Šis interviu buvo paskelbtas Turkijai pagrasinus blokuoti naujus NATO planus dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos – pavyzdžiui, potencialaus Rusijos puolimo atveju – jeigu galingosios Vakarų šalys nepripažins vienos kurdų kovotojų grupės teroristine organizacija.
„NATO pajėgų buvimu Lenkijoje ir Baltijos šalyse siunčiame Rusijai labai stiprų signalą: jeigu įvyktų kokia nors ataka prieš Lenkiją ir Baltijos šalis, atsakytų visas Aljansas“, – J. Stoltenbergas sakė lenkų dienraščiui „Rzeczpospolita“.
Toks pareiškimas nuskambėjo netoli Londono prasidedant įtampos tarp Aljanso narių temdomam NATO viršūnių susitikimui.
„Neapibrėžiame Rusijos tokiu būdu [kaip priešo]", – kalbėjo J. Stoltenbergas, ir pridūrė, kad „privalome būti tikri, jog nebus jokios galimybės, kad tai, ką matėme Ukrainoje – tai yra, Rusijos ginkluotas įsiveržimas į kaimyninę šalį – galėtų būti pakartota prieš kurią nors NATO narę“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pažadėjo, kad jo šalis blokuos svarstomą planą dėl Baltijos šalių gynybos, jeigu Aljansas nepalaikys Ankaros kovos su Sirijos kurdų Liaudies apsaugos daliniais (YPG).
Šis NATO viršūnių susitikimas, vykstantis minint Aljanso įkūrimo 70-ąsias metines, taip pat gali būti įtemptas dėl Turkijos nesutarimų su kitomis bloko narėmis dėl Ankaros sprendimo įsigyti rusiškų raketų ir neseniai pradėto puolimo Sirijos šiaurėje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį taip pat paskelbė, kad Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono kritika, esą NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“, yra labai įžeidžiama.
„NATO tarnauja didžiam tikslui|, – prieš prasidedant viršūnių susitikimui per bendrą spaudos konferenciją su J. Stoltenbergu sakė D. Trumpas.
