renovacija

Naujoji Vyriausybė kuria daugiabučių renovacijos programą, pagal kurią finansiniai įsipareigojimai nuo gyventojų pečių bus perkeliami savivaldybės įmonėms, kurios atrinks energetiškai nenaudingiausius, daugiausiai šilumos suvartojančius namus. Kol kas neaišku, kaip bus sprendžiama gyventojų abejingumo arba socialiai remtinų būsto savininkų, gaunančių kompensacijas šildymo išlaidoms, abejingumas, tačiau gyventojų pritarimo būsto atnaujinimo projektui vis tiek reikės.

 Savivaldybėms Seimas suteikė teisę pačioms nuspręsti, kuriuos daugiabučius renovuoti. Jų gyventojams teks nurodyti per porą metų atnaujinti orą šildančius būstus. Įsakys tvarkytis Į priverstinės renovacijos sąrašą pateks namai, viršijantys maksimalias šilumos vartojimo normas. Iki šiol jas nustatydavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

 Kauno miesto taryba ketvirtadienio posėdyje nepatvirtino kvartalinės gyvenamųjų namų renovacijos projekto, pagal kurį numatoma kitąmet renuovuoti 120 daugiabučių. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis tikina, kad pasiūlymo neatsisakyta, jo įtraukimas į biudžetą atidėtas, o taryba jam pritars po mėnesio. „Reikia įtraukti plano eilutę į biudžetą. Kai su biudžetu bus svarstoma, patvirtinsime.

Daugiabučių renovavimą, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, nuo šiol atlikinės speciali agentūra. Toks sprendimas, kurį palaikė tiek valdantieji, tiek ir opozicija, ketvirtadienį buvo priimtas Seime. Ketvirtadienį Seime priimtas įstatymo projektas, pagal kurį patvirtintas naujas daugiabučių renovacijos modelis. Nuo šiol šiuos darbus atliks speciali agentūra, kuri bendradarbiaus su miestų savivaldybėmis.

Šiandien Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje pritarta naujai parengtam daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo modeliui. Juo siekiama didinti energinį efektyvumą daugiausia energijos suvartojančiuose daugiabučiuose pastatuose. Šio renovacijos modelio esmė yra ta, kad būsto savininkams patiems nereikės prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų, juos turėtų prisiimti tam tikros savivaldybių įmonės.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vyriausybės strateginio planavimo komitetui pirmadienį bus pristatytas naujas daugiabučių renovacijos modelis. Pagal jį, butų savininkams nereikėtų eiti į bankus ir imti paskolas. Tačiau ketinama palikti ir dabar galiojančią renovacijos tvarką, kai daugiabučio namo bendrija savarankiškai gali imtis renovacijos. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sako, kad ankstesnę siūlomą tvarką reikia keisti, nes ji nedavė norimų rezultatų.

Biržų vaikų lopšelio – darželio „Genys“ renovacija pradėta savivaldybei dar neturint atsakymo, ar bus gauti visi tikėtinos europinės paramos pinigai. Nesėkmės atveju su rangovu tektų atsiskaityti savivaldybės biudžeto lėšomis. Vaikų darželio – lopšelio „Genys“ renovaciją užsimota atlikti gerokai brangesnę, nei tam numatytos europinės ir valstybės paramos lėšos. Savivaldybė užsakė ir vykdo brangesnius darbus, kurių finansavimas vietos biudžeto lėšomis iš anksto nebuvo aptartas rajono taryboje.

Šiauliuose penktadienį aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tikino, kad daugiabučių renovacijos pastoliai pradės kilti jau šių metų pabaigoje. Kitas rūpestis – regioniniai atliekų tvarkymo centrai. „Čia situacija labai prasta“, – sakė V. Mazuronis. Ministrų vizitų diena „Penktadienis tampa ministrų vizitų tradicija“, – Šiaulių meras Justinas Sartauskas vakar džiaugėsi galimybe akis į akį aptarti problemas su aplinkos ministru.

Jau šių metų pabaigoje turėtų iškilti pastoliai prie gyvenamųjų namų, kurie bus renovuojami pagal naują tvarką, prognozuoja aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Jo teigimu, artimiausiu metu bus pristatytas naujas renovacijos modelis, kurio esmė – gyventojams nebereikės patiems skolintis iš bankų, o renovacija rūpinsis speciali įstaiga. ,,Vyriausybė ar Aplinkos ministerija per jos įsteigtą agentūrą ar kitą įstaigą, planuos, koordinuos ir dalyvaus viso proceso koordinavime.

Sostinės Keramikų g. 12 namo gyventojai šią žiemą pasitiko kaip niekad džiugiai. Net ir spaudžiant šaltukui, šio namo butuose tvyro komfortiška šiluma, o sąskaitos už šildymą verčia plačiai nusišypsoti – palyginti su ankstesniais metais jos sumažėjo kone 3 kartus.

Sostinės Keramikų g. 12 namo gyventojai šią žiemą pasitiko kaip niekad džiugiai. Net ir spaudžiant šaltukui, šio namo butuose tvyro komfortiška šiluma, o sąskaitos už šildymą verčia plačiai nusišypsoti – palyginti su ankstesniais metais jos sumažėjo kone 3 kartus. Viso to paslaptis – atlikta kompleksinė daugiabučio renovacija, kurią padėjo įgyvendinti pastatų administravimo lyderis Lietuvoje bendrovė „Mano būstas“. Beveik 30 metų senumo daugiabutis Keramikų g. 12 atnaujintas per šių metų vasarą.

Ignalinos rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje ėmėsi daugiabučių atnaujinimo pagal naująjį renovavimo modelį. Jis išsiskiria tuo, jog renovaciją vykdo ne gyventojai, o savivaldybės įmonė –„Ignalinos butų ūkis“, kuriai suteikta visiška iniciatyvos ir organizavimo teisė. Be to, šiame modelyje be JESSICA programos lėšų naudojamas ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžetas, todėl gyventojams kompensuojamų išlaidų dalis padidėja iki 50 proc.

Lapkričio mėnesį Radviliškio mieste pigiausiai šildėsi renovuotų daugiabučių gyventojai. Bemaž trylika kartų daugiau už šildymą mokėjo radviliškiečiai, gyvenantys daugiabutyje, nuolat esančiame antirekordininkų penketuko viršuje. Renovuoti daugiabučiai šildosi pigiausiai Šiųmetį lapkritį vidutinė oro temperatūra buvo pliusinė – 4,5 laipsnio šilumos. Pernykštis lapkritis buvo kiek šaltesnis – vidutinė oro temperatūra siekė 4,1 laipsnio šilumos.

Jeigu norime, kad suma, kurią mokame už šildymą, mažėtų, nustokime šildyti ne tik būstą, bet ir orą, ragina sostinės šilumos tiekėjai ir žada patys imtis daugiabučių renovacijos. Šilumos kaina nedidės Dar vasaros viduryje, o gal net ir anksčiau, Lietuvos gyventojus imta gąsdinti, kad artėja pats brangiausias istorijoje šildymo sezonas. Ir nieko čia esą negalima padaryti.

Vyriausybės programoje požiūris į nekilnojamo turto (NT) ir statybų sektorius kol kas fragmentiškas ir nenuoseklus. Pamiršti keli sprendimai, kurie ne tik padidintų būsto įperkamumą, bet ir sukurtų civilizuotą nuomos rinką ar tinkamas renovacijos programas, pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Stalulevičius. „Vienas svarbiausių kairiųjų deklaruojamų tikslų – didinti būsto įperkamumą, ypač jaunoms šeimos.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistai palygino 200 daugiabučių, kurie pernai suvartojo daugiausiai šilumos, praėjusių metų ir šių metų lapkričio mėnesio duomenis. Nors du trečdaliai sostinės daugiabučių už šilumą šiemet moka mažiau, yra ir tokių, kurių sąskaitos padidėjo beveik 30 proc. Už oranžerijas moka visas namas Vienas tokių namų – Vilniaus senamiestyje, Arklių gatvės 16-uoju numeriu pažymėtas namas, kuriame neseniai atnaujinta šildymo sistema.

Į Vyriausybę viena koja įžengusi naujoji koalicija žada prikelsianti daugiabučių renovacijos programą: finansinė atsakomybė, anksčiau stabdžiusi gyventojus, nuo jų pečių būtų perkeliama savivaldybės įmonėms, o atnaujinami būtų ne pavieniai namai, bet ištisi kvartalai, pradedant 2 tūkst. namų, iššvaistančių daugiausia energijos.

Didžiuosiuose šalies miestuose statoma vis mažiau daugiabučių namų. Panevėžyje tokia statyba jau palaidota, kauniečiai labiau vertina individualius namus. Tik Klaipėdoje daugiabučių statytojų entuziazmas neslopsta – jie laukia naujo nekilnojamojo turto „burbulo“, rašo „Respublika“. Kauno miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Nerijus Valatkevičius teigia, kad daugiabučių namų statyba Kaune jau nepopuliari. Kauniečiams prestižas gyventi nuosavame name, o ne daugiabutyje.

Naujai suformuota valdančioji koalicija su ką tik paskirtu Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi priešakyje yra pasiruošusi tęsti buvusio Ministrų Kabineto inicijuotą daugiabučių namų renovacijos programą, tačiau ji turėtų pripažinti jos sukūrimo "autorines teises", teigia l.e.p. Premjeras Andrius Kubilius. " Nesiimu vertinti naujos Vyriausybės Premjero veiksmų.

Nors kadenciją baigančiai dabartinei Vyriausybei taip ir nepavyko išjundinti pastatų renovavimo, laikinoji Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui įsteigti Viešųjų investicijų plėtros agentūrą, kuri iš Europos investicijų banko (EIB) perimtų ,,Jessica” fondo funkcijas. Ji esą reikalinga tam ,akd būtų galima geriau panaudoti daugiabučių gyvenamųjų namų ir viešųjų pastatų renovacijai skirtus Europos bei nacionalinius pinigus.

Ignalinos rajono savivaldybė pasirengė iki 2013 metų pabaigos atnaujinti 53 daugiabučius. Šalia valstybės JESSICA fondo lėšų pasinaudojus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžetu, gyventojams kompensuojamų renovacijos išlaidų dalis padidės nuo 30 iki maždaug 50 procentų.

Ignalinos rajono savivaldybė pasirengė iki 2013 metų pabaigos atnaujinti 53 daugiabučius, informuoja Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra. Šalia valstybės JESSICA fondo lėšų pasinaudojus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžetu, gyventojams kompensuojamų renovacijos išlaidų dalis padidės nuo 30 iki maždaug 50 procentų.

Netrukus 25 metų sukaktį Šeškinės poliklinika švęs atsinaujinusi ir vidumi, ir išore. Šiandien poliklinikos direktorius Jonas Kairys pasirašė projekto „Viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos pastato renovavimas siekiant didinti energijos efektyvumą“ finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Poliklinika turi galimybę panaudoti 3,9 mln.

Nepatenkinti dabartiniais Lietuvos energetikos prioritetais verslininkų, energetikos konsultantų ir žaliųjų judėjimo atstovai ketina siūlyti naują Lietuvos energetikos strategiją be atominės elektrinės. Tiesa, savaitraščio kalbinti specialistai tvirtina, kad alternatyvūs planai – itin optimistiški.

Daugiabučius renovuoti planuojančioms bendrijoms ir administruojančioms įmonėms per šį pusmetį surengta daugiau kaip pusė tūkstančio susirinkimų, kuriuose Būsto plėtos ir urbanistikos agentūros (BUPA) specialistai pateikė informaciją apie renovaciją pagal JESSICA finansavimo modelį. BUPA pastebi, kad gyventojus ir administratorius labiausiai domina detali informacija apie valstybės paramą, kreditavimo sąlygas, palūkanas bei kompensacijas, energiją taupančias priemones.

Spalio mėnesio gyventojų apklausos duomenys atskleidė, kad būsto renovacija besidomintiems žmonėms labiausiai rūpi finansiniai aspektai: kiek kainuotų atnaujinti daugiabutį ir kokią paramą teikia valstybė. Pagrindiniai kriterijai, kurie žmones skatina pasinaudoti Daugiabučių atnaujinimo programa, taip pat susiję su finansais. Daugiau kaip pusė (51%) renovuotinų daugiabučių gyventojų pasinaudoti atnaujinimo programa skatina asmeninė finansinė situacija, 41 proc.

Druskininkų savivaldybė pradeda bandomąjį daugiabučių namų atnaujinimo projektą. Per porą metų savivaldybė, jeigu būstų renovacijai pritars gyventojai, planuoja renovuoti visus daugiau nei pustrečio šimto kurorto daugiabučių, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba. Savivaldybė savo lėšomis apsiėmė parengti kiekvieno namo investicinius planus, kitus techninius  dokumentus rengs Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra.

Dėl sužlugusios renovacijos programos šešėlis krinta ant Aplinkos ministerijos, kurios darbo rezultatas – vos 500 atnaujintų daugiabučių vietoj keliolikos tūkstančių. Nereaguoja į jokius siūlymus Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas Vytautas Turonis sako, kad renovacija žlugo dėl žmogiškų ir sisteminių priežasčių.

Prieš beveik dvejus metus prasidėjęs Tauragėje, Vytenio gatvėje, stovinčio daugiabučio modernizavimas įžiebė ne vieną konfliktą. Pirmajame šio namo aukšte gyvenanti Irena Asočiovienė nuo pat pradžios protestavo prieš bet kokius pokyčius, kaltino namo pirmininkę suokalbiu ir net trejetą metų nemokėjo daugiabučio administravimo mokesčio.

Padedant administruojančioms įmonėms gyventojai savo namuose toliau sėkmingai diegia šilumos taupymo priemones - prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“ šiemet prisijungė dar apie 400 daugiabučių namų. Iš viso tokių namų Lietuvoje jau yra per 800. Aktyviausiai prie programos šiemet jungėsi didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – daugiabučiai. Vilniuje ir Kaune dažniausiai buvo keičiami laiptinių ir rūsių langai bei durys, uostamiestyje aktyviai modernizuojami šilumos punktai.

Kaip reaguotumėte, jei vieną dieną sužinotumėte, kad namas, kuriame gyvenate, bus nugriautas? Su tokia realybe susidūrė vieno Giedraičių gatvės daugiabučio gyventojai. Žinia buvo netikėta Nei privačiojo verslo, nei valdžios institucijų atstovai derėtis su žmonėmis nesirengia. Atrodo, kad, turint pinigų, valdžios ir noro, viską galima daryti savininkams už nugaros. Praeiviai Giedraičių gatvėje mato stovintį 2-u numeriu pažymėtą visai padorų trijų aukštų daugiabutį, jame gyvena žmonės.

Šiaulių gatvės, kurioje prieš penkerius metus nugriuvo dalis namo, pamokos, regis, jau pamirštos. Nors Vilniuje, judrioje Kauno gatvėje vienas kultūros paveldu laikomas daugiabutis taip suskilinėjęs, kad iki nelaimės – vos žingsnis, visi į tai žvelgia abejingai. Skilimai per visą pastato sieną gąsdina namo Šv. Stepono gatvėje gyventojus. Siena ir balkonai, atrodo, gali bet kada išbyrėti gabalais ar visiškai nugriūti.

Susipažinau su partijų politinėmis programomis. Ypač domino vietos, kuriose kalbama apie daugiabučių renovaciją. Ką aš galiu pasakyti – džiugu. Džiugu, kad bent jau pagrindinės partijos jai skiria ypatingą dėmesį. Bent jau žodžiais.

Lietuvos būsto ir urbanistinės plėtros agentūra skelbia, kad atnaujintų būstų gyventojai sutaupo apie 60 proc. šildymo išlaidų. Vienas iš paprasčiausių būdų sutaupyti pinigų ir padėti tausoti aplinką yra namų apšiltinimas.

2005-aisiais pradėta daugiabučių renovacija dar tik ima veikti: atnaujinimo programas keičia nauji, neva tobulesni modeliai, bet modernesnių namų menkai suskaičiuojama. Pagal nuo 2009 metų taikomą JESSICA finansavimo modelį atnaujinti vos 6 daugiabučiai. Dėl renovacijos projekto fiasko prieš artėjančius rinkimus oponentai žeria kritiką vyriausybei, o ši už nepanaudotas lėšas nesibodi pirkti sraigtasparnių.

Artėjantis šildymo sezonas baugina daugelį gyventojų. Ekspertai tikina, kad išeitis sumažinti sąskaitas – daugiabučių renovacija. Tačiau Vyriausybės renovacijos programa įstrigusi. Vilnius, kaip ir dalis kitų šalies savivaldybių, neapsikentęs ėmėsi įgyvendinti savo programą. Tačiau būtina pašalinti dirbtines, centrinės valdžios daromas kliūtis. Viena vilnietės istorija Vilnietė Zita gyvena prieš 30 metų statytame plytiniame devynaukštyje, dviejų kambarių, iki 50 kvadratinių metrų ploto bute.

Specialistai pastebi, kad dažnas, statantis ar renovuojantis būstą, renkasi pigias, tačiau ypač degias statybines medžiagas. Todėl kilus gaisrui, ugnis išplinta žaibiškai. Prasčiausia padėtis – privačiame sektoriuje. Gyventojų sąskaita dažnai taupo mažos bendrovės, statančios individualius ar sublokuotus namus. Renovuojant daugiabučius ar statant naujus, taip pat visuomeninės paskirties objektus taikomas griežtas reikalavimas – statybose naudoti tik nedegias medžiagas.

Kadenciją baigianti Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę už sužlugusią renovacijos programą. Didžiausia Vyriausybės klaida yra ta, kad ji nesugebėjo įžvelgti ir panaikinti kliūčių biurokratinėje sistemoje, privalėjusioje organizuoti modernizacijos procesą, teigia Nacionalinė daugiabučių administratorių asociacija (NPAA). „Premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad renovacija patyrė nesėkmę, bet to nepakanka – reikia žengti kitą žingsnį ir įvardyti priežastis, dėl kurių patirta nesėkmė.

Kauno klinikinės ligoninės lėšomis iš pagrindų renovuotas Diagnostikos ir konsultacijų skyrius šios gydymo įstaigos padalinyje Laisvės alėjoje. Ligoninė prie Įgulos bažnyčios buvo pastatyta 1908 metais. Mūsų dienomis ji po truputį keičiasi, tačiau dar ne vienus metus šios gydymo įstaigos patalpose darbo turės remontininkai ir modernios įrangos montuotojai.

Vyriausybė, už renovacijai skirtus pinigus nusprendusi pirkti sraigtasparnius, elgiasi kaip geras šeimininkas, mano Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Pasak parlamento vadovės, būtinybė pirkti sraigtasparnius niekam abejonių nekelia. Kita vertus, reikia pripažinti, kad renovacijai skirtos JESSICA programos lėšos buvo neefektyviai panaudotos. „Buvo tikėtasi, kad bus pateikta daugiau paraiškų ir kad tie visi pinigai bus išnaudoti.

Šią savaitę liberalai su konservatoriais toliau viešai aiškinosi, ar tinkamas Vyriausybės sprendimas iš nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų, skirtų namų renovacijai, pirkti tris sraigtasparnius gelbėjimo darbams. Iš šio triukšmo darytinos kelios išvados. Pirma, keista, kad liberalai tik dabar atsitokėjo, nors patys pritarė tokiam sprendimui Vyriausybėje.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis reikalauja nedelsiant atšaukti, jo vertinimu, neapgalvotą, pasityčiojantį iš Lietuvos žmonių Vyriausybės sprendimą iš lėšų, skirtų daugiabučių renovavimui, skirti 139 milijonus litų trims sraigtasparniams pirkti. Tokį raginimą jis išsiuntė premjerui Andriui Kubiliui. V. Žiemelis atkreipia dėmesį, kad lėšos buvo skirtos vieninteliam tikslui – daugiabučių namų renovavimui.

Vestminsterio rūmai, kuriuose yra įsikūrę abeji Jungtinės Karalystės parlamento rūmai, gali būti uždaryti penkerius metus truksiančiai rekonstrukcijai, kuri mokesčių mokėtojams kainuos 3 mlrd. svarų sterlingų, skelbia Didžiosios Britanijos šalies spauda. Parlamentarai gali būti priversti persikelti į kitą vietą. Tai būtų pirmas Bendruomenių ir Lordų Rūmų iškeldinimas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Ką tik nuskambėjo žinia, esą Vyriausybė trukdo savivaldybėms įsijungti į daugiabučių atnaujinimo procesus, kone specialiai kaišo joms pagalius į ratus ir pan. Ne pirmą kartą visuomenei pateikiama, sakykime, ne visai teisinga informacija, todėl norėtųsi ją patikslinti. O svarbiausia - paaiškinti, kas žmonių laukia pasirinkus vienokį ar kitokį renovacijos kelią.

Daugiabučių namų bendrijas vienijantys Lietuvos respublikos ir būsto rūmai griežtai prieštarauja užmačioms perskirstyti  daugiabučių atnaujinimui JESSICA fondo lėšas, 40 mln. Eurų nuo būsto infrastruktūros atnaujinimo nukreipiant sraigtasparnių pirkimui. „Toks požiūris į daugiabučių atnaujinimo programą yra skandalingas. Negana to, kad programa yra beviltiškai įstrigusi, dabar mes matome ir nepaaiškinamą elgesį su programos pinigais.

Nors Vyriausybė ragina gyventojus kuo skubiau renovuoti daugiabučius namus, Zarasų ir Alytaus savivaldybių iniciatyva atsimušė į sieną. Įsteigtoms viešosioms įstaigoms, kurios turėjo rūpintis daugiabučių namų renovacija, neleista imti paskolų iš banko, praneša LRT Televizijos naujienų laida „Šiandien“. Alytaus Statybininkų gatvės 15-ojo namo gyventojai tikėjosi dar šiemet vieną rytą atsibusti renovuotame name, padedant miesto savivaldybei, tačiau namo renovacijos vėl teks laukti.

Šiemet toliau sėkmingai tęsiama Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programa. Jai įgyvendinti šiais metais skirta 5,6 mln. litų. Per trejus metus planuojama atnaujinti 15 mokyklų aikštynus. Programos tikslas - sudaryti sąlygas įtraukti į kūno kultūros ir sporto veiklą mokinius, jaunimą ir apskritai kuo daugiau žmonių.

Naujieji mokslo metai keliose Pietryčių Lietuvos mokyklose taps dviguba švente –  įkurtuvėmis   naujose klasėse  ir sporto salėse. Rugsėjo pradžioje bus užbaigtas statyti Vilniaus rajono Lavoriškių vidurinės mokyklos mokomasis korpusas, o iki metų pabaigos planuojama baigti salės su pagalbinėmis patalpomis statybą. Naujame priestate bus įrengtos šešios klasės, informatikos, chemijos ir fizikos kabinetai, mokomosios dirbtuvės, valgykla.

Netgi išvydę kieme statybininkus, atvažiavusius renovuoti Savivaldybei pavaldžios įstaigos, šios vadovai neturėtų džiūgauti greitai pagerėsiančiu gyvenimu. Paliko išdraskytą Jau ne vieno Panevėžio lopšelio-darželio darbuotojai įsitikino, kad renovacija – tokia stichinė nelaimė, už kurios pasekmes atsakingų nėra. Dar praėjusią žiemą pradėtas atnaujinti Kastyčio Ramanausko lopšelis-darželis jau trečias mėnuo – tylus vaiduoklis. Atostogauja ne tik jo auklėtiniai.