„Vyriausybės sprendimas net ir dėl karantino neatleidžia įmonių nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo“, – BNS trečiadienį sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.
Prekybos tinklas „Senukai“ pirmadienį, pirmąją karantino dieną, tiekėjams pranešė, kad stabdo mokėjimus už prekes ir prekių užsakymus.
„Apgailestaudami informuojame, jog stabdome jums mokėjimą už prekes. Taip pat stabdome prekių užsakymų vykdymą iki atskiro pranešimo, – teigiama rašte, kurį matė BNS. Įmonė sprendimą motyvuoja nenugalima jėga.
„Kai stambus verslas pirmą karantino dieną paskelbia, kad vienašališkai nutrauks mokėjimus tiekėjams, tai geriausiai atskleidžia požiūrį į socialinę atsakomybę, prieš savo klientus ir tiekėjus“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, Lietuvos įstatymai nesuteikia vienašališkos teisės nutraukti įsipareigojimų vykdymą.
„Jeigu didysis rinkos žaidėjas tikrai susiduria su sunkumais, tai jis turėtų kreiptis į tiekėjus ir pabandyti mokėjimus išdėlioti laike, tartis dėl sutarties sąlygų pakeitimų. Bet tikrai mūsų teisė nesuteikia vienam subjektui galimybės vienašališkai nutraukti įsipareigojimų vykdymų“, – sakė M. Skuodis.
Portalas 15min.lt trečiadienį pranešė, kad dėl ketinimų stabdyti įsipareigojimus tiekėjus informavo ir picerijų tinklas „Čili“.
„Karantino režimo periodu bendrovė neužsakys prekių ir paslaugų, nesinaudos paslaugomis, išsinuomotais plotais, nemokės mokesčių, išlaikymo mokesčių ir kitų mokėjimų, susijusių su nuomojamais plotais“, – teigiama „Čili“ kreipimesi į tiekėjus.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai BNS nurodė, kad dėl force majeure pažymų į skirtingus rūmus jau kreipėsi 12 įmonių.
Šios pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas, kad viena sutarties šalių dėl nenumatytų aplinkybių negali vykdyti įsipareigojimų. Nuo jų šalis atleidžiama, kai sugeba įrodyti negalėjusi užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
Asociacija: viešbučiai ir restoranai priversti stabdyti mokėjimus
Dėl plintančio koronaviruso ir įvesto karantino Lietuvoje viešbučiai ir restoranai masiškai bus priversti stabdyti mokėjimus ir nevykdyti įsipareigojimų, nes neturi lėšų, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Kai yra priverstinai uždaroma ir pajamos yra nulis, o restoranai gyvena iš apyvartų, kurios sausį-vasarį ir taip nebuvo geros po Naujųjų metų, tai, be abejonės, nėra iš ko mokėti nei mokesčių, nei tiekėjams, nieko“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis trečiadienį BNS teigė, jog Vyriausybės sprendimas net ir dėl karantino neatleidžia įmonių nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau E. Šiškauskienė sako, kad reali situacija verčia taip elgtis.
„Neskatinu to, bet realybė yra kitokia nuo teorinių pamąstymų. Teoriškai kad neatleidžia, visi tą supranta, be nėra iš ko mokėti“, – sakė asociacijos prezidentė.
Pasak E. Šiškauskienės, įmonės pirmiausiai stengiasi išlaikyti darbuotojus, todėl įsipareigojimai užskovams lieka antrame plane, o įmonės, jei nebankrutuos, atsiskaitys vėliau.
Ji prognozuoja, kad situacija dėl koronaviruso labiausiai paveiks įmones, mokėjusias didžiausius atlyginimus ir didžiausius mokesčius.
„Tie, kas mokėjo mažus atlyginimus ar vokeliuose, tai ir išliks, o tie, kurie kurie mokėjo didžiausius atlyginimus ir mokesčius, tie greičiausiai bankrutuos. Čia yra labai didelis liūdesys“, – sakė E. Šiškauskienė.
Prašys didesnės Vyriausybės pagalbos
Seimas antradienį nutarė, kad valstybės parama veiklą visiškai sustabdžiusių įmonių darbuotojams, būtų didesnė – jos gaus 90 proc. žmogaus atlyginimo subsidijas, o 10 proc. skirtų darbdavys. Tačiau E. Šiškauskienė sako, kad Vyriausybės bus prašoma prisidėti 100 procentų.
„Nematome, iš ko įmonės, kurios turi nulines apyvartas, galėtų prisidėti tuos 10 procentų“, – teigė E. Šiškauskienė.
Anot jos, bus prašoma ir vartojimo skatinimo priemonių, kurios turėtų veikti, kai baigsis krizė.
„Žiūrime, kaip skatinti ekonomiką, vartojimą, kai žmonės gaus geriausiu atveju minimalų atlyginimą, stos visas vartojimas, ir toliau pasibaigus krizei su viešbučiais bus dar blogesnė situacija, nes skrydžiai nebus taip greit atnaujinti ir keliavimas įvairiomis transporto priemonėmis, tai viešbučių atsigavimas turėtų būti dar ilgesnis ir sunkesnis“, – sakė E. Šiškauskienė.
Jos teigimu, Vyriausybės bus prašoma vėl grąžinti sezonines licencijas, nes žmonės pasibaigus karantinui gali plūstelti į lauko kavines, taip pat bus prašoma restoranams ir viešbučiams dar sumažinti PVM.
