Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 50 tūkst. euro zonos šalių gyventojų, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.
Apklausos duomenimis, šiemet 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose Lietuvoje buvo atlikta grynaisiais pinigais, kai 2019 metais – 68 proc., o 2016 metais – 75 proc., tuo tarpu euro zonoje atitinkamai – 59 proc., 72 proc. ir 79 proc.
„Lietuva euro zonos šalių kontekste išsiskiria tuo, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais dalis yra didesnė nei vidutiniškai euro zonoje. Nors ir lėčiau, bet mūsų šalies vartotojų mokėjimo įpročiai kinta ta pačia kryptimi: grynųjų pinigų populiarumas menkėja, elektroninių atsiskaitymo priemonių – auga“, – sako LB grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius.
Kad svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais, nurodė 53 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 60 proc. euro zonos šalyse, prieš trejus metus taip atsakė 49 proc. respondentų Lietuvoje ir 55 proc. euro zonoje.
Vartotojai kaip pagrindinį grynųjų pinigų privalumą nurodė jų anonimiškumą, privatumo apsaugą ir tai, kad grynieji pinigai leidžia geriau sekti savo išlaidas.
Tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje daugėja mokėjimų negrynaisiais pinigais. Tokius vartotojų įpročių pokyčius iš dalies galėjo lemti ir pandemija, teigiama LB pranešime.
Gyventojai vis dažniau įsigyja kasdienių prekių internetu: šiemet tokių atsiskaitymų dalis Lietuvoje siekė 16 proc. (euro zonos vidurkis – 17 proc.), kai 2019 metais ši dalis siekė 12 proc. Lietuvoje ir 6 proc. euro zonoje. Prekybos vietose lietuvių mokėjimų kortelėmis dalis per trejus metus išaugo 3 proc. iki 32 proc., euro zonoje – atitinkamai 9 proc., iki 34 proc.
Daugiau kaip pusė atsiskaitymų kortelėmis buvo bekontakčiai. Gyventojai vertina, kad mokėjimai kortelėmis yra greitesni ir paprastesni, todėl nereikia su savimi nešiotis didelių grynųjų pinigų sumų.
