Konferencijoje Šveicarijoje dalyvavusi K. Georgieva pabrėžė, kad tarptautinė sistema, kuri leidžia kapitalui judėti tarp šalių, susiduria su dideliais iššūkiais, pradedant nuo didelių kainų.
Fondo vadovė, be kita ko, paminėjo perlaidas, kurias migrantai siunčia savo šeimoms.
„Vidutinė pervedimo kaina siekia 6,3 procento. O tai reiškia, kad maždaug 45 mlrd. JAV dolerių per metus nukreipiami į tarpininkų rankas“, užuot tiesiogiai patekę gavėjams, tarp kurių yra „milijonai mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių“, pabrėžė K. Georgieva.
Kita didelė rizika yra „susiskaldymas“, pareiškė ji ir pažymėjo, kad Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė „ne tik didžiules žmonių kančias, bet ir pasaulinį ekonominį sukrėtimą, taip pat smarkiai padidėjo „naujo Šaltojo karo“ rizika“.
„Turime modernizuoti tarptautinę mokėjimų sistemą“, – pareiškė TVF vadovė ir pabrėžė, kad skaitmeninės platformos teikia „didelių vilčių“ dėl saugesnio ir veiksmingesnio mokėjimų sistemų sujungimo ir reguliavimo.
„Mano bankas Vašingtone galėtų iškeisti mano 10 JAV dolerių į skaitmeninį žetoną, kuris po to per platformą būtų perduotas Šveicarijos mokėjimo paslaugų teikėjui, o šis savo ruožtu tą sumą įskaitytų į mano draugo Ciuriche piniginę. Tai lygu 10 JAV dolerių banknoto siuntimui paštu, bet didžiausiu įmanomu greičiu ir saugiai, taip pat už minimalią kainą“, – pareiškė K. Georgieva.
Antradienį paskelbta Fondo tyrimo ataskaita parodė, kad „kriptoturtas galėtų būti naudojamas apeiti kapitalo srautų valdymo priemones, o tai pakirstų įvairių šalių vidaus ekonomikos ir visos pasaulinės sistemos stabilumą“.
Paminėjusi šį tyrimą, K. Georgieva pareiškė: „Štai kodėl raginame užtikrinti išsamų ir koordinuotą pasaulinį šios srities reguliavimą.“
