Virtinė suklastotų parašų
Bendrijos pirmininkas R. Samaitis už dokumentų klastojimą (Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.) buvo nubaustas 3 250 litų dydžio bauda, nors įstatymas grasino ir realia laisvės atėmimo bausme. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad teisiamasis savo kaltę pripažįsta, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, todėl skyrė mažiausią bausmę. Teismas patikėjo, kad R. Samaitis nusikaltimą padarė iš pačių geriausių paskatų, norėjo kuo greičiau įkurti namo bendriją ir užsiimti namo tvarkymo reikalais. Tačiau žmonės buvo vangūs, juos buvo sunku sukviesti į susirinkimą, todėl jis ėmė ir suklastojo butų savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolą ir dalyvių asmens duomenis bei parašus. Kai tai padarė, žiūri, kad ir giliau į balą reikia bristi: teko suklastoti neva balsų skaičiavimo komisijos protokolą, bendrijos steigimo sutartį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. Samaitis su suklastotais parašais atskubėjo į Kėdainių rajono 1-ąjį notarų biurą, iš čia – į Registrų centro Kauno filialo Kėdainių skyrių. „Tapęs“ pirmininku, R. Samaitis pasiskyrė atlyginimą, jo žmona tapo buhaltere, taip pat ne už dyką.
Bet šią apgaulę suuodė namo gyventojai ir kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad šios išsiaiškintų, kaip atsirado bendrijos pirmininkas, jei jokio susirinkimo nebuvo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad suklastota buvo per 80 parašų (iš protokole nurodytų 100). R. Samaitis ne tik suklastojo parašus, bet ir pats sugalvojo gyventojų asmens kodus. Už R. Samaičio išrinkimą pirmininku tąkart „pasirašė“ ir sėdintys kalėjime, ir mirusieji.
Suklastota, bet teisėta?
Nevilties apimti namo gyventojai parašė Būsto valdymo ir priežiūros rūmams. Jų prezidentas Juozas Antanaitis irgi neranda logiško paaiškinimo, kodėl tokie dalykai dedasi: „Mes suprantame, jog savivaldybė suinteresuota, kad padėtis šiame name pagerėtų, kad gyventojai nesiskųstų esama tragiška padėtimi, ir tikriausiai todėl palaiko R. Samaičio iniciatyvą. Kitaip negalime paaiškinti, kodėl, pripažinus pirmininką nusikaltėliu, pripažinus, kad jis įsteigė bendriją neteisėtai, klastodamas parašus ir protokolus, vis dėlto jis paliktas ir toliau valdyti šią bendriją ir bendrija palikta veikti (nepripažinta neteisėtai įsteigta ir nelikviduota). Tai akivaizdūs įstatymo pažeidimai. Savo pareigų neatliko nei prokuratūra, gindama viešąjį interesą, nei savivaldybė, teikdama teisinę pagalbą namo patalpų savininkams.“
J. Antanaitis atkreipė dėmesį, kad savivaldybė pasielgė neteisėtai, jai priklausančių butų balsus atidavusi už R. Samaitį: „Pagal naująjį Bendrijų įstatymą Bendrijos narių susirinkimuose bendrijos narys turi tik vieną balsą, nesvarbu, kiek jam nuosavybės teise priklauso butų ar kitų patalpų tame pastate. Tad Bendrijos narių susirinkime Kėdainių savivaldybė turi tik vieną balsą, nesvarbu, kiek jai nuosavybės teise priklauso butų ar kitų pastatų tame name. Savivaldybė tame name turi 59 butus iš 198.“
Gyventojai nori skaidrumo
„Valstiečių laikraščio“ kalbinti namo savininkai nenori grįžti į padėtį, kokia buvo iki bendrijos įsteigimo. Jie puikiai supranta, kad bendrija yra būtina ir tik visi drauge, padedant savivaldybei, kuri šiame name turi beveik trečdalį butų, gali išspręsti susikaupusias ir labai įsisenėjusias savo namo problemas. Tačiau gyventojai nepatenkinti, kad nėra skaidrumo bendrijos veikloje: nepateikiami mokėjimo pranešimai, nenurodoma, kiek ir už ką reikia mokėti, neaišku, kaip naudojamos bendrijos lėšos. Protestuodami prieš tai, jie atsisako mokėti galbūt neskaidrius mokesčius, reikalauja konkrečių sąskaitų. Tačiau vietoj jų jie jau gauna tik šaukimus į teismą. Kol kas gauna tik tie, kurie reikalauja skaidrumo. Pasak mūsų pašnekovų, name 2014 metų vasario 28 dieną buvo įsiskolinę 98 asmenys ir jų skola buvo 22 402,39 lito, bet teismų slenksčius kol kas mina tik du pensininkai. „Samaitis sakė, kad į teismą paduos visus, kurių skola perkops 500 litų ribą. Padavė anksčiau. Žinau, kad Valstybinė mokesčių inspekcija tame name turėjo butą, kuris buvo skolingas. Sakė, kad pagal tokius lapelius VMI mokėti negali. Išeitų, kad tik mes turime mokėti bala žino už ką. Aš šiandien pat sumokėčiau visą įsiskolinimą, jei tik man pasakytų, už ką aš turiu mokėti. Įrašas „Namo priežiūros reikmėms“ ar pan. mūsų netenkina, tą „priežiūrą“ turi sudaryti realūs darbai ir sumos už juos“, – kalbėjo Irena Baltakienė.
Siūlo išeitį
Būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas J. Antanaitis siūlo išeitį iš susidariusios padėties: „Atsižvelgiant į išskirtinį savivaldybės, kaip trečdalio patalpų savininkės, statusą, savivaldybei galėtų būti skirta viena vieta valdyboje, tokią kvotą numatant bendrijos įstatuose. Kiti du valdybos nariai galėtų būti bendrijos pirmininkas ir vienas aktyvus šio namo gyventojas (geriausia, jei tai būtų opozicijoje pirmininkui esantis bendrijos narys). Bendrijos revizoriumi galėtų būti išrinktas savivaldybės audito skyriaus darbuotojas (revizorius nebūtinai turi būti bendrijos narys). Taip sudarius valdymo ir kitus organus, pirmininkas negalėtų savivaliauti. Bendrijos buhalterinę apskaitą galėtų tvarkyti, pavyzdžiui, UAB „Kėdainių butai“, pagal sutartį teikdama tokią paslaugą bendrijai. Taip būtų išvengta akivaizdaus interesų konflikto, kai bendrijos pirmininkas ir buhalterė – sutuoktiniai. Rūmų prezidentas J. Antanaitis mano, kad savivaldybė turėtų aktyviai dalyvauti sustyguojant bendrijos valdymą. Bendrijų įstatymas leidžia bendrijos pirmininku išrinkti asmenį, neturintį nuosavybės tame name, o tai praplečia galimybes ieškoti tinkamo vadybininko šiam namui administruoti.“
J. Antanaitis pacitavo ir vieną buvusį teisingumo ministrą: „Kartais reikia sprendimų, kurie būtų ne bukas įstatymo taikymas, o tikrai geras žingsnis, leidžiantis pasiekti gerą efektą, kai įstatymas skaitomas protingai, kai užtenka drąsos teisės aktus skaityti ne paraidžiui, o atsižvelgiant į siekiamą visuomenei naudingą tikslą.“ Ar Kėdainių miesto savivaldybė ryšis protingiems sprendimams, ar ir toliau tąsys P. Lukšio gatvės 2-ojo namo gyventojus po teismus? Tąsys už tai, kad žmonės nori žinoti, kiek ir už ką jie moka.
Milda Medžiokalnytė
