Šią savaitę liberalai su konservatoriais toliau viešai aiškinosi, ar tinkamas Vyriausybės sprendimas iš nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų, skirtų namų renovacijai, pirkti tris sraigtasparnius gelbėjimo darbams. Iš šio triukšmo darytinos kelios išvados.
Pirma, keista, kad liberalai tik dabar atsitokėjo, nors patys pritarė tokiam sprendimui Vyriausybėje. Jeigu tai rinkimų retorika, kurią bandoma panaudoti prieš konservatorius, tada tai tiesiog nekolegiška, bet jeigu taip sprendžiama visada, kai ministrai pritaria patys nesuvokdami kam, tai ko verta tokia Vyriausybė?
Antra, aiškėja, kad už Europos Sąjungos pinigus nupirkti sraigtasparniai nors ir bus skirti krašto apsaugai, tačiau galės atlikti tik civilinę misiją, ne karinę, nes juose nebus ginkluotės. O tai nesprendžia problemos, nes karinę misiją atliekančių rusiškų MI-8 naudojimo laikas baigiasi 2016 metais.
Ir trečia, visos bėdos kyla dėl to, kad politikai niekaip nesilaiko įsipareigojimo tinkamai finansuoti krašto apsaugą. Kitų metų biudžete ji dar labiau apkarpyta.
Vyriausybė dar praeitą rudenį priėmė protokolinį sprendimą, kad sraigtasparniai gelbėjimo darbams reikalingi, nuspręsta jiems įsigyti ieškoti pinigų iš nepanaudotų ES lėšų. Skelbiama, kad iš viso trims sraigtasparniams reikia 150 mln. litų. Šiuo metu Karinės oro pajėgos eksploatuoja šešis rusiškus MI-8, kurių naudoti nebus galima po 2016 metų. Vyriausybės akys nukrypo į renovacijai skirtus ES milijardus programoje JESSICA.
„Tą mes darom visą laiką: peržiūrim programas ir jeigu matom, kad dėl kažkokių priežasčių tose programose projektai nėra įgyvendinami, tai tokiu atveju tuos pinigus perkeliam į kitas programas“, – sako Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
JESSICA Priežiūros komitetas, Europos investicijų banko, Finansų ir Aplinkos ministerijų atstovai metų pradžioje pateikė išvadą, kad visų pinigų išnaudoti jau nepavyks.
„Prognozės, kaip bus naudojamas JESSICA fondas ir kad neliktų nepanaudotų lėšų, vykdo Europos investicijų banko ekspertai. Jie tą padarė metų pradžioje, galiu pasakyti, kad labai keistai sutapo nepanaudojamų lėšų ekspertų vertinimas, kiek bus nepanaudota lėšų kaip tik tiek, kiek reikėjo pirkti sraigtasparniams. Tai sukėlė dideles abejones“, – tvirtina aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
Aplinkos ministras sako, kad kelerius metus merdėjusi, dabar namų renovacija įgauna pagreitį, ES pinigai greičiausia bus išnaudoti. Todėl prašo Vyriausybės sraigtasparnių klausimą atidėti.
Kariškiai primena, kad gelbėjimo ir paieškos funkciją jiems skyrė Vyriausybė, tad po kelerių metų jos esą nebus kam vykdyti. Jiems atremia kitas liberalcentristų ministras, priminęs, kad gelbėjimo funkciją vykdo ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldūs pasieniečiai.
„Tai tikrai mes tą darom ir pakankamai dažnai, nes turim pakankamai modernią techniką. Aš nekvestionuoju kariuomenės poreikio turėti sraigtasparnius, karinius sraigtasparnius, to tikrai, ko gero, reikia, tačiau nesutinku su tuo, kad reikia dėl to, kad reikia atlikt gelbėjimo darbus“, – sako vidaus reikalų ministras Artūras Melianas.
Iki šiol tylėjęs, šią savaitę prabilo ir susisiekimo ministras bei Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Jis taip pat pareiškė, kad renovacijos lėšas skirti kariškiams neprotinga.
Tokius premjero ketinimus supeikė ir prezidentė. Esą pinigų reikėjo ieškoti iš kitų šaltinų, tačiau šalies vadovė yra sakiusi, kad krašto apsaugos pretenzijos į didesnį valstybės finansavimą – nekorektiškos.
„Norėčiau čia patvirtinti, kad tikrai sraigtasparnių reikia, bet jiems rasti kitų šaltinių tikrai reikėjo, ir tokio sprendimo priiminėti nebuvo galima“, – tikina prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Apie tai, iš kokių lėšų Vyriausybė finansuos, tai nėra Krašto apsaugos ministerijos (KAM) kompetencija. Tai ne vien tiktai KAM interesas – gelbėjimas, paieška, žmonių gelbėjimas ar pagalba nelaimių, katastrofų metu. Tai yra būtinas pajėgumas, kurį turi turėti kiekviena valstybė, oro policijos misijai, NATO oro policijos misija nevyktų, jeigu Lietuva neturėtų gelbėjimo ir paieškos. Tai yra būtina sąlyga, kad naikintuvai čia apskritai atskristų“, – teigia krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Saugumo ir gynybos politikos ekspertas sako, kad iš ES lėšų pirkti civilinės paskirties orlaiviai neturės ginkluotės, todėl nebus pajėgūs atlikti kovinių funkcijų.
„Jeigu vis dėlto koalicijos partneriai – kadenciją baigianti Vyriausybė susitartų dėl ES panaudojimo sraigtasparnių įsigijimui, tai būtų neabejotinai ne karinės, o civilinės paskirties panaudojimo sraigtasparniai. Net jei kas sumanytų modifikuoti ir įtaisyti ar papildomą ginkluotę ar navigacinę įrangą, kuri yra reikalinga kovinės paskirties orlaiviams, to padaryti būtų neįmanoma pagal įstatymą, nes ES fondų panaudojimo dokumentai nenumato, kad pinigai būtų išleidžiami gynybos įsigijimams.
Žinoma, kad krašto apsaugos sraigtasparnių resursas jau baigiasi, kariniams tikslams, tokiems kaip karių transportavimas, parama ugnimi iš oro, kitų karinių operacijų atlikimas, tai šiuo atvejų šių funkcijų atlikimas po 2016 metų negalės būt atliekamos ir Lietuva neteks šių gynybinių pajėgumų“, – sako Saugumo ir gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis.
J. Lapėnienė
