Lietuvos būsto ir urbanistinės plėtros agentūra skelbia, kad atnaujintų būstų gyventojai sutaupo apie 60 proc. šildymo išlaidų.
Vienas iš paprasčiausių būdų sutaupyti pinigų ir padėti tausoti aplinką yra namų apšiltinimas. Didėja energijos kainos, aštrėja globalinio atšilimo keliamos problemos – vis dažniau siaučia gamtos stichijos, keičiasi klimatas, o daugelio pasaulio šalių gyventojai, išgyvenantys finansinį sunkmetį, priversti galvoti, kaip savo namus padaryti šiltesnius, pigiau prižiūrimus ir labiau taupančius energiją. Taigi, dažnai kyla klausimas, ką galima padaryti siekiant apšiltinti namus ir kiek pinigų galima būtų sutaupyti juos apšiltinus.
Ir apšiltinimas, ir atsinaujinimas
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad dvigubai daugiau šilumos prarandama per vientisą sieną. Tai būdinga namams, kurie pastatyti iki 1920 m. Pro izoliuotas dvisluoksnes sienas, jei jos apšiltinamos iš vidaus ar iš išorės, šilumos išeina dvigubai mažiau. Taigi, šilumos nuostolių patiriama apie 40 proc. mažiau. Vientisų sienų apšiltinimas iš išorės yra brangesnis, bet jis turi vieną privalumą: pagražėja namo fasadas. Naudodami šiuolaikiškas, atmosferos poveikiui atsparias statybos medžiagas, tokių namų savininkai iš esmės atnaujina jų fasadą. Vientisų sienų apšiltinimas iš vidaus sukels daugiau rūpesčių, nes paprastai jis atliekamas savo jėgomis naudojant izoliacines plokštes, be to, šiek tiek sumažės grindų plotas. O šiltinant sienas iš išorės paprastai neapsieinama be profesionalų pagalbos.
Šilta palėpė – mažesnė sąskaita
„Mes skatiname žmones išsaugoti savo kuro sąskaitų mokėjimo kvitus, kad apšiltinę palėpę sužinotų, kiek pinigų jie sutaupė. Apšiltinę palėpę, jie paprastai būna maloniai nustebinti“, – sakė „Energy save Insulations“ specialistė Angela Feltham. Pasak jos, tinkamiausias palėpių apšiltinimo variantas – polistireno lakštų / lentų izoliacija. Jei palėpė yra neįprastos formos arba sunku pasiekti jos lubas, galima naudoti itin lengvą izoliacinę medžiagą.
Po grindimis turi vaikščioti oras
Paprasčiausias grindų apšiltinimo būdas – sandarinimas užpildant visus plyšius. Ypač atidžiai reikia sandarinti plyšį tarp sienos ir grindų.
„Būkite atsargūs, nepersistenkite, nes namui būtina ventiliacija. Jei jos neliks, bus blogai. Po grindimis būtinai turi cirkuliuoti oras. Kitaip gali įsimesti pelėsis ar apnikti medžio grybas, kuris labai sunkiai išnaikinamas. Taigi drėgmės po grindimis negali būti. Todėl nuo seno pamatuose paliekamos angos, pro kurias vaikšto oras“, – aiškino specialistė.
Sudėtingiau apšiltinti grindis, jos manymu, tada, kai tenka pakelti lentas ir kloti mineralinę vatą ar kurią nors kitą izoliacinę medžiagą. Daug paprasčiau taip apšiltinti grindis, jei tai daroma statant naują namą arba pradėjus kapitalinį remontą.
Šaltis ir įpučiamas
Mažiau matomas, nereikalaujantis daug pastangų ir laiko yra visų būste esančių plyšių sandarinimas. „Kartais žmonės nesusimąsto, kiek daug šilumos išeina pro langų angokraščius, durų staktas ir kitus kiekviename gyvenamajame būste esančius konstrukcijos elementus. Dauguma mano, kad šiluma pro plyšius išeina, ir tik turintieji karčios patirties žino, kad net pro menkiausią plyšelį vėjuotą žiemos dieną labai sparčiai skverbiasi šaltis.
„Taigi, kuo rūpestingiau apšiltintas ir užsandarintas namas, tuo storesnė jame gyvenančiųjų piniginė“, – priminė A. Feltham.
Stasys PALAUKYS
