Lenkijai giriantis vienu didžiausių ūkio augimų tarp Europos Sąjungos šalių, apžvalgininkai pastebi, kad realiai šalyje ne viskas taip gerai – valdžia tikriausiai bus priversta imtis nepopuliarių reformų. Tuo metu Varšuvos centre – vaizdinė informacija, kaip kas minutę auga Lenkijos valstybės skola. Valdantieji siekia ją pašalinti iki Europos futbolo čempionato po trijų savaičių, nes tokia reklama esą gali pakenkti šalies įvaizdžiui.Varšuvos centre rodoma reklama, kaip auga valstybės skola – per parą ji padidėja 150 mln. zlotų, skaičiuojant litais – tai 123 milijonai. Ją užsakė buvęs finansų ministras ir centrinio banko vadovas, žinomas ekonomistas Jacekas Balcerovičius.
Tiksinčios skolos skaičiuoklės reklama pritrenkė dalį varšuviečių – bendra valstybės skola – daugiau nei 815 mlrd. zlotų (680 mlrd. litų).Dabartinis finansų ministras Jacekas Rostovskis ragina reklamą pašalinti, tačiau ji tebekabo.
Ekonomikos analitikai sako, kad ši viešai skelbiama valstybės skolos skaičiuoklė atliko savo paskirtį – privertė visuomenę ir politikus susimąstyti apie finansų būklę.
Vyriausybė suskubo pranešti iki 2016 metų turinti ambicingą planą, kaip padidinti pajamas ir sumažinti išlaidas. Ketinama mažinti privilegijas kunigams, policininkams, valstybės tarnautojams, pensinį amžių jau prailgino.
Priešingai nei kitos šalys, Lenkija išvengė recesijos, pernai sugebėjo pasiekti 4,3 proc. augimą ir aplenkė net Vokietiją, kurios ūkis pernai pasistiebė 3,1 proc.
„Reali padėtis tikrai nėra tokia gera, nors Europos Komisijos prognozės optimistinės – ji numato du kartus didesnį Lenkijos ūkio augimą nei kitose ES šalyse. Bet vyriausybė neturėtų tuo džiaugtis, nes valstybės skola yra per didelė. Ji sudaro 55 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Bet, pavyzdžiui, Graikijos skola – 113 proc. BVP“, – sako laikraščio „Rzeczpospolita“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Bartoszas Marczukas.
Pasak apžvalgininko Lenkijoje, jo šalies vyriausybė tikriausiai bus priversta pradėti esmines sveikatos apsaugos, ūkininkų socialinės apsaugos ir viešojo sektoriaus reformas.
Skaičiuojama, kad Lietuvos valstybės skola metų pabaigoje sudarys apie 40 proc. BVP, tai maždaug 44 mlrd. litų.
Rūta Lankininkaitė
