.jpg)
Joana Lapėnienė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos laida „Savaitė“
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio politinius triukus pasmerkė tiek valdančiosios koalicijos partneriai, tiek Lenkijos pusė. Tiesa, patarėjų ir pritarėjų paramos jis gali laukti ne iš Varšuvos, o iš kitos valstybės.
Po to, kai Lietuvos Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras apsilankė Lenkijoje, ir kai, atrodo, bus imtasi veiksmų, atkursiančių pasitikėjimą tarp Vilniaus ir Varšuvos, kai vakar Vilniuje viešėjęs Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis sako, kad Lenkijoje vyrauja noras atkurti kiek įmanoma geresnius dvišalius santykius su Lietuva, Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis pareiškė nematąs perspektyvų dirbti valdančiojoje koalicijoje, nes pasigenda sprendimų dėl biudžeto lėšų panaudojimo.
Koalicijos partneriams tai buvo nemalonus akibrokštas, tačiau, matyt, ir jie suvokia, kad išsprendus lenkų mažumos problemas, V. Tomaševskis neteks argumentų savo personai ramstyti, o tuo pačiu neteks ir įtakos, galbūt net nebus išrinktas į Europos Parlamentą, o rinkimai jau kitąmet.
Apie tai, kad V. Tomaševskio pareiškimai nekorektiški, sako ir Lenkijos atstovai, nors patarėjų ir pritarėjų paramos jis gali laukti ne iš Varšuvos, o iš kitos valstybės, praneša LRT televizijos laida „Savaitė“.
Pareiškimą, kad nemato galimybių dirbti koalicijoje, V. Tomaševskis tėškė kaip tik tuo metu, kai suprato, kad po Lietuvos premjero ir užsienio reikalų ministro vizitų į Lenkiją Lietuva gali susitarti su Lenkija: atsižvelgta į lenkų mažumos dejones, bus taikomos lengvatos laikantiems brandos egzaminus, ieškoma būdų, kaip išspręsti vietovardžių ir kitataučių pavardžių rašybą.
Tačiau V. Tomaševskis aiškina, kad valdantieji socialdemokratai nesilaiko pažadų skirti daugiau pinigų kai kuriems objektams vadinamuosiuose lenkiškuose rajonuose.
Premjeras A. Butkevičius spėlioja, kad V. Tomaševskio elgesį galbūt veikia artėjantys Europos Parlamento rinkimai, kiti koalicijos lyderiai griežtesni.
„Manau, kad nereikia sureikšminti visų įvykių ir skirti per daug didelį dėmesį vienam asmeniui“, – įsitikinęs A. Butkevičius.
„Visiškai nepalaikau ir nepalaikysiu ultimatyvaus pokalbio tarp koalicijos partnerių. Galų gale, jeigu išnaudojai visus variantus, diskusijas, tau neišeina, tiesiog iš pradžių pareikšk koalicijos viduje, pasakyk, kad trauksiuos, pastatyk butelį, išgerk ir nepiktai išeik“, – sako Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.
„Jeigu kažkas kažkam nepatinka – tai susirinkom laisva valia, tai laisva valia galim išsiskirstyt. Aš nematau problemų“, – tvirtino partijos „Tvarka teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas.
Politologai spėlioja, kad V. Tomaševskio susierzinimą greičiausiai išprovokavo prasidedantis Lenkijos ir Lietuvos įšalusių santykių atlydys.
„Manau, kad buvo išsigąsta, jog LLRA rinkėjas gali nusigręžti nuo jų, jeigu santykiai tikrai pagerėtų, jeigu tos problemos nebebūtų politiškai aktualios – V. Tomaševskio ir jo politinei jėgai iš principo reikia jas aktualinti“, – svarsto politologas dr. Nerijus Maliukevičius.
Pirmasis Lenkijos „Solidarumo“ laikų švietimo ministras, Varšuvos universiteto rektorius profesorius Henrykas Samsonowiczius neigiamai vertina Lenkų rinkimų akcijos lyderio akibrokštą.
„Labai blogai. Abi šalys yra suinteresuotos, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų kuo artimesni, nuoširdesni. Mes turime spręsti problemas ir visi ginčytini klausimai ateityje turi būti sprendžiami abiejų tautų naudai“, – tvirtina H. Samsonowiczius.
V. Tamoševskis įtakingam dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė, kad savo pareiškimui pasirinkęs tinkamą laiką, nes po Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimų Lenkų rinkimų akcijos ultimatumų niekas nebegirdės. Tačiau lenkų tautinės mažumos problemas gerai išmanantis politologas abejoja, ar Lietuvos lenkų vedliu pasiskelbęs politikas yra nuoširdus.
„Turim aiškiai pasakyt, kad viena ta partija neatstovauja visai Lietuvos lenkų bendruomenei, ir, be abejo, partija nedidelė, turi išlikti, tad kartais imasi politinių triukų“, – sako VDU Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto.
V. Tomaševskis ir pats neneigia, kad jam rūpi ne vien tautiečiai.
„Visų pirma, ne lenkų, o tautinių mažumų reikalavimai. Tai šitie reikalavimai baltarusių ir rusų atstovų“, – teigia V. Tomaševskis.
Iš tiesų, Lenkų rinkimų akcijos Seimo rinkimų sąraše glaudėsi dvi Maskvai draugiškos partijos – Slavų gailestingumo fondo, „Otečestvo“ draugijos, Rusijos tėvynainių, atstovai.
Tačiau spalį V. Tomaševskis, mūsų klausiamas, kategoriškai neigė, kad mainais į Kremliaus finansinę paramą priglaudė prorusiškas jėgas. V. Tomaševskis taip pat išsigynė, kad bendradarbiauja su Kremliaus globojamais Maskvos propagandiniais ruporais, yra Rusijos vyriausybės finansuojamo „Baltiskij mir“ visuomeninės tarybos narys.
Šią savaitę Lenkų rinkimų akcijos lyderis viešai pakartojo apie jokį Kremliaus ruporą nieko nežinąs – esą V. Tomaševskių yra tūkstančiai.
Tačiau lapkritį, po to, kai „Savaitė“ atskleidė V. Tamoševskio ryšius su „Baltijskij mir“, šio leidinio steigėjas Dmitrijus Kondrašovas interviu vienam rusų leidiniui paaiškino, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis V. Tomaševskis pateko į „Baltijskij mir“ tarybą. Primename, kad šio per Rusijos ambasadas platinamo leidinio bendradarbiai kruopščiai atrenkami, jo vyriausiąjį redaktorių skiria Rusijos užsienio reikalų ministerijos Tėvynainių reikalų ir žmogaus teisių departamento vadovybė.
D. Kondrašovas, priešingai nei V. Tomaševskis, nesikrato savo ryšių, tuoj po Seimo rinkimų jis džiaugėsi Lenkų rinkimų akcijos sėkme. „Sveikinu brolius lenkus, tikiu, kad mes tęsime bendrą kovą su etnokratais“, – spalio 29-ąją socialinio tinklalapio asmeniniame profilyje rašė V. Tomaševskio bendramintis D. Kondrašovas.
