Turtingiausi investuotojai Baltijos šalyse, valdantys didesnius nei 500 tūkst. litų investicinius portfelius, renkasi vidutinės rizikos investavimo strategijas, siekia mažesnės tačiau stabilesnės grąžos bei dar atidžiau vertina investicijų valdytojo patikimumą, teigia Suomijos investicinio banko „Evli“ analitikai.
Vieno iš didžiausių turto valdytojo Baltijos jūros regione duomenimis, per pastaruosius dvejus metus vidutinis turtingiausio „Evli“ kliento Lietuvoje portfelis išaugo ir šiuo metu siekia apie 480 tūkst. eurų (1,65 mln. litų). Prieš penkerius metus jis sudarė apie 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų), prieš mažiau nei dvejus – apie 450 tūkst. eurų (1,55 mln. litų).
„Klientų portfelių augimą pastaraisiais metais daugiausia lėmė ne turimų aktyvų rinkos vertės šuolis, bet siekis koncentruoti turimas investicijas vienoje vietoje, nes taip investuotojui patogiau jas prižiūrėti, analizuoti gaunamą informaciją“, – sako Jolanta Latvienė, „Evli“ grupės įmonės Baltijos šalyse „Evli Securities AS“ valdybos pirmininkė.
Pasak jos, nemaža dalis privačių investuotojų, turinčių savo verslą, ar institucijų Baltijos šalyse paskutiniu metu neskubėjo reinvestuoti gauto pelno į tiesioginę veiklą, o buvo linkę laikyti turimas laisvas lėšas itin saugiuose pinigų rinkos fonduose.
Uždirbti – ne tiek daug, bet stabiliai
Pačiomis populiariausiomis išlieka vidutinės rizikos investavimo strategijos – tarp „Evli“ klientų Baltijos šalyse dažniausiai pasirenkamas investicijų balansas 50/50 tarp akcijų ir obligacijų bei aktyvus investicijų valdymas. Šią strategiją renkasi apie 60% turtingiausių „Evli“ klientų Baltijos šalyse. Toks lėšų paskirstymas ir valdymas pasiteisina esant dideliems svyravimams, kokie jau kurį laiką mėto pasaulines finansų rinkas. Tokia strategija apsaugo nuo didelių nuostolių ir suteikia galimybę uždirbti, kai akcijų rinkas užplūsta teigiamos emocijos.
Per pastaruosius dvejus metus vidutinės rizikos investavimo strategijos svyravimų amplitudė siekia beveik 8 proc. per metus. Pasirinkę šią strategiją, investuotojai tikisi uždirbti apie 6-8% metinės grąžos, jei rinkose neįvyksta didelių netikėtumų. Pageidaujama grąža, kurios turtingiausi Baltijos šalių investuotojai laukia iš savo investicijų, prasidėjus krizei kelis kartus sumažėjo, tačiau pastaruoju metu didelio uždarbio apetitas nebesugrįžo.
„Situacija pasaulio finansų rinkose išlieka neaiški, todėl didelių portfelių savininkai vis dar linkę pasisaugoti, todėl neskuba investuoti į rizikingus instrumentus“, – teigia J. Latvienė.
Turtingiausio “Evli“ kliento Lietuvoje ir Estijoje investuotojo portfelio struktūra per pastaruosius keletą metų kito tik nežymiai.
Daugelį metų turto valdymo srityje dirbanti J. Latvienė pastebi, kad didelių portfelių pagrindą sudaro saugios ir patikimos investicijos, kurios turi užtikrinti nors ir nedidelę, bet stabilią grąža. Dažniausiai tam tikslui naudojamos skirtingų rūšių obligacijos. Likusi dalis nukreipiama į didesnės rizikos aktyvus, taip siekiant kilstelėti investicijų grąžą. Ši dalis kinta priklausomai nuo situacijos rinkoje – kuo spartesnis augimas akcijų rinkose, tuo ši dalis didesnė.
J. Latvienės manymu, ekonominė krizė padėjo investuotojams suprasti, kad svarbu pasirinkti ne tik tinkamą turto valdymo strategiją, bet ir įvertinti aktyviai valdomų portfelių naudą. Portfelių valdytojai, kurie gerai supranta ir nuolat seka tendencijas rinkoje, sugeba pakoreguoti investicijas, taip išnaudodami tinkamas galimybes rinkoje ir bent dalinai apsaugodami kliento investicijas nuo neigiamų svyravimų.
„Vis dėlto pagrindinė turto valdytojų užduotis – turtą išsaugoti ir valdyti jį atsižvelgiant į kliento toleruojamą rizikos lygį. Šios nuostatos siūlome laikytis gana griežtai, nes jau kurį laiką rinkose vyrauja didelio svyravimo tendencijos“, – pataria bankininkė.
Prioritetas patikimumui
„Evli“ turto valdytojų teigimu, pastaruoju metu didelius portfelius sukaupę investuotojai labai atidžiai renkasi partnerį, kuriam patikėti valdyti savo lėšas.
„Pastaruoju metu rinkos dalyviai vis dažniau susiduria su finansų įstaigos stabilumo klausimu – tai klientams tampa itin svarbu“, – atkreipia dėmesį J. Latvienė.
Ši tendencija aktuali ne tik Lietuvos ar Latvijos rinkoms, kurias neseniai sudrebino bankų nacionalizavimas ar žlugimas – tokie reiškiniai vyksta ir Europos bei JAV finansų rinkose. Kartais panikos bangas lemia ir gandai ar nepagrįsta informacija.
„Žinoma, vertybiniai popieriai visada yra ir išlieka investuotojo nuosavybė, tačiau kiekviena nerimo banga sukelia trumpalaikius nepatogumus ir nepasitikėjimą“, – teigia „Evli“ vadovė Baltijos šalyse.
Išskirtinumo paieškos
Didelių investicinių portfelių turėtojai vis dažniau ieško išskirtinių ir individualių investavimo sprendimų, nepasitenkina standartiniais pasiūlymais. Individualus sprendimas investicijose dažniausiai suprantamas kaip siekis turėti tokių investicijų, kurių retai pasitaiko kitur, taip pat kai naudojamos išskirtinės investavimo priemonės ar produktai.
„Iš tiesų individualaus gero portfelio valdymo tikslas yra rasti kiekvienam investuotojui tinkamą rizikos laipsnio ir investavimo trukmės kombinaciją. Tai kiekvienu atveju unikalus derinys, kurį lemia ne tik asmens valdomo turto dydis, bet ir veikla, įsipareigojimai, numatomi tikslai“, – teigia J. Latvienė.
Kai gerovės valdytojas mato bendrą kliento paveikslą, formuojamas toks investicijų portfelis, kuris geriausiai atitinka jo situaciją – gaunamas pajamas, suplanuotas išlaidas, toleruojamą riziką, mokamus mokesčius, ateities planus ir pan. Toks portfelis jau bus išskirtinis, net jei jame bus naudojami tik investiciniai fondai, obligacijos ar akcijos.
„Dalis didelių investicinių portfelių turėtojų turi unikalią ilgametę verslo arba investavimo patirtį, todėl savo portfelį linkę formuoti remdamiesi šiomis žiniomis. Tai gali būti tiek tam tikri atskiri verslo sektoriai, geografiniai regionai ar atskirų kompanijų vertybiniai popieriai“, – pasakoja J. Latvienė.
