rzeczpospolita

Lenkija užbaigė derybas dėl amerikiečių karių karinio buvimo didinimo savo teritorijoje, pirmadienį „Lenkijos radijui“ sakė prezidento kanceliarijos atstovas Krzysztofas Szczerskis. „Galiu patvirtinti, kad derybos baigtos. Bet kol kas tai nereiškia, kad turime susitarimą, nes derybų rezultatai bus pristatyti (abiejų šalių) prezidentams, ir jie spręs, ar jis juos tenkina“, – nurodė K. Szczerskis.

Didžioji Britanija toliau pirmauja tarp daugiausiai užsienio investicijų pritraukiančių šalių nepaisant artėjančio „Brexit“ ir virtinės kompanijų pasitraukimo, trečiadienį sakė tarptautinės prekybos sekretorius Liamas Foxas.

Kiek daugiau nei pusė, arba 51 proc., lenkų pritaria pasiūlymui nustatyti prekybos Lenkijoje visais sekmadieniais apribojimus, parodė neseniai atlikta apklausa. Tyrimų įmonės IBRiS atliktos apklausos duomenimis, už tai, kad parduotuvės ir toliau dirbtų kiekvieną sekmadienį, pasisako 43 proc. respondentų, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“. Rugsėjo mėnesį Lenkijos vyriausybė parengė įstatymo projektą, pagal kurį parduotuvės Lenkijoje sekmadieniais galėtų dirbti tik du kartus per mėnesį.

Euro zona turėtų turėti savo atskirą parlamentą ir biudžetą, kad būtų sumažinta nelygybė tarp turtingesnių ir varginesnių zonos narių, potencialiai galinti sužlugdyti bloką, pirmadienį paskelbtame interviu sakė Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Pierre‘as Moscovici (Pjeras Moskovisis). „Reikia sukurti euro zonos biudžetą.

71 proc. lenkų mano, kad jų valstybė ginti Baltijos šalis agresijos atveju, rodo visuomenės apklausa, skelbiama Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“. 22 proc. lenkų į klausimą, ar Lenkija turėtų imtis ginti Lietuvą, Latviją ir Estiją, jeigu jos būtų užpultos, atsakė neigiamai. Dar 7 proc. lenkų sakė, kad į šį klausimą sunku atsakyti. „Tai reiškia, kad lenkai saugumą vertina ne vien savo (šalies) bet ir viso regiono perspektyvoje.

Rusijos prezidentas tvirtino, kad ukrainiečiai esą padėjo naciams nužudyti milijonus žydų Kijeve, Lvove, Odesoje, nurodoma Ukrainos tinkalapyje zn.ua „Zerkalo nedeli“. Per Aušvico mirties stovyklos kalinių išvadavimo 70-ąsias metines Maskvoje surengtą ceremoniją V.Putinas prabilo apie ukrainiečių „išdavystę“ ir Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) lyderį Stepaną Banderą.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba Apie aštuonis šimtus žurnalistų, daugiausia iš Europos šalių, dirbo ES Rytų partnerystės forume. Svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo ES įvykis aprašomas, komentuojamas užsienio spaudoje, TV kanalų laidose, per radiją. ES rytų partnerystės forumas plačiai nušviečiamas užsienio spaudoje, netrūksta jo dalyvių komentarų. Dėmesio centre – Ukraina.

Lenkijos dienraštis "Rzeczpospolita" teigia, kad pasibaigus Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) pusmečiui užges viltys, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai pagerės. Dienraščio užsienio naujienų redaktorius Jerzy Haszczynski (Ježis Haščinskis) komentare "Vėsus dvelksmas iš Lietuvos sostinės" teigia, kad santykiai vėl gali pablogėti, nes Lietuvoje nepriimami sprendimai, kurių prašo lenkų mažumai atstovaujantys politikai.

 Joana Lapėnienė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio politinius triukus pasmerkė tiek valdančiosios koalicijos partneriai, tiek Lenkijos pusė. Tiesa, patarėjų ir pritarėjų paramos jis gali laukti ne iš Varšuvos, o iš kitos valstybės.

Buvęs Lenkijos premjeras, partijos „Teisė ir teisingumas“ (Prawo i Sprawiedliwośc – PiS) lyderis grįžta į aktyvią veiklą ir aktyviai dalyvaus reiškiant nepasitikėjimą dabartiniu Lenkijos ministrui pirmininku Donaldu Tusku bei jo Vyriausybe, – praneša Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ portalas rp.pl. Grįžta į politiką PiS pirmininkas nusprendė atmesti spekuliacijas dėl jo politinės ateities. Pastaruoju metu sklandė gandai apie jo pasitraukimą iš aktyvios politikos.

Lenkijos žiniasklaidos antraštės skelbia: nuo antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų priklausys Lietuvos ir kaimyninės Lenkijos santykiai, ypač sprendžiant lenkų tautinės mažumos problemas.

„Mirtis už šimto zlotų baudą“, – pirmajame puslapyje rašo nacionalinis dienraštis „Rzeczpospolita“ ir pasakoja istoriją, kurioje tašką padėjo Liublino apeliacinis teismas. Wlodzimierzas M. Dar praėjusio amžiaus pabaigoje buvo nubaustas 700 zlotų bauda ir tada dar nežinojo, kad tai kainuos jam gyvybę. Pradžia neišsiskirianti Iki tol niekada neturėjęs problemų su teisėsauga vyriškis 1998 metais įkliuvo Radomo turguje su kontrabandinėmis prekėmis, ant kurių puikavosi „Adidas“ etiketės.

Lenkijai giriantis vienu didžiausių ūkio augimų tarp Europos Sąjungos šalių, apžvalgininkai pastebi, kad realiai šalyje ne viskas taip gerai – valdžia tikriausiai bus priversta imtis nepopuliarių reformų. Tuo metu Varšuvos centre – vaizdinė informacija, kaip kas minutę auga Lenkijos valstybės skola. Valdantieji siekia ją pašalinti iki Europos futbolo čempionato po trijų savaičių, nes tokia reklama esą gali pakenkti šalies įvaizdžiui.

Akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai patiria politinę krizę (jau praėjo tas laikas, kai viskas atrodė nerimta), ir prošvaisčių nematyti – priešingai, situacija tik blogėja.

Lenkams nepavyko gauti didesnio aukštų postų skaičiaus ES institucijose. Nors tai atsiliepia mūsų interesams organizacijoje, Lenkijos vyriausybė nepakankamai atsižvelgia į šią diskriminaciją ir nekovoja su ja, konstatuoja pirmadienio numeryje dienraštis „Rzeczpospolita“. Pasak leidinio, objektyviai vertinant lenkų pareigūnų turėtų būti maždaug tiek, kiek ispanų.

Dar prieš metus naiviai maniau, kad Lietuvos lenkų agresyvius veiksmus skatina tik keli vietos vadukai, o pačios Lenkijos žmonės kur kas blaiviau žvelgia į Lietuvos lenkų reikalus.

Jeigu į gatves išeina protestuoti keli tūkstančiai Lietuvos lenkų, o iš viso jų yra apie 200 tūkstančių, tai problema turi būti rimta, rašo Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas Jerzy Haszczynskis. Ir neabejotinai tokia problema yra jau metus Lietuvoje galiojantis Švietimo įstatymas. Nenaudingas lenkų mažumai, nes riboja mokymą lenkų kalba ir kelia grėsmę daugelio lenkų mokyklų gyvavimui. O tolimoje ateityje – lenkiškumo gyvavimui Lietuvoje, teigia autorius.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paneigė, kad boikotuoja socialisto Francois Hollande'o kandidatūrą Prancūzijos prezidento rinkimuose, praneša BBC. Šiuo metu F. Hollande'as vieši Lenkijoje, kur susitiks su prezidentu Bronislawu Komorowskiu. Kandidatas į Prancūzijos prezidentus jau lankėsi Vokietijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje, bet nesusitiko su šių šalių ministrais pirmininkais.

Lietuvos Nepriklausomybės dienai skirtos iškilmės vyko Vilniuje, bet dar prieš jas, vos tik atskridęs į Vilniaus oro uostą, Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) išskubėjo į Jano Sniadeckio lenkų gimnaziją Šalčininkuose. 80 proc. šio rajono gyventojų – lenkai, penktadienio numeryje rašo laikraštis „Rzeczpospolita“. Pasak Lenkijos leidinio, ši išvyka nebuvo suderinta su Lietuvos atstovais. Lietuviai apie ją buvo tik informuoti.

Lenkijos teismo ekspertizės institutas abejoja išvadomis, kad esą prie Smolensko sudužusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo lakūnams darė spaudimą šalies karinių oro pajėgų vadas Andrzejus Blasikas. Tai penktadienio numeryje rašo „Rzeczpospolita“. Lenkijos ekspertų nuomone, balsas pokalbių lakūnų kabinoje įraše, kuris anksčiau buvo priskiriamas A. Blasikui, iš tikrųjų yra atrojo piloto Roberto Grzywnos.

Užsienio reikalų ministerijos apsižodžiavimas su Lenkijos diplomatais ir aiškinimaisi dėl pasisakymų spaudoje kenkia dvišaliams santykiams, mano politologai. Lenkijos diplomatai viešai aprauda Lietuvą, o Užsienio reikalų ministerija reiškia pasipiktinimą ir cituoja spaudą. Reikia švelninti santykius Klaipėdos Universiteto docentas, politologas Vygantas Vareikis portalui balsas.lt sakė esąs įsitikinęs, kad Lietuva turi skirti ypatingą dėmesį santykiams su Lenkija.

Mirė Algirdas Brazauskas, vienas žymiausių pokomunistinės Vidurio ir Rytų Europos politikų. Tai su juo tapatino save didelė dalis lietuvių pirmaisiais nepriklausomybės atgavimo metais, rašo įtakingo Lenkijos laikraščio "Rzeczpospolita" komentatorius Ježis Haščynskis (Jerzy Haszczynski). Anot autoriaus, 1993 metais daugelis jo pažįstamų Lenkijoje stebėjosi, kaip čia gali būti, kad buvęs Komunistų partijos lyderis prezidento rinkimuose gauna beveik du trečdalius balsų tepraėjus keleriems metams ...

Lenkijai giriantis vienu didžiausių ūkio augimų tarp Europos Sąjungos šalių, apžvalgininkai pastebi, kad realiai šalyje ne viskas taip gerai – valdžia tikriausiai bus priversta imtis nepopuliarių reformų. Tuo metu Varšuvos centre – vaizdinė informacija, kaip kas minutę auga Lenkijos valstybės skola. Valdantieji siekia ją pašalinti iki Europos futbolo čempionato po trijų savaičių, nes tokia reklama esą gali pakenkti šalies įvaizdžiui.

6 Afganistane tarnavę lenkų kariai gali susilaukti laisvės atėmimo iki 3 metų bausmės už tai, kad melavo teigdami, jog vykdavo patruliuoti, nors visą tą laiką iš tikro praleisdavo savo bazėje. Nuo šių metų gegužės iki rugpjūčio kariai nuolatos klastodavo dokumentus, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“. Kariai dokumentuose įrašydavo savo patruliavimo laiką, nors iš tikro visą dieną praleisdavo Gaznio provincijoje esančioje bazėje.

Nepriklausomo instituto NISEPI atlikta apklausa parodė, kad 44,1 proc. Baltarusijos gyventojų referendume balsuotų už šalies prisijungimą prie Europos Sąjungos. Apklausa rodo, kad ES šalininkų baltarusių gretose daugėja. Prieš metus už narystę ES būtų pasisakę vos 26,7 proc. šalies gyventojų. Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ rašo, kad simpatijų ES atžvilgiu išaugimą Baltarusijoje veikiausiai lėmė valstybinės žiniasklaidos tono pasikeitimas.

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis nskubės pasirašyti Lisabonos sutarties ratifikavimo protokolo, skelbia „Polskie radio“. Apie tai pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Wladyslawas Stasiakas. Stebėtojai iki šiol manė, kad, Airijai antruoju referendumu pritarus sutarčiai, pagrindine kliūtimi Lisabonos susitarimo ratifikavimui išliks Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas.

Paskutinių keleto mėnesių laikotarpį būtų galima pavadinti dvelkiančiu revizionizmu ir paaštrėjusiu skepticizmu, lydimu vis stiprėjančių Rytų Europos valstybių abejonių dėl NATO pasirengimo ginti jas nuo išorės grėsmių.

Po to, kai JAV pranešė atsisakančios priešraketinio gynybos skydo kūrimo Vidurio Europoje, Lenkijos valstybinė ginklų gamintoja „Bumar“ pasiūlė visam regionui sukurti alternatyvią priešraketinės gynybos sistemą. „Bumar“ skelbia, kad „lenkiško skydo“ projektas gali būti įgyvendintas per kelis metus. Skydo kūrimas susidėtų iš trijų dalių. Pirmoji skydo fazė remtųsi Lenkijoje gamintomis kilnojamomis „Grom“ raketinėmis sistemomis žemė-oras. Šios raketos gali skrieti nuo 4 iki 6 kilometrų.

Irako chemikas, kuris, kaip manoma, žinojo apie Saddamo Husseino planus platinti masinio naikinimo ginklą, gavo pabėgelio statusą Lenkijoje mainais už informaciją apie buvusį Irako diktatorių, skelbia „Polski radio“. Mokslininkas, kuris pristatomas tiesiog kaip Daktaras Z., gyveno sostinėje Bagdade iki pat 2003 metų kovo, kai JAV pradėjo invaziją į Iraką.

Lenkijos Krynicos kurorte vykstančiame XIX ekonomikos forume buvo pristatytas 500 įtakingiausių Vidurio ir Rytų Europos valstybių kompanijų sąrašas, kurį rengė dienraštis „Rzeczpospolita“ ir verslo konsultacijų kompanija „Deloitte“. Įtakingiausia regiono įmone pripažinta „Mažeikių naftą“ valdanti kompanija „PKN Orlen“. Lenkijos kompanijos sąraše okupuoja net 188 vietas, t.y. daugiau nei trečdalį visų vietų. Iš viso buvo įvertinta 1041 kompanija.

Lenkijos ekspertai prognozuoja, kad Lenkija, kaip ir Prancūzija bei Vokietija, gali išeiti iš recesijos stadijos 2010 m., tačiau Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) perspėja, kad tokios prognozės gali būti per ankstyvos. Ne taip, kaip daugumai Europos Sąjungos (ES) naujokių, kurios susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, Lenkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais gali išaugti 1 proc. TVF yra labiau pesimistiškas, tačiau ir jis Lenkijai prognozuoja 0,7 proc. BVP augimą.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas apkaltino Ukrainą stengiantis nutraukti tradiciškai susiklosčiusius abiejų valstybių ekonominius santykius, ypač išskirdamas energetikos sritį. Taip pat jis pareiškė, kad Ukrainoje kurstomos antirusiškos nuotaikos, nes V. Juščenka siekia įtraukti Ukrainą į NATO ir net provokuoja diplomatinį konfliktą.

Kiekvienam kalėjime kalinčiam nusikaltėliui išlaikyti Lenkijos mokesčių mokėtojai kasmet sumoka 28 tūkst. zlotų (6.7 tūkst. eurų). Kaip skelbia „Polskie radio“, kalinių skaičius šalyje auga. Dienraštis „Rzeczpospolita“ rašo, kad ketvirtadalis Teisingumo ministerijos biudžeto yra skiriamas įkalinimo įstaigų išlaikymui. 2008 metais vieno kalinio išlaikymas vidutiam Lenkijos piliečiui kainavo 76 zlotus (18 eurų) per dieną. Šiuo metu Lenkijos kalėjimuose kali 70 tūkst. nusikaltėlių.

Nors Europoje apie lenkus kalbama kaip užsidariusius kitų religijų atžvilgiu, atlikta apklausa rodo priešingai, rašo dienraštis "Rzeczpospolita". Kardinolo Stefano Wyszyinskio sociologijos instituto atlikti tyrimai rodo, jog net 97 proc. respondentų pripažįsta teisę išpažinti tokį tikėjimą, kokį žmogus nori. Taip pat net 78 proc. lenkų įsitikinę, kad bet kuri religija veda pas Dievą, tik skirtingais keliais.

Nauja dienraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu atlikta sociologinė apklausa rodo, kad net 87 proc. lenkų nepritaria, jog homoseksualams būtų suteikta teisė įsivaikinti. Be to, trys ketvirtadaliai lenkų nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms, o už jas pasisako vos 14 proc. apklaustųjų.

Kaip čia įprasta, apie Lenkijoje gyvenančių lietuvių vargus nei žiniasklaidoje, nei politikų lūpose nė žodžiu neužsimenama. Lenkijos žiniasklaida bei kai kurie politikai pastaruoju metu stengiasi sudaryti įspūdį, kad niekur kitur lenkų mažuma nėra taip skriaudžiama kaip Lietuvoje. Atseit, nepaisant Varšuvos kilnumo, Lietuvai daromų įvairių nuolaidų, mūsų šalis nevykdo tarpvalstybinės sutarties principų, pažeidinėja tarptautines normas. Laimei, taip Lenkijoje mąsto ne visi.

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis į šalį pakvietė atvykti 73 palestiniečių, gyvenančių Gazos ruože, vaikus. Kaip rašo dienraštis „Rzeczpospolita“, vaikai Lenkijoje praleis 3 savaites ir jiems bus suteikta psichologinė pagalba. Vaikai, kurių amžius svyruoja nuo 8 iki 15 metų, prezidentiniu lėktuvu buvo atgabenti iš Egipto į Golovicėje esantį sveikatingumo centrą. Daugumos vaikų šeimos nukentėjo per Gazos ruože surengtą Izraelio karinę operaciją.

Kompensacijos, kurias teismas skiria žvaigždėms už fotografijas, kuriose jos yra užfiksuotos nuogos, yra dešimt kartu didesnės nei kompensacijos, skiriamos eiliniams asmenims, nukentėjusiems dėl nesąžiningo teismo proceso ar medikų nepriežiūros, rašo „Rzeczpospolita“. Dainininkė Justyna Steczkowska iš vieno bulvarinio leidinio prisiteisė 80 tūkst. zlotų už tai, kad laikraštis išspausdino jos nuogos nuotrauką. Panašioje byloje aktorė Anna Mucha prisiteisė 75 tūkst.

Jauni ir išsilavinę lenkai vis dar dažnai palieka savo gimtinę ir ieško geresnio darbo užsienyje, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“. Europos Komisijos ekspertai savo ruožtu perspėja Lenkiją, kad ši netrukus pajaus rimtas protų nutekėjimo pasekmes. 2008 metais daugiau nei 2 mln. lenkų ilgiau nei porą mėnesių praleido gyvendami užsienyje. Dauguma jų buvo jaunesni nei 30 metų vyrai. Net 26 proc.

Visų politinių pakraipų lenkų politikai nepatenkinti lietuvių požiūriu į Lietuvos lenkus, rašo lenkų dienraštis. Plataus atgarsio lenkų spaudoje susilaukė šeštadienį Vilniuje įvykęs Lietuvos ir Lenkijos parlamentų asamblėjos posėdis, kuriame pirmą kartą per pastaruosius 15 metų nebuvo pasirašyta bendra deklaracija, nes neprieita prie vieningos nuomonės dėl Lietuvos lenkų situacijos. Apie tai informuoja dauguma Lenkijos centrinių dienraščių.

Krentančios pajamos už reklamos pardavimus ir mažėjantys pardavimai smarkiai smogė Lenkijos dienraščiams, skelbia „Polskie radio“. Visi nacionaliniai dienraščiai šį kovą užfiksavo pardavimų sumažėjimą lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Labiausiai nukentėjo Axelio Springerio grupei priklausantis „Dziennik“, kurio pardavimai smuko 40 proc. Mažiausiai krizė paveikė „Rzeczpospolita“ kurios pardavimai smuktelėjo 12 proc.

Balandžio 3–4 d. Strasbūre įvykęs NATO vadovų susitikimas (kuriame, beje, paminėtas ir Aljanso 60-metis) reikšmingas dėl daugybės priežasčių. Šiame valstybių vadovų susitikime kaip NATO šalys pirmą kartą dalyvavo Albanija ir Kroatija, o Prancūzija – kaip visavertė karinių Aljanso struktūrų narė.

Pirmuosius dokumentus, leidžiančius CŽV Lenkijos šiauriniame Mozūrijos regione įkurti sulaikymo centrą įtariamiems teroristams laikyti, pasirašė tuometinis šalies vyriausybės vadovas Jerzy Buzekas, skelbia „Polskie radio“. J. Buzekas Lenkijos vyriausybei vadovavo 1997-2001 metais. „Rzeczpospolita“ rašo, kad Užsienio žvalgybos agentūra ilgą laiką negali neperduoda prokurorams visų reikalaujamą dokumentų, kurie esą įrodytų, kad slatas CŽV kalėjimas buvo įkurdintas su paties premjero žinia.

Per pirmąjį 2009 metų ketvirtį reklamos apimtys Lenkijos žiniasklaidoje sumažėjo 0,76 proc. lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Iš viso Lenkijos žiniasklaida per pirmąjį šių metų ketvirtį sugebėjo parduoti reklamos už 3,9 mlrd. zlotų (917 mln. eurų). Rinkos tyrimų grupė „Expert-Monitor“ praneša, kad labiausiai dėl sumažėjusių reklamos apimčių turėtų skųstis dienraščiai. Jų pajamos už reklamą sumažėjo 14,1 proc. ir iš viso siekė 583 mln. zlotų (137 mln.

Daugiau kaip pusė - 57 proc. - lenkų mano, kad Didysis penktadienis turėtų būti nedarbo diena. Priešingos nuomonės laikosi 40 proc. respondentų. Tokius tyrimo, kurį atliko viešosios nuomonės tyrimo agentūra "Gfk Polonia", rezultatus paskelbė šalies dienraštis "Rzeczpospolita". 80 proc. apklausos dalyvių taip pat nurodė, kad nepritartų sprendimui atsisakyti antros laisvos Velykų dienos.

Gyventi Lenkijoje pageidavimą kasmet pareiškia beveik 9 tūkst. užsieniečių, susituokusių su šios šalies piliete. Vis dėlto, kaip rašo "Rzeczpospolita", vos ne kas ketvirta tokia santuoka yra fiktyvi. Civilinės metrikacijos biurams dažnai tai nėra jokia paslaptis, bet formalaus pagrindo atsisakyti ją įregistruoti pareigūnai neturi. Už fiktyvią santuoką su užsieniečiu Lenkijos pilietė arba pilietis gali gauti nuo 15 iki 20 tūkst. zlotų (nuo 11,7 iki 15,6 tūkst.

„Polskie radio“ skelbia, kad Lenkija gali prisijungti prie Turkijos ir užblokuoti Danijos premjero Anderso Fogho Rasmusseno galimybes tapti NATO generaliniu sekretoriumi. Manoma, kad Lenkija norėtų paremti Kanados gynybos ministro Peterio MacKay kandidatūrą į aljanso vadovus.

Kovo 18-20 d. Vilniuje vykęs kultūros kongresas „Vidurio Europos įtaka Europos kultūrinei tapatybei“ sutraukė nemenkas Lenkijos intelektualų pajėgas. Tarp svečių buvo ir didžiausio Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ vyriausiasis redaktorius Pawelas Lisickis. Jis mielai atsakė į „Balsas.

Kovo 18-20 d. Vilniuje vyksta tarptautinis kultūros kongresas, skirtas pažymėti dviem datom, kurias skiria keli šimtmečiai: Liublino unijos 440-osioms ir komunizmo žlugimo 20-osioms metinėms. Renginio tema – Vidurio Europos įtaka Europos kultūrinei tapatybei. Kongreso darbotvarkėje: XXI a. iššūkiai Vidurio Europai, jos tapatybės ir saugumo klausimai. Kongreso globėjai - Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Kaczyńskis. „Balsas.