elektroniniai pinigai

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pernai, palyginti su 2021 metais, augo 1,6 karto iki 405,2 mln. eurų. Elektroniniai pinigai – elektroninėse kortelėse esanti informacija apie sąskaitose esančių pinigų likučius Mokėjimo operacijų suma buvo 1,3 karto didesnė nei užpernai ir siekė 110 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas (LB). Pranešama, kad 2022 metų pabaigoje licencijas turėjo 131 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus pajamos iš licencinės veiklos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 1,8 karto ir siekė 375 mln. eurų, praneša Lietuvos bankas. Dešimties didžiausių įstaigų pajamos sudarė 80 proc. viso sektoriaus pajamų, o daugiau kaip pusę jų – 58 proc. – gavo viena e. pinigų įstaiga.  Centrinio banko apžvalgoje nurodoma, kad pagal apyvartą 58 proc. rinkos užėmė „Revolut Payments“, po 6 proc.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos praėjusiais metais augo 3,5 karto iki 502,1 mln. eurų, iš jų 92 proc. pajamų teko elektroninių pinigų, o 8 proc. – mokėjimo įstaigoms. Mokėjimo operacijų skaičius praėjusių metų pabaigoje siekė 194,7 mlrd. eurų – 3,8 karto daugiau nei 2020 metų pabaigoje, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). Įstaigos 2021 metais turėjo beveik 10 mln. aktyvių klientų.

Elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ), kurios sudaro reikšmingą dalį Lietuvos FinTech sektoriaus, skaičius, mokėjimo operacijos ir pajamos šių metų pirmąjį pusmetį toliau didėjo, teigiama Lietuvos banko pranešime.  „Pirmojo pusmečio tendencijos rodo, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius atlaikė koronaviruso krizės išbandymą.

Lietuvos bankas ragina šalies bankus, kredito unijas, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigas atidžiau stebėti didesnės rizikos klientus ir pateikė rekomendacijas, į ką derėtų atkreipti ypatingą dėmesį.  „Koronavirusas smogė ekonomikai, o tai gana palanki terpė nusikaltėliams, bandantiems išvilioti iš žmonių pinigus.

Elektroninių pinigų įstaigai „SatchelPay“ už netinkamą dalies klientų lėšų laikymą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba skyrė 23 tūkst. eurų baudą. Pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą, bendrovė, klientų lėšų apsaugai pasirinkusi atskyrimo būdą, privalo jas laikyti Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių kredito įstaigose, centriniuose bankuose ar investuoti į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą.

Lietuvos bankas skyrė 27 tūkst. eurų baudą elektroninių pinigų įstaigai „Paydoo Payments“, kuri didžiąją dalį klientų lėšų laikė kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse registruotose elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigose, o ne kredito įstaigose.

Lietuvos bankas Kinijos finansinių technologijų bendrovės padaliniui Europoje „IBS Lithuania“ suteikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją. 10 aukštos kvalifikacijos specialistų Vilniuje šiuo metu įdarbinusi bendrovė tikisi tapti finansinių srautų tiltu tarp Kinijos ir Europos Sąjungos rinkų. „Elektroninių pinigų įstaigos licencija Europoje IBS grupei suteikia daugiau verslo plėtros galimybių.

Siekiant paskatinti bankų ir kitų kredito įstaigų paslaugų įkainius mažėjimą ir elektroninių mokėjimo priemonių patrauklumą, ketinama reguliuoti su pagrindine mokėjimo sąskaita susijusių būtiniausių paslaugų, įskaitant pervedimus ir grynųjų pinigų išėmimą iš bankomatų, kainas. Tai numatyta Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku parengtoje ir Vyriausybei pateiktoje naujoje Mokėjimų įstatymo redakcijoje, teigiama ministerijos pranešime spaudai.

Pirmoji Lietuvoje elektroninių pinigų įstaiga „EVP International“ pradėjo teikti paslaugas UAB „Plius“, administruojančiai projektus Autoplius.lt, Domoplius.lt bei Plius.lt. Bendradarbiavimo sutartis leidžia už mokamas skelbimų portalų paslaugas atsiskaityti elektroniniais pinigais tiesiai iš Paysera (Mokėjimai.lt) sąskaitos. „Dauguma smulkių ir vidutinių parduotuvių jau priima šį mokėjimo būdą, nes nuo senai yra Paysera klientai.

 Pirmoji Lietuvoje elektroninių pinigų įstaiga „EVP International“ tarptautinėje interneto ir technologijų konferencijoje LOGIN ne tik apžvelgs mokėjimų evoliucijos tendencijas, bet ir pateiks vertingų staigmenų konferencijos dalyviams. „Mūsų tikslas – parodyti, kad pinigų ir mokėjimų samprata šiais laikais labai sparčiai keičiasi. Tai, kas praeityje atrodė fantastika, jau dabar veikia – ir ne kažkur, o Lietuvoje“, – sako „EVP International“ vadovas ir vienas LOGIN pranešėjų Kostas Noreika.

Dariui ir Girėnui, Maironiui, Basanavičiui, Vydūnui ir Kudirkai – sunkūs laikai. Visos paskutinės Vyriausybės pirmuoju smuiku griežė sieksiančios įvesti Lietuvai eurą ir užmiršti dvidešimtus metus cirkuliuojantį litą. Jau antra valdžia garsiai žada mestelėti saldainį bankams – apriboti atsiskaitymą grynaisiais. Nors tai esą turėtų tapti pagrindiniu koziriu traukiant milijonus iš šešėlio, ekspertai džiūgauti neskuba, mat tiesioginė grynųjų ribojimo nauda šešėliui naikinti nėra nustatyta.

Pinigai iš niekur, bet elektroninių pinigų įstaigos paslaugos pigesnės nei banko? Rudenį atsirado pirmoji bendrovė „EVP International“, gavusi Lietuvos banko (LB) palaiminimą leisti elektroninius pinigus, ji administruoja sistemą „Mokėjimai.lt“. Toliau eilėje – mobiliųjų atsiskaitymų paslauga „Mokipay“. „PayPal“ į Lietuvą visa pėda dar nežengs, tačiau rinkoje randasi vietos naujiems dalyviams, galimai bankų konkurentams.

Lietuvos banko valdyba nutarė išduoti pirmąją elektroninių pinigų įstaigos licenciją, suteikiančią teisę vykdyti veiklą, susijusią su elektroninių pinigų leidimu ir mokėjimo paslaugų teikimu. Šiandien tokia licencija suteikta „EVP International“, UAB. Gavusi šią licenciją, bendrovė numato teikti paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, norintiems internetu nusipirkti ar parduoti tam tikras prekes ar paslaugas, naudojantis elektronine atsiskaitymų sistema.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Seimo Audito komiteto prašymu atlikusi Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, sako, kad jame yra ydingų kai kurių šio įstatymo nuostatų.

„PayPal“ mokėjimo sistemos prezidentas Scottas Thompsonas pareiškė, kad 2015 metais grynuosius pinigus pakeis elektroniniai. „Mes manome, kad 2015 metais elektroniniai pinigai JAV bus priimami visur: pradedant vietinėmis parduotuvėmis, baigiant „Walmart“ tinklu. Mums daugiau nereikės piniginių“, – teigia Thompsonas.

Rengiamasi išplėsti elektroninių pinigų leidėjų ratą ir sudaryti teisines sąlygas Lietuvoje veikti naujai ūkio subjektų kategorijai - elektroninių pinigų įstaigoms. Tokiam Finansų ministerijos pateiktam Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektui trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Nuo ateinančių metų balandžio verslui bus sudarytos sąlygos leisti elektroninius pinigus – tai bus dar viena alternatyva gryniesiems ir dar viena alternatyva bankams, rašo „Verslo žinios". ES direktyvai reikalaujant, nuo balandžio 1 d. šalyje įsigalios Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas, leidžiantis atsisakyti banko sąskaitos, o pardavėjui su pirkėju keistis piniginiais vienetais internetu.

Nuo ateinančių metų balandžio verslui bus sudarytos sąlygos leisti elektroninius pinigus – tai bus dar viena alternatyva gryniesiems ir dar viena alternatyva bankams, rašo „Verslo žinios“. ES direktyvai reikalaujant, nuo balandžio 1 d. šalyje įsigalios Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas, leidžiantis atsisakyti banko sąskaitos, o pardavėjui su pirkėju keistis piniginiais vienetais internetu.