„Didėjančią Vakarų sąjungos stiprybę demonstruoja didelio masto jūrų laivyno, kariuomenių ir oro pajėgų manevrai. Europos demokratijos stiprina savo sąjungą su JAV ir Kanada pasirašydamos Šiaurės Atlanto sutartį…“
Tai ištrauka iš 1949 m. britų žinių laidos, kur rodomas iškilmingas NATO sutarties pasirašymas. Aljansą sukūrė 12 šalių, dabar jų 29-ios. Lietuva į NATO įstojo 2004 m. O šiandien NATO gyvuoja jau 70 metų.
Tiesa nuotaikos ne visai jubiliejinės – artėjant gruodžio 3-4 d. Londone vyksiančiam NATO vadovų susitikimui vėl kalbama apie Aljanso „smegenų mirtį“, apie kurią prieš kelias savaites prabilo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Dabar susitikdamas su NATO generaliniu sekretoriumi jis kartoja, kad jo skambi frazė – lyg žadintuvas apsnūdusiems Aljanso nariams.
„Klausimai, kuriuos iškėliau, vis dar neatsakyti: taika Europoje, vidutinio nuotolio branduolinė sutartis, santykiai su Rusija, Turkijos klausimas, kas mūsų priešas? Tai gi sakau: kol šie klausimai neatsakyti, nediskutuokime apie finansinės naštos dalybas“, – sako Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Turkijos klausimas iškilo ir šią savaitę, kai Ankara blokavo pritarimą NATO gynybos planams Baltijos šalims Rusijos agresijos atveju. Ankaros ir Maskvos draugystė ir karinė prekyba jau ne pirmus metus kelia susirūpinimą. Tiesa, šiandien atmesdamas bet kokią kritiką Turkijos prezidentas išdėjo Macrono pareiškimus.
„Jis sako, kad NATO ištiko smegenų mirtis. Taigi aš kreipiuosi į Macroną iš Turkijos, ir tą patį pakartosiu per NATO susitikimą: pirma pasitikrink, ar tave patį neištiko smegenų mirtis“, – teigia Turkijos prezidentas Tayyip Erdogan.
Tuo metu aljanso generalinis sekretorius turi ir gerų žinių. Rekordiškai auga šalių finansinis indėlis į kolektyvinę gynybą – tai sparčiai ėmė keistis prasidėjus Trumpo prezidentavimui ir grasinimams neginti tų, kurie gynybai neskiria žadėtų 2 % nuo BVP.
„Pagal šalių planus galiu pareikšti, kad išlaidų gynybai padidėjimas iki 2024 m. pabaigos sieks 400 mlrd. $“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.
Beje, vienoms NATO narės savo įnašą didinant, JAV savo dalį Aljanse kitąmet svarsto mažinti. Iki šiol JAV skirdavo maždaug 22% NATO finansavimo. Pasak amerikiečių spaudos, dabar Trumpo administracija užsibrėžusi skirti tik 16-a procentų. Generalinis sekretorius pabrėžia, kad saugumo iššūkių pasaulyje tik daugėja. Vienas jų – pastaraisiais metais agresyvėjanti ir Rusija, kuri šiandien pasauliui giriasi savo strateginės raketos Topol-M bandymais. Pakilusi Kapustin Jar poligone Astrachanėje raketa esą pasiekė taikinį Kazachstane už poros tūkstančių kilometrų.
