Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vladimiras Laučius ir Seimo narys Matas Maldeikis.
Ar Donaldas Trumpas paaukotų Baltijos valstybes vardan susitarimo su Rusija?
M. Maldeikis: Ne vardan susitarimo su Rusija. Jis užduotų lygiai tą patį klausimą, kokį jis užduoda dėl Ukrainos – prie ko čia mes? Tai yra europiečių klausimas, jūs ir aiškinkitės. Supraskit vieną dalyką – kai jūs girdite viešoje erdvėje diskusijas apie tai, kodėl Ukraina toks įdomus lakmuso popierėlis, tai čia ne apie Ukrainą, čia apskritai apie geopolitikos supratimą.
Aš jums 100 procentų garantuoju, kad tie patys žmonės, kurie dabar sako, žiūrėkit, dėl Ukrainos reikia tam tikrų sprendimų, ji pati kalta, trumpas sijonėlis buvo, jūs matėt kokia ji atėjo, ką ji darė, NATO ir visi kiti dalykai, tai lygiai taip pat būtų surastos priežastys apie Baltijos valstybes, apie Lenkiją.
Tik Lenkija tai supranta, tiesą pasakius. Jeigu jūs pažiūrėsite Lenkijos veiksmus, Suomijos veiksmus, ką jie daro – jie nebetiki JAV. Lenkai nuvažiuoja, gražiai pakalba, bet jie ruošiasi, jie daro iš savo valstybės fortą dėl to, kad jie netiki, jog JAV ateis.
Suomiai daro tą patį. Suomiai ginkluojasi taip, kad jie kovotų be JAV, nes jie jau supranta, kad NATO, kaip politinė organizacija ir antruoju atveju karinė, jau egzistuoja tik popieriuje ir gražiose kalbose.
Mes turime naują pasaulį, bet mes vis dar nepriimame iki galo tų dalykų. Mes vis dar nepriimame to naujo pasaulio realybės. Mes vis dar, žinote, čia naujas pasaulis, čia dabar kitaip, jau čia to nebebus, čia viskas kitaip, bet tuo pačiu metu senuosius atributus, senąsias institucijas iš senojo pasaulio mes vis dar atsinešame ir sakome, kad mums šitas, o tas netinka. Mes tikim tuo, kuo norim tikėti.
Pone Laučiau, kaip bus su Amerika pasakyti dar sunku, bet ar galime pasitikėti Vakarų Europa? Bent jau europiečiais NATO partneriais?
V. Laučius: Jeigu Suomija manytų, kad NATO, kaip gerbiamas Matas sako, yra tik popierinė organizacija, gi nebūtų ką tik į ją įstojusi. Šitiek dėti pastangų, perlaužti visą savo ilgametę tradiciją tam, kad įstotum į NATO, į popierinę organizacija – tikrai ne.
Apie Suomiją ir Švediją aš noriu pasakyti, kad jos abi puikiai matydamos, jog NATO nėra vien tik popierinis tigras, vien tik popierinė organizacija, o kad tai yra labai galinga organizacija, ir būtent dabar ir Suomijai, ir Švedijai labai svarbus būtent penktas straipsnis, kaip principas, kuris leidžia rimtai tikėtis sąjungininkų paramos Rusijos agresijos atveju, būtent todėl jos ir įstojo.
Švedijai ir Suomijai perlaužti tą visuomenės nuotaiką, kuri ten egzistavo beveik 100 metų, buvo labai sunku, bet perlaužė ir įstojo į NATO būtent todėl, kad NATO yra patikima organizacija. Būtent galvodamos, kad Amerika reikalui esant ateis ir gins.
Abejoti tuo nėra jokio pagrindo. Trumpas kartoja, kad taip, mes ginsim, taip, mes vadovausimės penktuoju straipsniu ir abejonių dėl to kol kas jokių nėra.
Jeigu mes kalbam apie tai, kad Amerika gali taip pat žiūrėti į Baltijos šalis, kaip į Ukrainą – ne, nes Baltijos šalys yra NATO narės, Ukraina nėra NATO narė. Dėti lygybės ženklą tarp Amerikos požiūrių į Baltijos šalis ir Ukrainą jokiais būdais negalima, tai yra visiškai skirtingos situacijos, absoliučiai diametraliai skirtingos situacijos.
Ukraina yra šalis, kuri ką tik praktiškai ištrūko iš Rusijos įtakos sferos. Vos prieš keliolika metų dauguma ukrainiečių savo prezidentu išsirinko Putino žmogų Janukovičių. Jie tai padarė demokratiniuose rinkimuose. Ne taip, kaip Baltarusijoje klastojant rezultatus Lukašenka tampa prezidentu. Ne. Ten demokratiškai atėjo ir išrinko Maskvos statytinį, ir tai vyko visai neseniai.
Tai sakyti, kad tarp Amerikos ir Ukrainos gali būti tokie patys santykiai, kaip tarp Amerikos ir NATO narių, tokių kaip ar Baltijos šalys, ar Suomija, ar senesni NATO nariai – Prancūzija, Anglija, Ispanija – tai yra tikrai nesuvokiamas dalykas.
Todėl mes niekaip neturėtume savęs lyginti su Ukraina. Niekaip.
Gali būti, bet nepasitikėjimo atmosfera dabar yra visur. Europiečiai nepasitiki Amerika. Mums, Baltijos valstybėms, natūralu, kad reikia galvoti ne tik, ar Amerika mus gins, bet ir ar Vakarų Europa gins.
V. Laučius: Taip, ir jeigu mes pasitikėsime Vakarų Europa, tai mes pasitikėsime valstybėmis, kurios iš esmės neturi kariuomenių – štai ir viskas. Valstybėmis, kurios niekaip negalės padėti ar Lietuvai, ar Latvijai, ar Lenkijai efektyviai apsiginti nuo Rusijos, nes didžiosios Vakarų valstybės – ir Prancūzija, kad ir kokia ji būtų karinga palyginus su kai kuriomis savo kaimynėmis ir turinti šiokį tokį karo pramonės kompleksą, ir Britanija, ir Vokietija – yra visiškai demilitarizuotos palygintant su tuo, kokios jos buvo Šaltojo karo metais, ir kokios jos galėjo būti efektyvios, kaip NATO narės ar Amerikos pagalbininkės.
Tai, kad Amerika nebeturi rimtų pagalbininkų Europoje, labai gerai atsiskleidė per operacijas Afganistane ir Irake, kai iš esmės net britai niekuo nesugebėjo padėti. Be Amerikos visos Vakarų Europos šalys yra labai labai arti nulio, kalbant apie karinį pajėgumą. Galimybe padėti Baltijos regionui Rusijos agresijos atveju mes galime pasitikėti tik Amerika, vadinasi, tik NATO.
Visą pokalbį žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
