėl techninių trikdžių į kai kurių „Swedbank“ klientų sąskaitas vykdyti mokėjimai buvo įskaityti du kartus. Tačiau tai nereiškia, kad nuo kai kurių lėšos buvo nuskaitytos du kartus.

Nei šaltas pavasaris, nei permaininga vasara, nei laukus paskandinęs ruduo nesutrukdė supilti į aruodus tokio įspūdingo derliaus: šiemet Lietuvoje rekordiškai užderėjo kainos. Lietuviški rekordai Prie didžiųjų metų švenčių slenksčio, kai kiekvienas pagal išgales stengiasi leisti sau šiek tiek daugiau, apie finansines namų ūkių lubas siekiančias, o kai kam jau ir pralaužusias kainas nesinori galvoti. Ne ta nuotaika.

Kaip jau žinoma, pinigų pervedimai tarp skirtingų bankų vyksta tik darbo dienomis, darbo laiku, tad verta priminti, kad šių metų pabaigoje dėl švenčių – taip jau kalendoriškai sutapo – šių dienų sumažėja.