Lenkijos dienraštis "Rzeczpospolita" teigia, kad pasibaigus Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) pusmečiui užges viltys, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai pagerės.
Dienraščio užsienio naujienų redaktorius Jerzy Haszczynski (Ježis Haščinskis) komentare "Vėsus dvelksmas iš Lietuvos sostinės" teigia, kad santykiai vėl gali pablogėti, nes Lietuvoje nepriimami sprendimai, kurių prašo lenkų mažumai atstovaujantys politikai.
"Deja, daugelis požymių rodo, kad pasibaigus Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) pusmečiui užges viltys, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai pagerės", - teigiama komentare, kuris paskelbtas dienraščio interneto svetainėje.
Pasak autoriaus, Lenkija apie problemas santykiuose kol kas vengs kalbėti, nes abi šalys tikisi sėkmės per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje, kuriame tikimasi pasirašyti ES ir Ukrainos asociacijos sutartį.
"Lenkija dabar to garsiai nesakys, nes kol kas svarbiausias yra bendras abiejų šalių tikslas: Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuris vyks Vilniuje lapkričio pabaigoje. Ten gali būti priimtas vienas iš svarbiausių geopolitinių sprendimų nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo: tvirtesnis Ukrainos susaistymas su Vakarais", - teigia J.Haszczynskis.
"Tačiau atšventus bendrus laimėjimus Rytų politikoje ateis laikas atidžiau pažvelgti į tarpusavio santykius. Kitaip tariant, apibendrinti tai, ką Lietuvos centro kairioji Vyriausybė, atėjusi į valdžią praėjusių metų pabaigoje, nuveikė, kad pagerėtų lenkų mažumos padėtis. Kalba eina apie konkrečius teisės aktus, o ne Varšuvos ausiai mielus pasisakymus. Tokie teisės aktai turėjo būti vieni iš svarbiausių uždavinių Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei, kurioje dalyvauja ir lenkų mažumos partija - Lietuvos lenkų rinkimų akcija", - rašo autorius.
"Lenkija su džiaugsmu pasveikino naują Vyriausybę ir naujus pažadus, manydama, jog Butkevičiaus komandai reikia leisti ramiai dirbti, kad ji ką nors nuveiktų dėl lenkų mažumos. Per ankstesnius du dešimtmečius dėl Lietuvos lenkams svarbių reikalų – švietimo, vardų ir vietovardžių rašybos – nebuvo priimta jokių įstatymų arba priimti jiems nepalankūs. Lietuva, buvusi strateginė partnerė, tapo viena iš labiausiai Lenkijos kritikuojamų ES valstybių. Deja, konkrečių veiksmų – tai yra įstatymų – srityje Lietuvos Vyriausybei kyla rūpesčių. Viename interviu premjeras pareiškė, kad yra nusistatęs prieš dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles. Jis ragino gerbti "mūsų šalį". Tas mažumos poreikių supratimo stygius ir dangstymasis tautiniu tapatumu atrodo šiek tiek stebinantis ES valstybės kairiosios partijos lyderio bruožas", - teigia "Rzeczpospolita".
Premjeras Algirdas Butkevičius prieš dvikalbes lenteles pasisakė praėjusią savaitę interviu BNS.
"Mano manymu, mes turėtume suprasti, kad esame visi Lietuvos piliečiai. Visiems Lietuvos piliečiams turi būtų vienodos sąlygos. Tai reiškia, kad tų lentelių, kurios yra dviem kalbomis rašomos, turėtų nebūti, jeigu gerbiame savo valstybę, savo Konstituciją ir savo valstybės įstatymus", - BNS sakė Vyriausybės vadovas.
J.Haszczynskis pabrėžia, kad dvikalbės lentelės yra vienas iš svarbiausių lenkų reikalavimų.
"Dvikalbiai užrašai vietovėse, kur mažumos atstovai sudaro bent 25 proc. gyventojų, yra vienas iš svarbiausių punktų etninių mažumų įstatymo projekte. Na, o tas įstatymas yra svarbiausias konkretus žingsnis, kurio laukia lenkai Lietuvoje ir politikai Varšuvoje", - teigia jis.
"Premjeras pasiuntė signalą, kad iš to nieko neišeis, nors tą projektą dar numatoma svarstyti rugsėjo 10-ąją prasidėsiančioje Lietuvos Seimo rudens sesijoje. Padvelkė vėsa. Apie Naujuosius metus gali paaiškėti, kad tai šaltis Lenkijos ir Lietuvos santykiuose. Ir kad jis ilgai nenorės pasitraukti", - perspėja "Rzeczpospolita".
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
