Šilumos kaina nedidės
Dar vasaros viduryje, o gal net ir anksčiau, Lietuvos gyventojus imta gąsdinti, kad artėja pats brangiausias istorijoje šildymo sezonas. Ir nieko čia esą negalima padaryti. Klausantis tų kalbų atrodė, kad laikas prisipirkti miltų ir bulvių, nes susimokėję už paslaugą, be kurios žiemą niekaip neišsiversime, dalis mūsų nė jų neįpirks. Bet šiomis dienomis gyventojus pasiekusios sąskaitos už šildymą tikrai ne tokios bauginančios, kokiomis buvome gąsdinami. O kai kurie vilniečiai prasitarė nustebę, kad jos net šiek tiek mažesnės negu tos, kurias gavo už pernykštį lapkritį. Jei iki metų pabaigos šaltukas nespūstels taip, kad tvoros poškės, ir už gruodį jos tikriausiai bus ne tokios bauginančios, kokių tikėjomės.
Priežastis paprasta. Pasak AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vadovo Arūno Keserausko, didžiąją šilumos kainos tarifo, kurį mokame už kilovatvalandę dalį, net viską kartu sudėjus, sudaro ne įrangos atnaujinimas ir remontas, ne atlyginimai ir įmonės pelnas, o kuro – gamtinių dujų ar mazuto kaina.
„Šilumos kainai Vilniuje didžiausios įtakos turi dujų kaina. Pastovioji kainos dalis – vadinamosios valdymo išlaidos, darbo mokos fondas, sąnaudos nedidėja jau kelerius metus. Taigi, jeigu dujos pinga, mažėja ir šildymo kaina, jeigu dujos brangsta – brangesnė ir šiluma. Pastaruoju metu gamtinės dujos truputį pigo, todėl ir šiluma šiek tiek pigesnė“, – Balsas.lt savaitei sakė A. Keserauskas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose metinius šilumos kainos pokyčius labiausiai lėmė auganti gamtinių dujų kaina – nuo 2011 metų spalio iki 2012 metų spalio jos pabrango 7,9 proc. – nuo 1 453 Lt už 1 000 kub. merų iki 1 546 Lt už 1 000 kub. merų.
Tačiau jau kelis mėnesius pastebimos mažėjimo tendencijos. Pavyzdžiui, 2012 m. spalį gamtinės dujos buvo 0,6 proc. arba 12 Lt už 1 000 kub. merų pigesnės negu rugsėjo mėnesį.
Pingant gamtinėms dujoms ir biokurui, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje šių metų gruodžio mėnesį buvo 0,4 proc. mažesnė negu lapkritį. Tad nors per metus šiluma vilniečiams pabrango apie 3-5 proc., trečią mėnesį iš eilės ji pinga.
Vilniečiai mokės mažiau
AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prognozuoja, kad bent jau artimiausiu metu dujos brangti neturėtų. Kadangi būtent dujų kaina sudaro beveik tris ketvirtadalius visos šildymo kainos, jai bent truputį kritus, sumažėja ir šildymo kaina vilniečiams. Tačiau ji mažėja ne tik dėl šios priežasties.
„Mes manome, kad gamtinių dujų kaina jau pasiekė savo piką ir turėtų po truputį mažėti. Taigi, mažės ir tarifas, pagal kurį visi mokame už šildymą. Be to, kitais metais baigsime mokėti ir kompensacinį mokestį“, – po tuos du su trupučiu cento papildomai, kuriuos mokame dėl to, kad turime kompensuoti nuostolius, kurie atsirado, kai prieš kelerius metus brangstant dujoms šilumos tarifas kurį laiką nebuvo padidintas laiku ir nebuvo leista taikyti kainos, nustatytos VKEKK. Taigi, šildymo kaina truputį sumažės“, – sakė A. Keserauskas.
Jo teigimu, būdų, kaip sumažinti vilniečiams tiekiamos šilumos kainą ir sąskaitas už šildymą, nepriklausomai nuo gamtinių dujų kainos, paieškai ir analizei bendrovė 2012 metais skyrė ypač daug dėmesio .
„Pagrindinis mūsų tikslas šiemet buvo rasti būdą, kaip atpiginti šilumą sostinės gyventojams. Todėl projekto „Vilniaus šilumos ūkio modernizacija“ dalyviams kėlėme uždavinį rasti patį racionaliausią būdą mažinti šilumos gamybos kainą. Kartu su ekspertais ir konsultantais analizavome, kokios naudos galėtų duoti įvairūs šilumos ūkio modernizavimo būdai , ar apsimoka spartinti perėjimą nuo dujomis kūrenamų katilinių prie biokuro“, – pasakojo A. Keserauskas.
Anot jo, vieni ekspertų siūlymai jau pradėti įgyvendinti, kitų bus imtasi artimiausiu metu. Deja, tuo būdu, kuris leido atpiginti šildymą daliai mažesniųjų Lietuvos miestų gyventojų, nei Vilnius, nei kiti didieji miestai kol kas negalėjo pasinaudoti.
„Konsultantai įvertino visas galimybes ir scenarijus – kiek ir kokio dydžio investicijų reikėtų, į kokius įrenginius investuoti, kokių rezultatų galima tikėtis iki 2030 metų įgyvendinus vieną ar kitą projektą“, – pasakojo A. Keserauskas.
Biokuras Vilniui per brangus?
Mažesnieji Lietuvos miestai, investavę nemenkas sumas ir vietoje gamtinių dujų deginantys bokurą jau kuris laikas džiaugiasi mažesnėmis šilumos kainomis. VKEKK duomenimis, biokuro kaina 2012 metų spalį buvo 1,9 proc. Mažesnė negu rugsėjį, o nuo 2011 metų spalio ji sumažėjo net 13,4 proc. Tačiau Vilniui kol kas tai per brangus malonumas.
„Norėdami plėsti šilumos iš biokuro gamybą, turime modernizuoti įrenginius. Tai labai didelės investicijos. Mažiesiems miestams tam buvo skiriama ES parama, o didieji miestai ja pasinaudoti negalėjo. Energetikos ministerijos sprendimu, galima pretenduoti į ne didesnę kaip 6 mln. litų paramą. Mažosioms savivaldybėms, kurių investicijos į naujų biokuro katilų statybą siekia apie 20 mln. litų, tai nemaža suma, bet Vilniui reikėtų beveik milijardo investicijų. Nei savivaldybė, nei „Šilumos tinklai“ tokių lėšų neturi. Jeigu jas pasiskolintume, tai gultų ant vartotojų pečių. Taigi, atlikę galimybių studiją tegalėjome konstatuoti, kad šuo metu investuoti į šilumos gamybos iš biokuro plėtrą neapsimoka. Kad šilumos kaina vilniečiams nepadidėtų, apsimoka modernizuoti tik vieną antrosios termofikacinės elektrinės katilą“, – apgailestauja A. Keserauskas.
Anot jo, studija atskleidė, kad modernizuoti VE-3 termofikacinę elektrinę, taip neapsimoka. Ji gamina ir elektros energiją, ir šilumą, tačiau dėl dabar galiojančių teisės aktų papildomai užsidirbti ir susigrąžinti investicijas parduodami elektrą ji negalėtų – net jei elektrinė naudotų biokurą,elektrą įmonė galėtų parduoti tik rinkoje, o ne kaip žaliąją energiją.
Kita vertus, pasakojo A. Keserauskas, jau pateiktos paraiškos, ir per porą artimiausių metų rinkoje turėtų atsirasti keletas nepriklausomų šilumos iš biokuro gamintojų. Taip pat jau projektuojama buitinių atliekų rūšiavimo ir deginimo gamykla, kurios vienas iš akcininkų yra „Vilniaus šilumos tinklai“. Ji ne tik išspręs atliekų utilizavimo problemą, bet bus papildomas maždaug 50 megavatų galingumo šilumos gamybos šaltinis. A. Keserauskas skaičiuoja, kad pridėjus nepriklausomų gamintojų pagamintą šilumą, atsiras apie 200 papildomų megavatų, ir vilniečiams pakaks šilumos nenaudojant VE-3 termofikacinės elektrinės.
„Elektrinės neuždarytume – tik negamintume elektros ir šilumos. Tačiau jau nereikėtų jos būtinai modernizuoti, kad iki 2016 metų atitiktų griežtus aplinkosaugos reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, racionaliausia artimiausiu metu renovuoti ir pritaikyti šilumos iš biokuro gamybai dar vieną katilą VE-2 termofikacinėje elektrinėje“, – sakė „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas.
Jis pabrėžė, kad toks ir Vilniaus miesto tarybos sprendimas, kadangi esant tokioms aplinkybėms investuoti skolintus pinigus į šilumos iš biokuro gamybos plėtrą neracionalu, nes tai ne sumažintų, o padidintų šilumos kainą vartotojams.
„„Jei valstybė laikytųsi pozicijos, kad senus įrenginius reikia modernizuoti ir pereiti prie biokuro, jeigu numatytų tam lėšas, jeigu būtų žymiai didesnė ES parama ir nereikėtų investicijų įskaičiuoti į tarifą, tiek Vilnius, tiek Kaunas tikrai plėstų šilumos iš biokuro gamybą, o šiluma gyventojams galėtų atpigti. Tikimės, kad naujoji Lietuvos vyriausybė supras, jog didiesiems miestam perėjimui prie biokuro reikia ES ar valstybės finansinės paramos. Jei taip bus, mes pasirengę imtis darbo, nes visos studijos ir skaičiavimai jau parengti“, – sakė A. Keserauskas.
Kainą didina kiauri langai
Paklaustas, kokios įtakos sąskaitoms, kurias gauname, turi oras, A. Keserauskas sakė, kad viskas priklauso nuo to, kokios temperatūros pageidauja namo gyventojai ir kiek šilumos jie suvartoja. Pavyzdžiui, nerenovuotame name patalpose sumažinus temperatūrą 1 laipsniu, šilumos suvartojama maždaug 5 proc. mažiau. Žinoma, šiek tiek įtakos turi ir vėjas, ir drėgmė.
Jo teigimu, gerokai daugiau įtakos mūsų sąskaitoms turi tai, ar namas apšiltintas, ar nekiauri jo langai, sandarios durys. Juk ne paslaptis, kad per kiaurus langus išeina nemažai šilumos, kuri sąskaitose, kurias gauname, virsta džiaugsmo nekeliančiais skaičiais.
„Mūsų pareiga į namą pateikti šilumą, o kiek jos namas suvartoja, priklauso nuo pačių gyventojų. Palyginimui galiu pasakyti, kad naujos statybos arba seni, tačiau renovuoti namai moka apie tris kartus mažiau, negu tų namų, pro kurių langus ir sienas švilpia vėjas, gyventojai. Jeigu norime gyventi šiltai, o mokėti mažiau, tvarkykime namus“, – pridūrė A. Keserauskas.
Racionaliausias kelias – renovacija
„Pagrindinė mūsų problema – kiek kilovatvalandžių šilumos suvartojame. Mes naudojame gerokai daugiau šilumos, negu išsivysčiusios šalys, susitvarkiusios namus. Tai pagrindinis rezervas, kur galime sutaupyti. Investuoti reikia ne į gamybos didinimą, o į taupymą“, – Balsas.lt savaitei sakė A. Keserauskas. Tačiau anot „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovo, iki šiol valdžios siūlyti renovacijos modeliai gyventojams nebuvo priimtini.
„Variantas, kai iniciatyva buvo atiduota į gyventojų rankas, žlugo. Viena iš priežasčių – ne kiekvienam priimtina imti paskolą iš banko. Kita priežastis – daug rūpesčių, kuriuos ne visada norisi užsikrauti ant savo pečių. Todėl mes nusprendėme ateiti gyventojams į pagalbą ir tapti bendrove, kuri imsis iniciatyvos renovuoti gyvenamuosius namus“, – atskleidė A. Keserauskas.
Anot jo, visus 2012 metus „Vilniaus šilumos tinklai“ dirbo kartu su konsultantais, ir jau baigiami rengti visi reikalingi dokumentai, kad galima būtų imtis šio darbo. Yra ir bendrijų, pasirengusių pasinaudoti naująja įmonės iniciatyva.
„Tų bendrijų namuose mes atliksime energetinius auditus, matuosime jų šiluminę varžą, apžiūrėsime sienas. Visa tai atliksime už mūsų pinigus ir parengsime bendrijoms pasiūlymus, kokius darbus reikėtų atlikti konkrečiame name, kad po renovacijos ne tik šilumos suvartotų mažiau, bet nekiltų ir kitų, pavyzdžiui ventiliacijos, problemų. Be to, bendrijoms nereikės įsipareigoti bankams – tai taip pat bus mūsų rūpestis“, – apie sprendimą teiti į pagalbą gyventojams pasakojo A. Keserauskas.
Jo teigimu, rengiant pasiūlymus bendrijoms, bus atsižvelgiama ir į tai, ko jos tikisi iš renovacijos, nes ją atlikus bus ne tik taupoma šiluma, bet ir padidės ir tų namų gyventojų komfortas.
„Pavyzdžiui, balkonų įstiklinimas susijęs su šilumos taupymu, bet paplatinimas ne. Tačiau jis teikia gyventojams daugiau patogumo. Todėl siūlysime ne tik apšiltinti namus, bet ir pasirūpinti gerbūviu. Tai bus visas paketas priemonių, kurios mažina šilumos sąnaudas ir suteikia ir priemones, kurios suteikia komforto. Žmonės, matydami, kiek kainuos renovacija, kiek gali kainuoti tokie būsto patobulinimai, po kiek jie mokės po renovacijos ir per kiek laiko grąžins mūsų investuotus pinigus, galės apsispręsti, kiek papildomo komforto jiems reikia. Jeigu sakys, kad reikia, atliksime viską kompleksiškai. Taip pat noriu pabrėžti, kad iš to mes nesitikime jokio pelno. Svarbu, kad būtų padengti kaštai – investicijos, projekto valdymo kaštai, palūkanos. Visa tai bendrija matys“, – aiškino „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas.
Pasak A. Keserausko, bus fiksuojama, kiek šilumos namas suvartodavo iki renovacijos ir po jos, kad gyventojai galėtų pasinaudoti valstybės parama. Tačiau jis siūlo kitokį negu iki šiol, paramos modelį.
„Mūsų nuomone, turi būti remiamas pasiektas rezultatas. Jeigu mes įsipareigosime sutaupyti tam tikrą kiekį šilumos, tai ir sieksime, kad taip būtų. O jeigu nepasieksime, turėsime kokiu nors būdu tai kompensuoti. Visa tai atsispindės sutartyse su bendrijomis. O gyventojus remti reikia ne už tai, kad renovacija padaryta, o už tai, kas pasiekta. Jeigu namas sutaupė 30 ar 40 proc. šilumos, vadinasi, jis gali pretenduoti gauti tam tikro dydžio valstybės paramą – pavyzdžiui, 30, 40 ar 20 proc. vartotojų kaštų“, – sakė jis.
A. Keserausko teigimu, įmonė tikisi, kad prie jų prisijungs ir solidžios statybinės kompanijos, ir medžiagų tiekėjai. O pirmiausia būtų renovuojami tie daugiabučiai, kurių bendrijos pačios pareiškė norą. Kiek jų bus – ne taip svarbu.
„Jau esame paskelbę konkursą šiam projektui finansuoti, mąstome ir apie paskolą. Bet svarbu ne tai, kiek milijonų mes iš pradžių investuosime ar kiek namų renovuosime. Tai nėra tik finansai, tai proceso pradžia. Kai jis prasidės, kai bus pramintas takelis, minti jį platesnį atsiras daugiau galimybių. Bet reikia pradėti minti tą takelį, kad procesas pasidėtų“, – sakė jis.
Tiesa, kol dar nežinoma, kokį rėmimo modelį pasirinks naujoji vyriausybė, A. Keserauskas nekomentuoja, kaip būtų galima renovuoti seniausius ir prasčiausius gyvenamuosius namus, kuriuose ypač daug socialiai remtinų žmonių, kuriems tam tikra prasme nebaisios net didžiausios sąskaitos už šildymą, nes už juos vis tiek kompensuoja valstybė. Ji ir turėtų rasti šios problemos sprendimo būdą. Tačiau svarbiausia, pakartojo jis, pradėti.
„Svarbiausia pradėti. Turime išjudinti renovacijos procesą iš mirties taško. Kai jis prasidės, tai jau ir vyks. Naujoji vyriausybė renovaciją taip pat įvardino vienu iš savo tikslų, todėl mes esame pasirengę pasiūlyti jiems pasinaudoti mūsų sukaupta informacija, tyrimais, kad šis procesas galų gale pradėtų įsibėgėti“, – apibendrino „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas A. Keserauskas.
Faktai:
77 proc. šilumos Vilniaus mieste šiuo metu pagaminama deginant gamtines dujas, 13 proc. – deginant biokurą, 10 proc. – mazutą.
Gamtinių dujų kaina nuo 2009 metų gruodžio iki 2012 metų pabaigos beveik padvigubėjo (nuo 776,83 iki 1418,58 Lt už 1 tūkst. kubinių metrų).
Kuro kaina sudaro 70 proc. visos šildymo kainos.
