Artėjantis šildymo sezonas baugina daugelį gyventojų. Ekspertai tikina, kad išeitis sumažinti sąskaitas – daugiabučių renovacija. Tačiau Vyriausybės renovacijos programa įstrigusi. Vilnius, kaip ir dalis kitų šalies savivaldybių, neapsikentęs ėmėsi įgyvendinti savo programą. Tačiau būtina pašalinti dirbtines, centrinės valdžios daromas kliūtis.
Viena vilnietės istorija
Vilnietė Zita gyvena prieš 30 metų statytame plytiniame devynaukštyje, dviejų kambarių, iki 50 kvadratinių metrų ploto bute. Nors namas nėra ypač senas, o ir langai bute pakeisti į plastikinius, tačiau ateinanti žiema moterį baugina.
„Negaliu pasakyti, kad žiemą šąlame, dažnai net langus atsidarome, kad šviežio oro įeitų. Tik lauke temperatūrai labai smarkiai nukritus tampa vėsiau namie, - kalbėjo vilnietė. – Blogiausia, tai sąskaitos, kurias gauname už šildymą.“
Minimalų mėnesinį atlyginimą gaunančiai Zitai praėjęs šildymo sezonas buvo ypač sunkus.
„Įsivaizduojate, už dviejų kambarių butuką praėjusį vasarį sumokėjau per 500 litų. Dabar sako, kad šildymo kainos dar augs. Tai net nežinau, ką daryti...“, - guodėsi moteris.
Kodėl patyrė fiasko?
Tai galima sakyti chrestomatinė situacija. Didžioji dalis žmonių Lietuvoje gyvena dar sovietmečiu statytose daugiabučiuose, o šiluma jiems gaminama iš nuolat brangstančių importuojamų dujų.
Nors Vilniuje šilumos kainos ir gerokai mažesnės nei, pavyzdžiui, Kaune, tačiau gyventojų tai smarkiai neguodžia. Ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad išeitis – perėjimas prie tris kartus pigesnio nei dujos vietinio biokuro ir daugiabučių renovacija.
Tačiau biokuro katilų įrengimas – ne gyventojų kompetencijoje, o renovacijos programa patyrė visišką fiasko. Kodėl? Atsakymo toli ieškoti nereikia.
„Mūsų namas net nėra sukūręs bendrijos, todėl apie kažkokį gyventojų organizuotumą neįmanoma kalbėti. Niekas nenori užsikrauti papildomų problemų ir neturi reikiamos patirties bei žinių, kad prižiūrėtų statybos darbus, - kalbėjo Zita. – Taip pat manau, kad ne visi mūsų namo gyventojai norės savo vardu imti paskolas renovacijai.“
Kitais žodžiais kalbant, dabar įtvirtinta vienintelė renovacijos sistema atbaido žmones. Visas šis procesas siejamas su labai sudėtingomis biurokratinėmis procedūromis, finansine rizika ir neaiškiu rezultatu. Be to, daugeliui sunku ryžtis nueiti į banką ir savo vardu imti paskolą 10-čiai ar daugiau metų. Tik nedaugelis gyventojų susiję su statybomis ar turi inžinerinį išsilavinimą, todėl prižiūrėti renovacijos darbus, kad jie išties būtų efektyvūs, gali ne kiekvienas.
Paradoksalu, bet Vyriausybė įsitikinusi, kad viskas vyksta sklandžiai, o žmonės patys kalti, kad nesirūpina savo namais. Ciniškiausia, kad galiausiai renovacijai skirti milijonai atiduodami sraigtasparniams pirkti.
„Sumokėk už šilumą kuo daugiau ir laimėk pasiskraidymą sraigtasparniu!", - tokį neva šūkį šiai Vyriausybei jau sugalvojo linksmuoliai.
Vilniui tokia padėtis netinka
Vis dėlto kai kurios savivaldybės ryžosi sulaužyti „status quo“ ir įsitraukė į daugiabučių renovaciją. Be Zarasų, Ignalinos, šia linkme žengia ir Vilniaus miesto savivaldybė. Savivaldybės valdoma AB „Vilniaus šilumos tinklai“ įgyvendina koncepciją, pagal kurią siūlo organizuoti būsto atnaujinimą be paskolinių įsipareigojimų gyventojams. T.y. visą finansinę ir darbų atlikimo riziką prisiims „Vilniaus šilumos tinklai“.
„Mes siekiame pasiūlyti daugiau galimybių gyventojams greičiau susitvarkyti savo buitį, mažiau save apkraunant finansiniais ir įgyvendinimo rūpesčiais“, - teigė „Vilniaus šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojas strategijai Kęstutis Nėnius.
Pasak jo, akivaizdu, kad profesionali būsto atnaujinimo vadyba, patraukliau suorganizuotas procesas ir geresnės finansavimo sąlygos pakeistų visuomenės požiūrį į daugiabučių renovaciją ir sutrumpintų bei palengvintų kelią į sėkmė.
Aibė kliūčių
Tačiau šiuo metu visus galios svertus savo rankose yra sukoncentravusi centrinė valdžia.
„Susiduriame su kvailomis kliūtimis ir neveiklumu. Politikai sukuria teorinį modelį, apipina jį biurokratiniais reikalavimais ir tikisi, kad jis veiks. Deja, realybė yra tokia, kad dabartinis Vyriausybės planas neveikia ir tikriausiai neveiks. Nepadeda net milijonai išleisti propagandai“, - kalbėjo K.Nėnius.
Dabar egzistuojanti įstatyminė bazė palanki tik šiuo metu veikiančiai, tačiau fiasko patyrusiai renovacijos programai. Todėl iniciatyvos turi imtis savivaldybės, o Vyriausybė ne tik padailinti, bet iš esmės keisti egzistuojančias renovacijos procedūras.
Būtina tobulinti valstybės paramos tvarką ir sąlygas. Jos neturėtų būti siejamos su vieninteliu finansavimo šaltiniu ar konkrečios programos įgyvendinimo tvarka. Valstybės parama turėtų būti teikiama kaip premija už pasiektus rezultatus.
„Tai atvertų kelius privačioms iniciatyvoms ir pastatų atnaujinimas natūraliai taptų visuomenės iššūkiu, o ne tik Vyriausybės ar politiku programa“, - sakė „Vilniaus šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojas.
Julijus Kazlauskis
Užs. Nr. 2576
