Lenkijos žiniasklaidos antraštės skelbia: nuo antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų priklausys Lietuvos ir kaimyninės Lenkijos santykiai, ypač sprendžiant lenkų tautinės mažumos problemas.
Politikos apžvalgininkai tikisi, kad šalių santykiai gerės, tačiau kai kurie politologai analizuodami pirmojo turo rezultatus kalba apie galimą Lietuvos bent jau ekonomikos posūkį Rytų link, praneša LRT Televizijos laida „Panorama“.
Kaip po Lietuvos Seimo rinkimų keisis Lietuvos-Lenkijos santykiai, kaip bus sprendžiamos Lietuvos lenkų mažumų problemos, kokie Lietuvos santykiai bus su Rusija– -tai klausimai, kuriuos kelia Lenkijos žiniasklaida ir politikos apžvalgininkai.
Tiesa, po pirmojo rinkimų turo anksčiau nei žiniasklaida Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pareiškė , kad rinkimų laimėtojai turėtų pagerinti kaimyninius santykius ir kad rezultatai teikia vilčių sulaukti Lietuvos lenkų problemų sprendimo. Kad šalių kalbėjimo tonas turi švelnėti, pripažįsta ne vienas politologas.
„Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio pozicija yra labai svarbi. Jis nemokėjo rasti bendros kalbos su buvusia valdžia, tačiau privalės rasti bendrą kalbą su būsima. Su kairiaisiais, jeigu jie laimės rinkimus, teks nori nenori tartis. Mes turime bendrą kaimyną – Rusiją, ir turintys gerėti Lenkijos santykiai su Lietuva, priklausys nuo Lietuvos požiūrio į Rytus, ir mums tai bus iššūkis“, – „Panoramai“ sakė Lenkijos politikos apžvalgininkas Krzysztofas Bobinskis.
Žinomas Lenkijos politikos apžvalgininkas Jerzy'is Haszczynskis neslėpė nuogąstavimo, kad Lietuva gali pasislinkti į Rytus.
„Aišku, ekonomiškai Lietuvai tai gali būti naudinga. Bet geopolitiškai – tai neigiama visam regionui. Žmonės pavargo nuo dešiniųjų taupymo politikos. Sunkumai žmonėms, atnešė pergalę populistams ir kairiesiems. Kaip rodo apklausos, išgyvenant sunkius laikus, silpnėja žmonių palaikymas šalies suverenumui, energetinei nepriklausomybei, primirštama tapatybė, kultūra. Kiekvienam rūpi tik jo paties sėkmė“, – pridūrė dienraščio „Rzeczpospolita“ politikos apžvalgininkas Jerzy'is Haszczynskis.
„Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO narė ir tai negrįžtami procesai. Ar gali Lietuva pasisukti į Rusiją? Aišku, Rytuose rinkos yra platesnės, ir Lietuva ten turi ekonominių interesų. Bet specialaus posūkio į Maskvą tikrai nesitikima. Lenkija ir Lietuva – strateginės partnerės, turi bendrų energetikos projektų ir dar turės, taigi ekonominis šalių kelias bendras“, – antrina dienraščio „Gazeta Wyborcza“ Užsienio skyriaus vyriausiasis redaktorius Romanas Imielskis.
Kaip praneša LRT Televizijos „Panorama“, oficialioji Varšuva užgniaužusi kvapą laukia antrojo rinkimų turo rezultatų. Ir akylai stebi, į kurią pusę – į dešinę ar kairę – pasisuks Vyriausybės vairas. Nuo antrojo rinkimų turo rezultatų, pasak Lenkijos apžvalgininkų, priklausys, ar lenkų tautinė mažuma išsikovos sau išskirtinę padėtį.
Lenkijoje gyvenantis ir dirbantis vokiečių istorikas ir politologas Klausas Bachmanas sako, kad abiem šalims svarbiausia kalbėtis ir ieškoti bendrų sprendimų.
„Lietuvos lenkų tautinės mažumos klausimas yra traktuojamas kaip Lenkijos vidaus klausimas, o Lietuvoje kaip pavojus ir grėsmė, ir būtent tas aspektas yra politinio konflikto priežastis. Abi šalys turi suprasti, kad , nesvarbu, kur yra mažuma, ji yra tos šalies piliečiai. Su savo teisėmis ir pareigomis. Bet, manau, kad šiuolaikiniame geopolitiniame pasaulyje etniniai klausimai pamažu jau netenka savo svarbos. Manau, kad abi šalys labiau susikaups ir pagalvos, kokie yra kiekvienos interesai“, – „Panoramai“ sakė prof. Klausas Bachmanas.
Pasak politologo, dvišaliuose santykiuose svarbiausia nesivadovauti principu „mažesniųjų galima nepaisyti“, taip kaip kažkada elgėsi Vokietija su Austrija, ar Vengrija su Slovakija.
Rūta Lankininkaitė
