„Mirtis už šimto zlotų baudą“, – pirmajame puslapyje rašo nacionalinis dienraštis „Rzeczpospolita“ ir pasakoja istoriją, kurioje tašką padėjo Liublino apeliacinis teismas. Wlodzimierzas M. Dar praėjusio amžiaus pabaigoje buvo nubaustas 700 zlotų bauda ir tada dar nežinojo, kad tai kainuos jam gyvybę.
Pradžia neišsiskirianti
Iki tol niekada neturėjęs problemų su teisėsauga vyriškis 1998 metais įkliuvo Radomo turguje su kontrabandinėmis prekėmis, ant kurių puikavosi „Adidas“ etiketės. Radomo apylinkės teismas tuomet skyrė prasikaltėliui 700 zlotų baudą ir iki 35 parų administracinio arešto, nesumokėjimo atveju, nurašant įsiskolinimą.
Mokėjimą teismas išdėstė septyniais etapais. Pirmą įmoką Wlodzimierzas M. Sumokėjo 1998 metų gruodį, paskutinę 1999 metų birželį. Nors vyriškis neturėjo pastovaus darbo, bet buvo geras elektronikos specialistas – „auksinė rankelė“, kurio nuolat kam nors prireikdavo. Na, dar prekiavo drabužiais ir nebeturėjo bėdų su teisėsauga.
„Nors mes gyvenome neformalioje sąjungoje, bet jis buvo mano vyras ir taip visuomet teigsiu. Jis buvo labai sumanus ir pareigingas žmogus. Mokėjimai laiku jam visuomet buvo pirmoje vietoje“, – cituoja jo našlę Renatą laikraštis „Rzeczpospolita“.
Tragiška baigtis
Problemos prasidėjo 2001 metų birželį, kai Radomo miesto teismo išieškojimų skyrius pareiškė, kad vyriškis yra sumokėjęs tik šešias iš septynių įmokų. 2004 metas, kai teismo antstolis nurodė, kad bandymai išieškoti skolą „buvę nesėkmingi“, tas pats teismas paskyrė posėdį dėl baudos pakeitimo administraciniu areštu. Kai vyriškiui dukart nepavyko įteikti šaukimo į posėdį, tų pačių metų spalio 4 dieną teismas paskelbė nutartį – areštuoti didelį skolininką, „siekiant išieškoti šimto zlotų baudą“.
Jau 2004 metų lapkričio 16 dieną vyriškis buvo sulaikytas. Jam neleista paskambinti šeimai ir paprašyti pristatyti mokėjimo įrodymą arba sumokėti nelemtus šimtą zlotų. Susijaudinęs vyriškis dievagojosi sumokėjęs viską, rašė skundą teismui, žadėjo susimokėti, kad tik jį paleistų. Kaip skelbia bylos medžiaga, vyriškis buvo itin susijaudinęs, emociškai palūžęs. Grasino bado streiku, su medikais bendrauti atsisakinėjo. Jam ketinta skirti psichiatrinę ekspertizę, tačiau tuo pat metu jis buvo uždarytas vienutėje, kur sargyba aptiko jį pasikorusį. Šeima apie sulaikymą nieko nežinojo. Kad vyras nebegyvas jo „neteisėta“ žmona ir šešerių metų sūnaus, likusio našlaičiu, motina sužinojo iš laiptinės kaimynės. Pastarajai policininkai paliko raštelį, prašydami susisiekti su komisariatu. Į pretenzijas pareigūnai atkirto, kad sugyventinė nėra šeimos narys.
Kraupi tiesa
Tik praėjus keliems metams, po ilgų rašymų į visas instancijas į bylą atkreiptas dėmesys. 2010 metais Radomo apygardos teismas atmetė „neteisėtos“ šeimos ieškinius kaip nepagrįstus ir konstatavo, kad sulaikymą vykdžiusių pareigūnų veiksmai teisės aktams neprieštaravo. Kitaip nutarė Liblino apeliacinis teismas, kuris konstatavo, kad pareigūnai iki galo neįvykdė savo pareigų, taip pat neatsižvelgė į sulaikytojo psichologinę būseną, nepaėmė iš jo daiktų, kuriais jis galėtų sau pakenkti. Jo šeimai priteista 70 000 zlotų kompensacija ir 500 zlotų kasmėnesinės rentos.
Nutartį apskundė tiek į savižudybę pastūmėto asmens šeima, tiek Generalinė prokuratūra. Šeima skundė išmokų sumas ir reikalavo kaltųjų atsakomybės. Kol vyko bylinėjimasis, byla iš aukščiausiojo teismo grįžo į apeliacinį, atsitiko dar vienas dalykas. Tuo metu jau skendėjusi skolose (maitintojo netekusi šeima buvo pasiėmusi kreditą 40 metų) Renata namuose surado nelemtąjį 1990 metų kovo 30 dienos kvitą, kurio „neturėjo“ teismas.
Paaiškėjus šiam skandalingam faktui Lublino apeliacinis teismas paliko galioti priteistas išmokų sumas. Jo nutartyje sakoma: „Turime įvertinti situaciją, kai valstybė iš vienos pusės imasi priemonių išieškoti įsiskolintas baudas areštų keliu, o iš kitos pusės ta pati valstybė negali priversti savo institucijų įsivesti tvarką dokumentacijoje“. Mat vėliau tą dokumentą „pavyko rasti“ ir teismo popieryne.
Renata priteistas sumas vadina išmalda, nes abejojama ar kas nors bus nubaustas dėl to, kad dideliu nusikaltėliu dėl šimtinės zlotų padarytas vyriškis pasitraukė Anapilin, palikdamas žmoną ir našlaitį sūnų.
