Pinigai iš niekur, bet elektroninių pinigų įstaigos paslaugos pigesnės nei banko? Rudenį atsirado pirmoji bendrovė „EVP International“, gavusi Lietuvos banko (LB) palaiminimą leisti elektroninius pinigus, ji administruoja sistemą „Mokėjimai.lt“. Toliau eilėje – mobiliųjų atsiskaitymų paslauga „Mokipay“.
„PayPal“ į Lietuvą visa pėda dar nežengs, tačiau rinkoje randasi vietos naujiems dalyviams, galimai bankų konkurentams. Vis dėlto prognozuojama, kad kol e. pinigų įstaigų klientai nepasieks kritinės masės, tol bankai nekeis savo rinkodaros.
„Bankai mažintų kainas, jei pajustų bent kokią realią grėsmę prarasti klientus, – „Ekonomika.lt“ sakė Kostas Noreika, „EVP International“ generalinis direktorius. – Šiuo metu mes turime kelis šimtus aktyvių klientų, nors kasdien prisijungia dešimtys naujų. Tai nėra kritinė masė, kuri priverstų bankus keisti kainodarą, tai jiems kainuotų nemažai pinigų. Pavyzdžiui, pakeisti pervedimų į užsienį kainas, pasiūlyti tokias kaip mes, jie ir negalėtų.“
Jis sako bent artimiausią pusmetį nesitikintis ir vietos konkurencijos – įstaigos, planuojančios gauti licencijas, greičiausiai neteiktų mokėjimo paslaugų.
„Praeitų nemažai laiko, reikia įdirbio ir su bankais, ir su technologijomis, kurias rengėme ilgiau nei metus, dar ir dabar plėtojame daug paslaugų“, – svarstė jis.
Dirbtų kartu su bankais
„Antigravity Payment Systems“, administruojančios „MokiPay“ paslaugą, vykdomasis direktorius Mindaugas Rutkauskas sakė, kad bendrovė įvykdė LB reikalavimus ir šiuo metu laukia e. pinigų įstaigos licencijos, kad galėtų leisti e. pinigus ir vykdyti mokėjimus.
„Mes norėtume sudaryti konkurenciją gryniesiems pinigams. Mūsų tikslas – mažinti grynųjų kiekį rinkoje. Taigi dirbame kartu su bankais, o ne prieš juos“, – sakė M. Rutkauskas.
„Antigravity Payment Systems“ vadovo teigimu, rinka taptų kur kas skaidresnė, jei joje cirkuliuotų kuo mažiau grynųjų. Anot jo, naujas reglamentavimas leidžia išplėsti paslaugų teikėjų sąrašą, aiškiai nurodo, kurios įstaigos gali atlikti e. pinigų paslaugas ir joms taikomas taisykles.
„Dėl savo infrastruktūros galime orientuotis į mažesnes operacijas, kur naudojami grynieji pinigai, galime paversti juos elektroniniais pigiau nei bankai galėtų tai padaryti, – aiškino M. Rutkauskas. – Mūsų tikslas nėra konkuruoti su bankais ar atimti iš jų klientus, labiau orientuojamės į vietas, kuriose nebuvo bankų, ir padedame išlaikyti didesnį elektroninių transakcijų kiekį. Kuo daugiau mes veiksime, tuo daugiau grynųjų pinigų liks bankų ekosistemai.“
Klientų sąskaitos saugios
„EVP International“ generalinis direktorius sakė, kad bendrovė, gavusi elektroninių pinigų įstaigos licenciją, dabar gali atlikti mokėjimų pervedimus, atidaryti sąskaitas, konvertuoti valiutas, artimiausiu metu teiks ir tiesioginio debeto, periodinių mokėjimų paslaugas. Šiuo metu klientams jau prieinami mobilūs mokėjimai, o dar vėliau atsiras ir galimybė fizinėse parduotuvėse atsiskaityti lojalumo kortelėmis.
„Operatyvumas didesnis nei bankų, nes pervedimas banką pasiekia vėliausiai per 30 minučių ir vyksta tik nuo 8 iki 17 valandos, – aiškino K. Noreika. – Mūsų pervedimai kainuoja 80 centų, nėra įskaitymo mokesčio, o bankuose – 1,20 lito ir dar panašaus dydžio įskaitymo mokestis. Mes pervedimus atliekame iki 8 valandos vakaro ir savaitgaliais, Pervedimai į užsienį kainuoja tiek pat, kiek tose šalyse. O komerciniai bankai skaičiuoja tarptautinėmis kainomis – 40 litų ir daugiau.“
Paklaustas apie klientų sąskaitų saugumą „EVP International“ vadovas sakė, kad rizika esą mažesnė nei gyventojų lėšų, draudžiamų valstybės, – jas bankas gali investuoti, o e. pinigų įstaiga to padaryti negali.
„Sąskaita, kurioje laikomi klientų pinigai, yra nebalansinė, – aiškino jis. – LB aiškinimu, ir sutartimis su bankais, jie negali būti investuojami į jokias veiklas nei paties banko, nei mūsų. Dėl to jie visą laiką padengti ir matomi klientų sąskaitoje. Taigi net banko bankroto atveju jie nebūtų įskaitomi į kreditorių sąrašą.“
K. Noreikos teigimu, nors e. pinigų įstaigų niša dar laisva, užsienietiško kapitalo bendrovės artimiausiu metu nesieks aktyviai įsitvirtinti Lietuvos rinkoje. Anot jo, Lietuvoje veikiantis, bet atstovybės neturintis mokėjimų tarpininkas „PayPal“ pasirodys ne anksčiau kaip po metų.
Konkurencija ir mažesnės kainos
Asta Taukuvienė, LB Riziką ribojančios priežiūros departamento Kitų finansų įstaigų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė, sakė, kad sušvelninti reikalavimai įgyvendinus naują e. pinigų direktyvą e. pinigų įstaigų vykdomai veiklai ir licencijai gauti turėtų paskatinti konkurenciją e. pinigų paslaugų rinkoje.
„Dėl įkainių – į šį klausimą geriausiai atsakytų patys bankai, – sakė A. Taukuvienė. – Dėl e. pinigų įstaigų, mokėjimo įstaigų tokia mintis nuolat ir įvardijama kaip puiki galimybė eiti į rinką, didinti konkurenciją, mažinti paslaugų įkainius.“
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sakė, kad e. pinigų įstaigų segmentas augs ir bus patrauklus vartotojams, vertinantiems naujoves ir IT, tačiau nuolat į saugumą investuojantys bankai siūlo pridėtinės vertės paslaugas.
„Ši praktika – naujiena Lietuvoje, bet ne pasaulyje, – komentavo S. Abraškevičius. – Ir statistika, ir bankų patirtis rodo, kad kiekviena iš verslo sričių randa savo rinkos dalį. Mes, bankas, visada sakome, kad rinkai sveika naujas kraujas, nauji veikėjai, ir nemanome, kad užvirs žūtbūtinė kova mažinant kainas.“
Laikraštis „The Financial Times“ cituoja Marioną Kingą, Jungtinės Karalystės ir Airijos „Master Card“ prezidentą: jo teigimu, nėra ženklų, kad susidomėjimas sparčiai plintančiais mobiliaisiais mokėjimais artimiausiu metu bent kiek sumažėtų – pastaruoju metu tik daugėja bankų, mažmenininkų ir mobiliojo ryšio operatorių pranešimų apie partnerystę ir virtualiąją piniginę.
LB atliktas Mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimas parodė, kad šalies komercinių bankų pajamos 2011 m. už grynųjų pinigų tvarkymo operacijas, vietinius pervedimus litais ir vietinius bei tarptautinius pervedimus eurais, atsiskaitymus debeto ir kredito kortelėmis, tiesioginį debetą siekė 482 mln. litų, arba 53 mln. litų daugiau nei patyrė tiesioginių išlaidų. Daugiausia – 135 mln. litų pajamų bankai gavo už vietinius kredito pervedimus litais.
LB duomenimis, mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijų skaičius šalyje nuolat didėja. Praėjusiais metais atlikta 275,8 mln. mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijų už 771,0 mlrd. litų. Didžioji jų dalis (96 proc.) yra vietiniai mokėjimai, kurių vertė pernai siekė 604,0 mlrd. litų.
Faktai: Elektroniniai pinigai
LB duomenimis, nemaža dalis gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja išsiimdami grynųjų pinigų iš bankomatų: tik apie 20 iš 100 litų išleidžiama pasinaudojant kortelių skaitytuvais prekybos vietose.
Fiziškai elektroniniai pinigai – programinis tikrų pinigų ekvivalentas, leidžiantis pardavėjams ir pirkėjams keistis piniginiais vienetais. Kuriant tokius ekvivalentus popieriniai pinigai keičiami elektroniniais pinigais. Virtualūs pinigai kompiuterinių bylų pavidalu saugomi serveryje.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas priimtas 2011 m.
Gabija SABALIAUSKAITĖ
