grynieji pinigai

Nepaisant kelių ribojimų, grynaisiais pinigais lietuviai vis dar gali atsiskaityti daugelyje vietų. Vis tik mokėjimų kortele ar bankiniu pavedimu Lietuvoje įvyksta dešimtis kartų daugiau.

Dėl hibridinio karo ir kibernetinių atakų, kuriomis kaltinamos prorusiškos grupuotės, padažnėjimo Šiaurės Europos šalys imasi atsargumo priemonių – atsisako kurti visuomenę be grynųjų pinigų nes baiminasi, kad visiškai skaitmeninės mokėjimo sistemos taps pažeidžiamos, rašoma „The Guardian“. Dėl geros sparčiojo interneto aprėpties, aukšto skaitmeninio raštingumo lygio ir sparčiai augančių finansinių technologijų pramonės šakų Švedija ir Norvegija sparčiai artėja prie ateities be grynųjų pinigų.

Paprastai darbuotojų algos yra mokamos į jų banko sąskaitą, tačiau yra nemažai išimčių, kada darbdavys gali mokėti ir grynaisiais pinigais. Visgi už juos didesnės vertės daiktų vis tiek nenusipirksite – teks dėti į banką, kitaip grės baudos. Tokia tvarka Lietuvoje yra nuo 2022 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesne nei 5 tūkst. suma. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atskleidė, kad per šį laiką gavo net 22 tūkst.

Toli gražu ne visi gyventojai pasitiki bankais ir mieliau atsiskaitinėja ne kortelėmis, o grynaisiais pinigais. Tačiau, pasirodo, norėdamas atsiskaityti visiškai legaliu būdu, gali likti it musę kandęs. Pasirodo, kai kurie prekybininkai nenori priimti daugiau kaip 200 eurų grynaisiais pinigais. Su tokia netikėta situacija susidūrė prekybos ir pramogų centre „Ozas“ apsilankiusi vilnietė Vitalija.

Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.   Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo projektui Seimo komitetai jau yra pritarę ir iki priėmimo liko du svarstymai plenariniuose posėdžiuose.  Apvalinimas galiotų nuo 2025 metų gegužės – tada turi baigtis išmaniųjų kasos aparatų įdiegimas.

Pastaruoju metu Lietuvos bankai daugiausia kritikos iš gyventojų susilaukia dėl rekordinių paskolų palūkanų ir augančio pelno. Vis tik lietuviai piktinasi ir kitais mokesčiais. Pavyzdžiui, kodėl bankai reikalauja susimokėti atliekant pervedimus ar tiesiog išsigryninant savo pinigus? Viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad bankomate iš paprastos debetinės kortelės nusiėmė 400 eurų grynaisiais ir už tai teko susimokėti net 8 eurus komisinių.

Vilniaus „Avia Solutions Group“ arena praneša, kad pradedant pirmuoju sporto renginiu po atsinaujinimo, rugpjūčio 11 dienos dvikovos tarp Lietuvos ir Prancūzijos krepšinio rinktinių, atsisako atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Pasak bendrovės pranešimo žiniasklaidai, toks sprendimas pagreitins klientų aptarnavimą ir sumažins eiles. Atsiskaitymas mokėjimo kortele yra populiariausias mokėjimo būdas šalyje.

Dauguma lietuvių vis dar linkę už prekes ir paslaugas atsiskaityti grynaisiais. Žmonės pasakoja, kad grynuosius lengviau skaičiuoti ir tokiu būdu taupyti, taip pat ne visur dar įmanoma atsiskaityti kortele. Dalis verslo jau nebepriima grynųjų, tačiau pasekėjų neatsirado. Lietuvos bankas nurodo, kad žmonių įpročiai keisis lėtai, o ir grynųjų pinigų atsisakyti neketinama.

Danija užfiksavo pirmuosius metus be bankų apiplėšimų, nes pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo grynųjų grynųjų pinigų naudojimas, pranešė šalies finansų sektoriaus darbuotojų profsąjunga. Danijos visuomenė naudoja vis mažiau grynųjų, todėl bankai yra priversti  sumažinti grynųjų pinigų paslaugų teikimą, sakoma profsąjungos pirmadienį išplatintame pranešime. Visa ta lemia, jog plėšikams lieka vis mažiau galimybių. „Tai nestebina.

Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, grynieji pinigai išlieka dažniausiai naudojama mokėjimo priemonė prekybos vietose, jų naudojimas atsiskaitymams per trejus metus mažėjo 6 proc., iki 62 proc., o naudojimasis mokėjimo kortelėmis ir augo 3 proc., iki 32 proc. Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 50 tūkst. euro zonos šalių gyventojų, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime. Apklausos duomenimis, šiemet 62 proc.

Pernai Lietuvoje atlikta 311,2 mlrd. eurų vertės vietinių mokėjimo operacijų – 10 proc. daugiau nei 2020 metais (282,9 mlrd. eurų). Toks augimas buvo sparčiausias per pastaruosius penkerius metus, pranešė Lietuvos bankas (LB).  Šalies mokėjimo paslaugų teikėjai per metus atliko 738 mln. tokių operacijų, arba 16 proc. daugiau nei 2020 metais.  Vienam Lietuvos gyventojui per metus teko 263 mokėjimų negrynaisiais operacijų – 15 proc. daugiau.   Labiausiai – 19 proc.

Nuo lapkričio 1-osios tiek įmonėms, tiek gyventojams mokėti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos reikės daryti pavedimus per banką. Tačiau atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena sandorio pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Apie tai teks informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją. Tai turės padaryti abi pusės.

Lietuvos bankas (LB) paragino šalyje veikiančius komercinius bankus tinkamai pasirengti pokyčiams, kai nuo lapkričio 1 dienos įsigalios ribojimai atsiskaityti grynaisiais nuo 5 tūkst. eurų sumos. „Raginame bankus objektyviai įvertinti teisinės bazės pokyčius ir galimus klientų elgsenos pasikeitimus bei užtikrinti, kad visi kilę klausimai būtų sprendžiami operatyviai ir dalykiškai, atsižvelgiant visų pirma į vartotojų poreikius“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

Į sąskaitą grynus pinigus įnešinėjęs kaunietis verslininkas kaltina bankomatą prarijus 950 jo eurų. Nors bankas aiškina, kad gyventojai su panašiomis problemomis susiduria retai, žmonių, kurie skundžiasi bankomatais, netrūksta. Daliai gyventojų pikta, kad jų bankų skyriuose nebeliko galimybės pasiimti ar įdėti grynųjų pinigų. Kaunietis verslininkas Audrius Chmieliauskas užsiima plytelių verslu. Iš klientų surinktus grynuosius pinigus reguliariai įneša į banko sąskaitą.

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ketindami atsiskaityti grynaisiais pinigais turime įsivertinti, ar mūsų mokamos sumos dydis yra leistinas įstatymais, nes net nenorėdami galime tapti įstatymo pažeidėjais, kai neigiamų pasekmių sulaukia tiek grynųjų pinigų mokėtojas, tiek juos priėmęs asmuo.  Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantės Kristina Gesevičienė ir Jevgenija Furgasė pasidalijo komentaru, kaip veiks nauji ribojimai.

Perkate ar parduodate automobilį ar kitą turtą už penkis tūkstančius eurų grynaisiais – laukia bauda iš Mokesčių inspekcijos. Seimas patvirtino baudų dydžius, o jos nuo lapkričio sieks net iki 4000 eurų. Dalis tautiečių ir vartotojus ginanti asociacija draudimą laisvai naudotis grynaisiais vadina kišimusi į privatumą. Žmonės mano, kad apsukrūs pardavėjai ir pirkėjai ras būdų apeiti įstatymą. Valdantieji aiškina, kad taip mažins šešėlį.

Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis įtvirtino administracinę atsakomybę už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus. Seimas birželio mėn. priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, kuriuo nutarė nuo šių metų lapkričio 1 d. tiek įmonėms, tiek gyventojams uždrausti atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5 tūkst. eurų. Kartu įtvirtinamos išimtys, kurioms bus taikomi papildomi reikalavimai, bei atvejai, kada šis draudimas nebus taikomas.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą. Jam įsigaliojus, gyventojai ir įmonės už didesnius pirkinius galės atsiskaityti tik pinigų pervedimu. Už tokias įstatymo pataisas balsavo 77 parlamentarų, 5 buvo prieš o 12 susilaikė. Priimtame įstatyme numatoma: atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst.

Seimui po svarstymo pritarus pataisoms, kuriomis draudžiami sandoriai grynaisiais virš 3 tūkst. eurų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kritikuoja siūlymą taikyti išimtį ir kai kuriais atvejais leisti grynaisiais atsiskaityti virš 3 tūkst. eurų. VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė sako, kad Seimui pritarus siūlomai išimčiai, pasikartotų situacija, kai buvo reikalaujama VMI pranešti, jeigu per metus grynaisiais gaunama daugiau negu 15 tūkst. eurų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras siūlo nustatyti baudas už atsiskaitymų ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus. Komiteto vadovas į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) siūlo įrašyti, kad tokie pažeidimai grynuosius pinigus mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims užtraukia 300–900 eurų baudą, o juridiniams asmenims – 600–1500 eurų baudą.

Nuo sausio įsigaliojus įstatymui, nurodančiam, kad visos gyventojų pajamos turi būti pervedamos į sąskaitas, kaimų ir mažesnių miestelių gyventojai susidūrė su problema. Prireikus grynųjų pinigų – neturi kur jų išsigryninti. Lietuvoje bus pastatyta papildomai bankomatų, bet jie išdygs tik vasarą. Dabar žmonės verčiasi, kas kaip išmano. Ir kaimynų prašo iš miesto pinigų parvežti, ir kaimo parduotuvės apgultos. Iš terminalų galima išimti grynųjų, bet jų neretai tiesiog pritrūksta.

Prireikus grynųjų pinigų ne didmiesčių gyventojams kartais tenka įveikti ir porą dešimčių kilometrų iki artimiausio bankomato. O nuo šių metų uždraudus atlyginimus mokėti grynaisiais, jų poreikis dar labiau išaugo. Nors pinigų gali prireikti jau dabar, papildomų vietų, kur jų būtų galima gauti, dar tik žadama įrengti. Lietuvos banko duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje veikiančių bankomatų skaičius sumažėjo dvigubai.

Nuo Naujųjų metų – nauja tvarka aktuali tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Nuo sausio 1 d. nebegalima mokėti darbo užmokesčio grynaisiais pinigais, alga ir kitos su darbu susijusios išmokos privalo būti mokamos į darbuotojo banko sąskaitą.

Nuo Naujųjų atlyginimą išmokėti grynais pinigais bus draudžiama. Už grynais mokamas algas darbdaviams grės baudos iki 1,5 tūkstančio eurų. Jei darbuotojas neturės mokėjimo sąskaitos, darbdavys jam negalės mokėti algos, tad turės ją kaupti ir laukti, kol žmogus atsidarys sąskaitą. Uždrausdami algas grynaisiais, valdantieji žada daugiau galimybių jas išsigryninti, tačiau naujų bankomatų dar teks palaukti. Šimtą naujų bankomatų regionuose Lietuvos bankas žada tik iki Joninių.

Jau nuo sausio Lietuvoje įsigalios draudimas algas gauti grynais pinigais. Darbdaviai privalės jas pervesti į banko sąskaitas. Tačiau bankų žadėtų naujų bankomatų mažesniuose miesteliuose iki šiol nėra.  Šimtą naujų Lietuvos bankas žada tik po pusmečio. Tiesa, pats Lietuvos banko vadovas jau perspėja, kad dėl įrangos tiekimo trikdžių gali laiku ir neištesėti savo pažado.

Australijos Kvinslando valstijos policijos pareigūnai sulaikė įspūdingą sumą Australijos dolerių vežusį 28-erių vyrą. Įtarimų pareigūnams sukėlęs vyras pastebėtas šeštadienį apie penktą ryto vietos laiku. Patikrinus australo automobilį, bagažinėje buvusiuose dviejuose juodos spalvos krepšiuose rasta 4,1 milijonai Australijos dolerių (2,58 mln. eurų) suma. Jog kažkas su vaikinu ne taip, pareigūnai suprato jį pašnekinę. Sumišęs australas nebuvo linkęs bendrauti.

Gyventojai skundžiasi, kad be galimybių paso jiems užsivėrė durys ne tik į restoranus, kirpyklas ar parduotuves. Dalis žmonių lieka ir be grynųjų pinigų, nes negali pasinaudoti bankomatu, didesnėse parduotuvėse ar prekybos centruose esančiais bankomatais neturėdami galimybių paso. Portalo tv3.lt skaitytoja Dovilė pasakojo, pritrūkus grynųjų pinigų mažame mieste sunku rasti bankomatą, o ir radus pasinaudoti juo galima tik turint galimybių pasą.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis draudžiama darbo užmokestį ir kitas su juo susijusias išmokas mokėti grynaisiais pinigais. Už tokias pataisas balsavo 82 Seimo nariai, 6 buvo prieš, o 24 susilaikė.

Komerciniai bankai žada Lietuvoje įrengti apie šimtą naujų pinigų išgryninimo vietų regionuose. Pusė jų gali būti bankomatai, o likę – parduotuvių kasose arba loterijų terminaluose. Bankai žada, kad naujos grynųjų išdavimo vietos visada turės grynųjų bent 20 eurų kupiūromis, dirbs bent 12 valdandų per parą.

Jau netrukus Lietuvoje gali būti įvestas draudimas gyventojams atsiskaityti grynaisiais pinigais, jeigu pirkinio ar paslaugų suma viršys 10 tūkst. eurų sumą. Apie tai tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ prabilo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas. Jo teigimu, taip bus siekiama pažaboti šešėlinės ekonomikos mastą ir įgyvendinti Europos Komisijos (EK) rekomendacijas.

Užsimoję uždrausti grynaisiais pinigais mokėti atlyginimus, seimūnai žada priversti Lietuvos bankus pristatyti daugiau bankomatų. Įvairių frakcijų nariai jau po metų reikalaus, kad daugumai gyventojų nuo namų bankomatas būtų ne toliau kaip už 5 kilometrų. Bet ar tankesnis bankomatų tinklas lietuvius paskatins atsisakyti grynųjų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Mykolu Majausku ir Valiumi Ąžuolu.

Kitaip nei darbuotojų atstovai, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ Seime registruotas įstatymų pataisas, siekiant uždrausti pilnai grynųjų pinigų naudojimą Lietuvoje, vertina kaip nesusipratimą ir mano, kad toks žingsnis būtų didžiulė klaida, nes mūsų šalies infrastruktūra dar nėra tam visiškai pasiruošusi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti nuostatą, kad darbo užmokestį būtų privalu mokėti ne grynaisiais pinigais, bet pavedimu. Atlyginimą grynaisiais pinigais būtų galima mokėti tik tokiu atveju, jei to pageidauja pats darbuotojas, o darbdavys sutinka. Apie tokį prašymą darbdavys privalėtų informuoti Valstybinę darbo inspekciją.

Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką įmonės, mokėsiančios atlyginimus grynaisiais, turės tai deklaruoti „Sodrai“, sako socialinės apaugos ir darbo viceministras. Vytautas Šilinskas žada, kad teisės aktai dėl tokių įpareigojimų darbdaviams turėtų būti priimti netrukus.

Antradienį Vilniaus Žirmūnų mikrorajonu pravažiuoti bandę vairuotojai susidūrė su daug didesnėmis nei įprasta spūstimis. To priežastis – į Lietuvą atgabenti keli sunkvežimiai eurų. „Gyvenu prie Žirmūnų ir Kareivių gatvių sandūros, netoli Lietuvos banko saugyklos. Gerokai nustebau, kai prie jo sustojo konvojus iš 4–5 sunkvežimių ir turbūt antra tiek policijos ekipažų su įjungtais švyturėliais. Iš karto buvo sustabdytas eismas viena gatvės puse ir susidarė didelis „kamštis“ vienoje vietoje.

Grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Mokėjimo kortelės tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje – antra pagal populiarumą atsiskaitymo priemonė.  Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 41 tūkst. euro zonos šalių gyventojų, praneša Lietuvos bankas.

Elektroninių atsiskaitymų populiarumas ir toliau auga, tuo metu bankomatuose išsiimama vis mažiau grynųjų – per metus jų apyvarta smuko penktadaliu, arba puse milijardo eurų, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA). Statistika rodo, kad šalies gyventojai už prekes ir paslaugas mokėjimo kortelėmis atsiskaito ne tik vis dažniau, bet ir didesnėmis sumomis.

Europos Centrinis Bankas (ECB), siekdamas užtikrinti kuo saugesnį grynųjų pinigų tvarkymą, glaudžiai bendradarbiauja su aukščiausio lygio Europos laboratorijomis. Jų tyrimų rezultatai rodo, kad eurų banknotai nekelia didelės infekcijos rizikos, palyginti su kitų rūšių paviršiais, kuriuos žmonės liečia kasdieniame gyvenime. Koronavirusas ilgiau išsilaiko ne ant medvilninio pluošto eurų banknotų, o ant nerūdijančio plieno paviršiaus (pvz.

Pirmojoje šių metų „Mano pinigai“ laidoje apžvelgta grynųjų pinigų tema – ar jie vis dar mums reikalingi? Pripažinkime, kad norint apsipirkti dabar pakanka turėti banko kortelę ar mobilųjį telefoną. Tačiau daugelis tikriausiai sutiks, kad Lietuvoje tikrai dar yra vietų, kuriose galima atsiskaityti tik grynaisiais. „Dėl manęs grynųjų pinigų gali ir nebūti, tik bėda, kad jų reikia“, – laidoje pasakojo Marijonas Mikutavičius.

Pirmojoje šių metų „Mano pinigai“ laidoje apžvelgta grynųjų pinigų tema – ar jie vis dar mums reikalingi? Pripažinkime, kad norint apsipirkti dabar pakanka turėti banko kortelę ar mobilųjį telefoną. Tačiau daugelis tikriausiai sutiks, kad Lietuvoje tikrai dar yra vietų, kuriose galima atsiskaityti tik grynaisiais. „Dėl manęs grynųjų pinigų gali ir nebūti, tik bėda, kad jų reikia“, – laidoje pasakojo Marijonas Mikutavičius.

Valdantiesiems užsimojus bankus apmokestinti nauju turto mokesčiu, šie toliau ieško būdų, kaip pataupyti, kad ir klientų patogumo sąskaita. Be to, šalyje mažėja bankų skyrių, kurie dar priima iš žmonių grynuosius pinigus. Vienas didžiausių bankų prieš Kalėdas visuose savo skyriuose žada nutraukti operacijas su grynais pinigais ir klientus siunčia į savitarną. Negana to, bankai grasina dar labiau pabranginti klientams paslaugas, jei valdantieji įves turto mokestį.

Lietuva visiškai be grynųjų pinigų vis dar atrodo kaip utopinis scenarijus. Tačiau kryptingai to siekiant, atsiskaitymai grynaisiais pinigais po kokio dešimtmečio gali priartėti prie išnykimo ribos. Dar prieš penkerius metus Lietuvoje 70 proc. visų SEB banko klientų mokėjimo operacijų sudarė atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir tik 30 proc. – banko kortele ar elektroninėmis priemonėmis.

SEB bankas paslaugų planais besinaudojantiems privatiems klientams pasiūlys naujovę. Nuo šiol prireikus grynųjų pinigų, klientai galės naudotis turimu nemokamu grynųjų pinigų limitu pasiimdami pinigus iš bet kurio pasaulio bankomato. Šis pokytis įsigalios nuo kitų metų vasario 8 d., rašoma banko pranešime spaudai.

 Klaipėdos rajone apvogtas namas, dingo didelė suma grynųjų pinigų įvairia valiuta. Anot Policijos departamento, vagystė galėjo būti įvykdyta kovo 19–26 dienomis Karklės kaime. Dingo 30 tūkst. eurų, 1200 Šveicarijos frankų ir 4 tūkst. JAV dolerių. Įsilaužimo žymių pareigūnai neaptiko. Namas saugomas saugos tarnybos.

  Seime įsiplieskus diskusijoms dėl „valstiečių“ noro įteisinti žemės pardavimo kainos „lubas“, parlamentarai antradienį nesuspėjo apsispręsti, ar panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, dėl kurių Lietuva sulaukė tarptautinių organizacijų kritikos.   Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo priėmimas įstrigo, kai Seimas nesutiko nustatyti žemės pardavimo kainos „lubų“, kurios neleistų viršyti 150 proc.

Vyriausybei siūlant atsiskaitymus grynaisiais nuo 2018 metų apriboti iki 3 tūkst. eurų, Liberalų sąjūdžio narys siūlo šią sumą padidinti iki 10 tūkst. eurų. Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario Kęstučio Glavecko, dabar iš Europos Sąjungos į Lietuvą atvykstantys ar išvykstantys žmonės privalo deklaruoti pinigus, jeigu turi daugiau nei 10 tūkst. eurų. „Vadinasi, jeigu tu turi teisę vežtis tokią sumą grynaisiais, tai turi turėti ir teisę juos naudoti.

Ministrų kabinetas trečiadienį ketina posėdyje galutinai apsispręsti dėl siūlymo nuo 2018-ųjų riboti atsiskaitymus grynaisiais - jei Seimas pritars, grynaisiais bus leidžiama atsiskaityti iki 3 tūkst. eurų. Seimui ketinant svarstyti įstatymų pataisas, Vyriausybė teigia, jog 3 tūkst. eurų ribą siūloma nustatyti atsižvelgus į bendrą Europos Sąjungos (ES) ir pasaulinę tendenciją riboti mokėjimus grynaisiais, taip siekiant kovoti su šešėline ekonomika ir tarptautinio terorizmo finansavimu.

2017-ieji metai žada nustebinti ne viena inovacija finansinių technologijų („fintech“) srityje. Tačiau į ką ypač vertėtų atkreipti dėmesį? Kai kreipsitės į banką kokiu nors kasdieniu klausimu, atsakymą gausite iš roboto, o už prekes ir paslaugas mokėsite telefonu – o gal net ir per savo paskyrą „Facebook‘e“. „Šie metai mums žada daug įdomių netikėtumų, kuriuos lems technologijų pažanga bei natūralus vartotojų noras kasdienius dalykus atlikti dar greičiau, patogiau ir paprasčiau“, – apžve...

Mokėjimų sistema Paysera nusprendė išplėsti pinigų išgryninimo tinklą. Pasak įmonės, tai padaryta matant vis dar didelį Lietuvos gyventojų poreikį gryniesiems pinigams.  Nuo šiol atlikti grynųjų pinigų operacijas su Paysera galima visuose Lietuvos spaudos kioskuose ir Narvesen parduotuvėse. Tai daugiau nei 200 naujų vietų visoje Lietuvoje.