Dėl sužlugusios renovacijos programos šešėlis krinta ant Aplinkos ministerijos, kurios darbo rezultatas – vos 500 atnaujintų daugiabučių vietoj keliolikos tūkstančių.
Nereaguoja į jokius siūlymus
Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas Vytautas Turonis sako, kad renovacija žlugo dėl žmogiškų ir sisteminių priežasčių. Pasak jo, procesą apsunkino tai, kad programą vykdančiose valstybinėse institucijose jau dešimt metų dirba tie patys žmonės, jie nenori bendradarbiauti ir priimti siūlymų. Atsakomybė užkraunama departamentų direktoriams ar ministrams, o ne programą vykdantiems vidurinės ar žemiausios grandies vadovams bei skyriams.
„Bendrijų pirmininkai, administravimo įmonių vadovai turi daug minčių ir patirties, nes bendrauja su gyventojais. Tačiau jų siūlymus biurokratai ignoruoja, – sako V. Turonis. – Mūsų organizacija daug dėmesio skiria bendravimui ir mato, kad susidomėjimas renovacija yra didžiulis, tačiau susiduriama su kliūtimis.“
Naujausioje programoje NPAA siūlymai taip pat buvo ignoruojami. Anot A. Turonio, tai reiškia, kad vykdyti renovacijos nenorima. NPAA nariai yra parengę daug siūlymų, tačiau užtektų atsižvelgti į tris pagrindinius.
Vienas jų – visuotinis lėšų namo remontui ir priežiūrai kaupimas. „Dalis šių lėšų būtų skiriama renovacijai. Svarbiausia, kad šis procesas būtų visuotinis. Jeigu bus galimybė nekaupti, tai niekas ir nekaups“, – sakė V. Turonis. Šiuo metu siūloma lėšų kaupimo programa, NPAA atstovų nuomone, yra netinkama, nes numato išimtis.
Procesas suaktyvėtų, jei savivaldybės ir socialiai remtini asmenys balsuotų už renovaciją. Savivaldybės dažnai susilaiko arba balsuoja prieš, nes nėra numačiusios tam lėšų. Socialiai remtini žmonės, gaunantys kompensaciją už šildymą, taip pat dažnai yra nusiteikę priešiškai – dėl nežinios ir dėl to, kad jiems neaktualu. „Jei žmogus iš valstybės gauna kompensaciją už šildymą, jo balsas automatiškai turėtų būti už renovaciją, nes reikalingų lėšų skirs valstybė“, – aiškina V. Turonis.
Trečias siūlymas – įskaityti anksčiau įvykdytus darbus. „Yra namų, kurie pasikeitė langus, duris, ar apšiltino vieną išorinę sieną už savo lėšas. Tačiau šalia stovintis visiškai kiauras, nė lito neinvestavęs namas gaus kompensaciją, skaičiuojamą atsižvelgiant į visą sumą, o pirmieji – tik atsižvelgiant į tą dalį, kurios dar nėra padarę. Tai atgraso žmones pamažu investuoti“, – sako V. Turonis. Be to, gyventojai, pajutę atsinaujinimo naudą, būtų labiau linkę tęsti darbus. V. Turonis pabrėžia, kad ankstesnės investicijos į namo atnaujinimą turėtų būti pagrįstos sąskaitomis ir dokumentais.
Trukdo arogancija
„Esu įsitikinęs, kad jei būtų įgyvendinti šie trys nesudėtingi punktai, renovacijos procesas tikrai paspartėtų“, – sako NPAA atstovas. Pasak jo, sudarant programą JESSICA nesitarta su būsto rinkos dalyviais. „Didelė kaltė tenka Finansų ministerijai, pateikusiai neįgyvendinamą finansinį modelį. Pavyzdžiui, vienas iš reikalavimų buvo, kad visi namo gyventojai būtų patikimi gauti kreditą. Taigi, jei yra bent vienas skolininkas, visas namas negauna finansavimo. Kitas absurdiškas dalykas, kad kiekvienas gyventojas asmeniškai pas notarą turėtų tvirtinti sutartį – to niekas niekada nedarys“, – sakė V. Turonis.
Tik po ilgų derybų su Aplinkos ministerija programą pavyko padaryti tinkamą vykdyti. „Sunkumus lemia kai kurių valdininkų arogancija ir įsitikinimas, kad jie protingiausi, o bendrijų pirmininkai ir administruojančių įmonių atstovai – kvailiai“, – sako V. Turonis. Jis įvardija tris pagrindinius asmenis, kurie neprisidėjo prie renovacijos sėkmės. Tai finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė ir vyriausiasis specialistas Vytautas Jonaitis.
Nesusikalbėjimas stebina
Už renovaciją atsakingi biurokratai nuo kaltinimų apvylus daugiabučiuose namuose gyvenančius šilumos vartotojus gynasi slėpdamiesi už kadenciją baigusių politikų nugarų.
„Didesnį susidomėjimą stabdo nenuosekli politika ir nuolatiniai pokyčiai, kurie verčia žmones į renovaciją žvelgti atsargiai", – sako E. Radavičienė. Ji tikina, kad V. Turonio išvardyti siūlymai jau yra pateikti svarstyti Seimui skubos tvarka.
„Mes padarėme viską, ką galėjome, tolesni žingsniai nuo mūsų nepriklauso. Bendradarbiaujame su visomis būsto rinkos dalyvėmis, tačiau negalime patenkinti visų jų norų, – sako E. Radavičienė. – Mane stebina, kai sakoma, jog per mažai bendradarbiaujama. Gal kas nors tiesiog nori, kad būtų patenkinti jiems naudingi reikalavimai?“
TIK FAKTAI:
Energetikos ekspertai tvirtina, kad nesugebėjimas įgyvendinti tokio svarbaus projekto kaip renovacija padarė milžinišką žalą valstybei ir vartotojams.
„Dujoms išleidžiame 1,5 milijardo litų, o galėtume išleisti tik 0,5“, – sako Valdas Lukševičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas.
Dar 140 mln. litų per metus valstybei kainuoja PVM ir socialiai remtinų žmonių kompensacijos.
Prieš dešimt metų atlikta renovacija Lietuvai jau būtų atsipirkusi.
