Socialiniuose tinkluose gyventojai vis dar dalijasi praėjusio mėnesio šildymo sąskaitomis ir spėlioja, kiek teks mokėti kitą mėnesį.
Vienas vilnietis pasiūlė žmonėms atsisakyti gyvatukų.
„Pats jo nebeturiu ir labai džiaugiuosi, taip sutaupiau pinigų“, – sakė vyras.
Kiti vilniečiai abejojo šiuo patarimu.
„Nelabai įsivaizduoju, kaip reikėtų gyventi be gyvatuko, vonioje juk bus šalta. Be to, nemanau, kad apskritai tai yra įmanoma“, – abejojo kitas vilnietis.
Atjungti galima, tačiau bus problemų
Portalas tv3.lt pasiteiravo specialistų, ar apskritai įmanoma atsiakyti gyventojams gyvatukų ir kaip tai reikėtų padaryti.
„Mano Būsto priežiūra“ direktorius Julius Žilinskas sakė, kad atsijungti nuo vadinamojo gyvatuko galima, tačiau reikia gerai pagalvoti, ar tai yra naudinga ir efektyvu.
„Atjungus gyvatuką, patalpoje netenkama šilumos šaltinio, tad jei jos papildomai nešildys elektrinis šildytuvas, o tai yra vėl papildomos sąnaudos, patalpoje bus vėsu ir drėgna, atsiranda pavojus veistis pelėsiui.
Kalbant iš energijos resursų taupymo pusės, žymiai geriau ir efektyviau diegti daugiabučiuose šiuolaikiškas ir išmanias šilumos valdymo priemones, kurios leidžia sutaupyti iki 20 proc. šilumos sąnaudų. Pavienio gyventojo gyvatuko atjungimas bendrame šilumos suvartojime nepasijaus ir sąskaitos nesumažės, ypatingai kai energijos kaina kai kuriuose miestuose pakilo 2,5 karto“, – komentavo specialistas.
Pasak J. Žilinsko, daugiausiai šildymo sąskaitas padėtų sutaupyti daugiabučio renovacija, tuomet šildymo sąnaudas įmanoma sumažinti net iki 50 proc.
„Vis tik jeigu gyventojai nori atjungti gyvatuką, jiems pirmiausia reikia kreiptis į namo bendrojo naudojimo objekto valdytoją, administratorių, bendrijos pirmininką, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį su prašymu leisti pertvarkyti daugiabučio namo karšto vandens sistemą atjungiant vonios šildytuvą (gyvatuką) ir parengti karšto vandens įrenginių inžinerinių sistemų pertvarkymo projektą.
Už karšto vandens įrenginių atjungimą susimokėti turėtų pats gyventojas. Atjungus gyvatuką, karštas vanduo ir toliau bus tiekiamas, tačiau patalpoje nebebus šilumos šaltinio“, – sakė specialistas.
Iš ko susideda gyvatuko mokestis?
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigė, kad šiluma karšto vandens sistemoje suvartojama ne tik šaltam vandeniui pašildyti iki reikiamos temperatūros, bet ir karšto vandens temperatūrai palaikyti cirkuliaciniame žiede, todėl yra išskiriami du atskiri mokesčiai: karšto vandens temperatūros palaikymo mokestis bei šalto vandens pašildymo mokestis.
„Cirkuliuojant karštam vandeniui daugiabučio namo vamzdynais, vartotojui bet kada atsukus vandens čiaupą iš karto bėga karštas, o ne šaltas vanduo. Cirkuliuodamas karštas vanduo išspinduliuoja dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. nuolat turi būti palaikoma higienos normų reikalavimus atitinkanti karšto vandens temperatūra.
Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys vonių šildytuvai (gyvatukai), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinėms higienos sąlygoms užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys, kad vonios šildytuvas yra tik cirkuliacinės sistemos dalis“, – paaiškino VERT.
Anot tarybos specialistų, šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti yra nustatomas vykdant kiekvieną mėnesį suvartotos ir įvadiniu šilumos skaitikliu apskaitytos šilumos paskirstymą šilumos vartotojams.
„Šilumos paskirstymas vykdomas pagal patvirtinus šilumos paskirstymo metodus. Šilumos kiekis cirkuliacijai gali būti nustatomas pagal skaičiavimo būdu nustatytą cirkuliacinės sistemos galią.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės numato galimybę atlikti šilumos ir karšto vandens įrenginių pertvarkymą bei atjungimą, atitinkamai tokius veiksmus vartotojai gali atlikti laikydamiesi teisės aktais keliamų reikalavimų“, – sakė VERT.
Patiems keisti šildymo sistemų nepataria
Vilniaus šilumos tinklų Klientų aptarnavimo centro Apskaitos prietaisų administravimo grupės vadovas Juozas Paulėkas pastebėjo, kad kartais patys gyventojai išbalansuoja daugiabučių šildymo sistemas.
„Pasitaiko atvejų, kad nesuderinus su namo administratoriumi ar bendrija, vykdant remonto ar rekonstrukcijos darbus bute, daugiabučių namų savininkai keičiant senus šildymo prietaisus sumontuoja didesnio galingumo ir taip išbalansuoja namo šildymo sistemą.
Dėl šios priežasties namo vidaus šildymo sistemos paskirstoma šiluma netolygiai pasiekia likusius namo gyventojus. Džiugi žinia ta, kad tokių atvejų pasitaiko vis rečiau. Gyventojai tampa vis labiau sąmoningesni ir pilietiškesni prieš kaimynus, todėl remonto ar rekonstrukcijos darbus atlieka susiderinę su namo administratoriumi ar bendrija“, – tikino šilumos tinklų specialistas.
„Jeigu namo gyventojai susiduria su įildymo problemomis, jie turi kreiptis į savo namą prižiūrinčią įmonę.
Prižiūrėtojas turi tinkamai sureguliuoti šildymo sistemą. Jeigu name nėra šildymo sistemos reguliavimo įrenginių arba ji veikia netinkamai, tokią įrangą reikėtų pakeisti nauja“, – sakė Juozas Paulėkas.
Mokėjimus gali atidėti
Lietuvos šilumos tinklų komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė siūlo klientams atsidėti mokėjimus.
„Vilniaus šilumos tinklai kartu su Vilniaus miesto savivaldybe priėmė sprendimą fiksuoti sąskaitų augimą iki 35 proc., o likusią mokėjimų dalį atidėti. Tai reiškia, kad šia galimybe pasinaudoti nusprendę gyventojai mokės 35 proc. didesnę sąskaitą už šildymą ir karštą vandenį palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Likusi suma bus kaupiama iki šildymo sezono pabaigos ir apmokama lygiomis dalimis pagal pasirinktą mokėjimo terminą – nuo 1 iki 18 mėnesių“, – aiškino šilumos tinklų atstovė.
Anot jos, ši galimybė startavo jau nuo pernai metų gruodžio.
„Dėl mokėjimų atidėjimo į galima kreiptis bet kada iki šio šildymo sezono pabaigos. Mokėjimo atidėjimas nebus taikomas automatiškai, todėl šia galimybe pasinaudoti nusprendę gyventojai patys turės apsilankyti VŠT Klientų aptarnavimo centre (Spaudos g. 6-1) arba Vilniaus miesto Klientų aptarnavimo centre (Konstitucijos pr. 3) Vilniuje. Čia bus pasirašomas Susitarimas, įteisinantis dalies mokėjimų atidėjimą.
Tačiau atidėdami mokėjimus esame priversti skolintis. Jau esame pasiskolinę 20 mln. eurų ir skolinsimės dar, nes turime užtikrinti šilumos tiekimą ir pikti dujas kylančiomis kainomis. Natūralu, kad bankai taiko palūkanas, todėl ir klientai turės jas susimokėti. Per metus jos neturėtų siekti daugiau ne 5 eurus. Kiekviena situacija invividuali, vienam gali tekti mokėti 0,5 euro, o kitam 1 eurą“, – skaičiavo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
