renovacija

Rūta JANKUVIENĖ Šiauliuose šiemet iš esmės pradėta renovuoti tik viena mokykla – Dainų progimnazija. Apie pusę darbų jau atlikta. Dar trijose mokyklose numatyti atskiri remonto darbai, bet rangos konkursus tenka skelbti ne po vieną kartą. Darbai įpusėjo Dainų progimnazijos renovacija pradėta kovo pabaigoje. Pastato sienos, stogas šiltinami, ant fasado pradėtos tvirtinti šiltinimo plokštės. Atnaujinamos šildymo, vėdinimo, elektros sistemos. Keičiama sporto salės grindų danga.

Įsibėgėjant renovacijos procesui Lietuvoje siekiama užtikrinti saugumą ir sukurti kokybišką produktą. Deja, renovacija gali lemti ne tik taupumą ir šilumą, bet ir gaisrus, todėl būtina užtikrinti kvalifikuotus darbus ir tinkamų medžiagų panaudojimą. Lietuvos ir užsienio priešgaisrinės saugos specialistai konstatuoja – nepaisant renovacijos, daugiabučių priešgaisrinė būklė prastėja, gaisrai kelia vis didesnį pavojų žmonių gyvybei.

Siekdama optimizuoti Aplinkos ministerijos ir jos institucijų veiklą, Vyriausybė nutarė likviduoti biudžetinę įstaigą Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vykdomos funkcijos teritorijų planavimo srityje perduodamos Aplinkos ministerijai, o funkcijos būsto atnaujinimo (modernizavimo) srityje – įsteigtai viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai.

Zina Paškevičienė, Kristina Jackūnaitė, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šią vasarą Ignalinos rajone esantis Palūšės turizmo centras poilsiautojų nepriims, nors kelis dešimtmečius neremontuoti poilsio nameliai jau baigti rekonstruoti. Metus vėluojama rekonstruoti administracinį pastatą ir negalima skelbti centro valdytojo konkurso. Jei ne statybininkų nerangumas nauji nameliai Palūšėje jau būtų pilni poilsiautojų, tačiau, ko gero, ir šią vasarą jie stovės tušti.

Daugiabučių renovacijai telkiamos visos statybos sektoriaus dalyvių pajėgos, nenukrypstama nuo veiksmų grafiko. Iš pirmame etape atrinktų 839 pastatų jau pasirašytos sutartys su savivaldybėmis dėl investicinių planų rengimo 599 namams, o šį mėnesį bus sudarytos sutartys dar dėl 219. Tokią ataskaitą apie daugiabučių namų modernizavimo eigą pagal naują modelį Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui pateikė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas dalyvavo sutvarkyto gamtos paminklo – Pūčkorių atodangos atidaryme. „Tai iš tiesų puiki vieta – nuo atodangos atsiveria įspūdingas vaizdas į Vilnios slėnį. Kviečiu visus vilniečius čia apsilankyti“, - sakė Vilniaus meras. Pūčkorių atodanga ne tik sutvarkyta ir sutvirtinta, čia įrengti pėsčiųjų takai bei pavėsinės, sumontuoti laiptai, padarytas specialus takas neįgaliesiems.

Vilniaus lengvaatlečiai šiam vasaros sezonui ruošiasi apsunkintomis sąlygomis. Dėl „Vingio“ stadiono renovacijos sostinės lengvaatlečiai prarado pagrindinę savo bazę vasaros metu. Dėl užsitęsusių darbų didžiausio Lietuvos miesto lengvaatlečiai priversti glaustis kituose, standartų neatitinkančiuose stadionuose, teigiama pranešime spaudai. „Žinoma, nėra normalu, kai sostinėje nėra nei vieno standartus atitinkančio stadiono, o kai ir paskutinį, bent kiek normalesnį, uždaro, tai nebelieka nieko.

Lietuvos gyventojams pradėjus aktyviau renovuoti daugiabučius namus, „Swedbank“ baigia skirstyti visą 20,7 mln. litų JESSICA fondo krepšelį. Atnaujinus susitarimą su Europos investicijų banku, gyventojai daugiabučių namų renovacijai gali gauti papildomą 41,4 mln. litų finansavimą. „Pirmąjį renovacijos projektą „Swedbank“ finansavo 2011 metais, kuomet suteikėme paramą Kretingoje esančio namo atnaujinimui.

Pastaraisiais metais Lazdijuose pagal projektą „Lazdijų hipodromo modernizavimas ir pritaikymas kompleksiniam turizmo paslaugų teikimui“ vykdyti darbai – baigti. Nuo šiol tradicinėmis tapusias ristūnų lenktynes rajono gyventojai ir svečiai stebės naujame – modernizuotame hipodrome.

Kitos šalys jau seniai griauna Chruščiovo laikais statytus daugiabučius ir jau žada imtis „brežnevinių“, bet pas mus viską bandoma spręsti vien renovacija. O Šiaulių architektai jau skambina pavojaus varpais dėl mieste tebestovinčių senų daugiabučių. „Turėjo būti kapitalinis remontas. Ne butų, o viso pastato. Praėjus 50 metų jų garantija baigiasi“, – apie daugiau kaip pusę šimtmečio stovinčius namus kalba architektas Vytenis Rudokas.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šalies namas rekordininkas, kurio gyventojai už kovo mėnesio šildymą mokėjo mažiausiai, yra Tauragės daugiabutis Dainavos g. 5. Ne tik sostinės, bet ir kitų Tauragės miesto daugiabučių gyventojai šiam namui tegali pavydėti. Daugumos namo butų šildymas už kovą neatsiėjo nė 50 litų, o kai kurie standartinių dviejų kambarių butų gyventojai mokėjo vos 27 litus.

Sostinės daugiabučių namų gyventojai, pasikeitę senus laiptinės langus naujais ir tokiu būdu prisijungę prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, per vieną šildymo sezoną sutaupė daugiau nei 820 tūkst. litų. Tai atskleidė bendrovės „Mano būstas“ atliktas energetinio efektyvumo tyrimas.

Ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje nuskambėjo klausimas, susijęs su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užmojais skatinti renovaciją gana drastišku būdu: ministerija siūlo gyventojams, kurie neprisidės prie renovacijos, mažinti kompensacijas už šildymą. „Tikrai neketiname skriausti žmonių, kurie turi problemų ir naudoja socialines pašalpas, bet sprendimus reikia daryti galvojant apie būstų modernizavimą.

 Jau šio mėnesio pabaigoje Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą turėtų apgulti individualių namų savininkai - tikimasi, kad žmonės rikiuosis prie valstybės kompensacijų už individualių gyvenamųjų namų renovavimą, rašo „Lietuvos žinios“. "Tai tęstinis projektas. Matyt, jis vyks kelerius metus. Šiemet individualių namų renovavimo programai skirta 3,38 mln. litų paramos, arba beveik 3 kartus daugiau nei pernai. Be to, numatyta skirti apie 2 mln.

Alma MOSTEIKAITĖ Alytaus miesto savivaldybėje viešėdamas šiais metais Vyriausybės pritarimu Aplinkos ministerijos įsteigtos viešosios įstaigos Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta vietinei valdžiai negailėjo pagyrų dėl aktyvios pozicijos dalyvaujant daugiabučių namų atnaujinimo programoje. Tačiau agentūros pagyros savivaldybei vargu ar atsitiktinės.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Kauno prokurorai tiria, ar savivaldybei priklausančių socialinių būstų remontą organizavę valdininkai neišpūtė darbų kainų ir ar iš viso butai buvo remontuoti. Politikai įtaria, kad per metus tariamų remonto darbų galėjo būti už maždaug 1,5 mln. litų. Savivaldybės administracijos vadovas sako, jog panašių tyrimų būta ir anksčiau, tačiau juos teisėsauga nutraukusi.

Gyventojai ir savivaldybės turės geresnes sąlygas atnaujinti senus daugiabučius, jei Seimas pritars Aplinkos ministerijos parengtoms pataisoms, kurias šiandien patvirtino Vyriausybė.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymų paketui, kurie naujai įsteigtai įmonei „Būsto energijos taupymo agentūra ( BETA atveria kelią vertinti savivaldybių programas ir koordinuoti su būsto modernizavimu susijusius procesus. „Taip pat parengiama bazė tipinėms sutartims.

Buvęs Šiaulių miesto meras, dabartinis miesto Tarybos narys Genadijus Mikšys atlieka aukštąjį karjeros pilotažą. Dar palyginti visai neseniai užėmęs Savivaldybės bendrovės direktoriaus pavaduotojo postą, dabar perėjo dirbti į Aplinkos ministerijos šiais metais įsteigtą agentūrą. Taip pat pakeitė ir partiją – subyrėjus Liberalų ir centro frakcijai eksmeras perėjo į Tvarkos ir teisingumo frakciją.

Aplinkos ministerija ieško naujų finansinių tarpininkų, galinčių finansuoti daugiabučių modernizavimo projektus. „Susidomėjimas naujuoju renovacijos modeliu auga. Matome, kad be naujų tarpininkų neišsiversime. Tačiau tam, kad tarpininkai susidomėtų ir sutiktų dalyvauti procese, būtina susėsti prie vieno stalo ir išsiaiškinti, ko norime mes ir ko pageidautų jie“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Šiandien toks susitikimas įvyko Aplinkos ministerijoje.

Nuo trečiadienio šalies savivaldybės pradės skelbti konkursus dėl daugiabučių renovacijos investicijų projektų pirkimų, kurių išlaidas padengs Aplinkos ministerija. Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pažymi, kad gyventojai, norintys atnaujinti namus, šiuos projektus gaus nemokamai. "Tai vienas iš valstybės paramos būdų, siekiant paskatinti ir išjudinti daugiabučių namų modernizavimą", - sako ji.

Renovacijos programos konsultanto poste tik apšilti kojas spėjęs Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Malinauskas susirūpino ir asmenine gerove. Namo, kuriame pats gyvena, kaimynams jis prabilo apie renovaciją.

Penktadienį Aplinkos ministerijoje su šalies savivaldybėmis pasirašomos partnerystės sutartys dėl daugiabučių namų renovacijos. "Pagal jas savivaldybės organizuos konkursus ir pirks investicijų projektus, o mes padengsime visas išlaidas. Gyventojai, kurie nori atnaujinti savo daugiabučius, projektus gaus nemokamai", - sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Neringos valdžia planuoja daugiabučių renovaciją, bet kada ji prasidės – kol kas neaišku, nes dalį žmonių tenka įkalbinėti sutikti atnaujinti savo namą. Žmonės renovacijos kratosi, nes bijo finansinių sunkumų ir statybų triukšmo, kuris atbaidytų poilsiautojus. Kai kurie daugiabučiai Nidoje statyti daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius. Gyventojai sako, kad namai – netipiniai: daug stiklo, kampų ir labai imlūs šilumai.

Vakar šalies savivaldybės išsiuntė daugiausiai šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių renovacijos sąrašus Aplinkos ministerijai. Tai tik preliminarūs sąrašai, nes terminai buvo pernelyg glausti, kad pagal visus reikalavimus įvyktų visuotiniai daugiabučių namų savininkų susirinkimai ir kad būtų pasirašytos sutartys. Tačiau tendencijos akivaizdžios - dabartinės Vyriausybės pasiūlytomis sąlygomis daugiabučius renovuoti tiek Šiaulių mieste, tiek rajone norinčiųjų yra pakankamai daug.

Lietuvoje masiškai pradėjus įgyvendinti renovacijos projektus padidėtų aukštesnės kokybės butų pasiūla, o tai turėtų įtakos ir butų kainai, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Be to, jis pastebi, kad šiandien labiau verta pirkti būstą nei jį nuomoti. „Jei per metus sugebėtume renovuoti daugiau nei 1000 daugiabučių, kaip planuoja vyriausybė, tai itin padidintų aukštesnės kokybės butų pasiūlą.

Iki kovo 5 dienos jau 370 daugiabučių gyventojai išreiškė norą modernizuoti savo namus pagal naująjį renovacijos modelį. Tokius duomenis iki minėtos dienos Aplinkos ministerijai pateikė 40 šalies savivaldybių. „Turiu prisipažinti, jog rezultatai maloniai nustebino. Jei toliau eisime tokiu tempu, daugiabučių renovacija Lietuvoje pagaliau pajudės taip, kaip mes visi seniai laukiame, norime bei tikimės“, - sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sako, kad sprendimas dėl kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį mažinimo žmonėms, kurie nenorės renovuoti savo daugiabučių, dar nepriimtas. "Piniginės paramos įstatymo projektas yra rengiamas, ir šiuo metu jis yra derinimo stadijoje. Dar neturime visų ministerijų pastabų.

 Šiauliečiai per savaitę turi apsispręsti – sutinka renovuoti savo būstą ar ne. Šiemet Šiauliuose planuojama renovuoti 10–15 daugiabučių. Renovuotinų namų gyventojai, pakviesti į Savivaldybę, išklausė Būsto energijos taupymo agentūros vadovo Valiaus Serbentos argumentų, tačiau svarstė, ar „vata ant sienų“ yra tikroji modernizacija. Atrinko kiauriausius namus Šiemet pagal naująjį modelį savo būstą renovuoti apsisprendusiems gyventojams valstybė kompensuos 40 procentų renovacijos išlaidų.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo kitų metų su valstybės parama renovuojami pastatai po renovacijos turės atitikti griežtesnius standartus – sutaupyti daugiau šilumos energijos. Specialistai ragina jau dabar orientuotis į aukštesnę energetinio naudingumo klasę – darbai esą pabrangsta nedaug, o sutaupyti leidžia iki 75 procentų išlaidų šildymui. Renovacija besidomintys klaipėdiečiai galėjo patys įsitikinti, kaip nerenovuoti namai šildo orą lauke.

Alytuje daugiabučių namų renovacija vyksta vėžlio žingsniu. Ne sparčiau pastatai atnaujinami ir kitur Lietuvoje. O puikus ir sektinas namų modernizavimo pavyzdys mūsų miestui kone pašonėje – kurorto statusą turintis kaimyninės Lenkijos miestas Augustavas. Gyventojai pretenzijų nereiškia Nuo 1998 metų sausio 1 dienos kaimyninėje Lenkijoje buvo pakeisti energetikos teisės aktai.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija baigia rengti projektą, kuriuo siūloma naikinti lengvatas už būsto šildymą asmenims, nepritariantiems daugiabučių namų renovacijai. Jei daugiabučiame name gyvenanti ir lengvatą už šildymą gaunanti šeima nepritaria namo renovacijai, artimiausią ateinantį šildymo sezoną kompensacija už šildymą jai bus nurėžiama per pusę. Dar vėliau kompensacija visai nebus skiriama – kol bus užbaigta namo renovacija, tačiau ne ilgiau kaip tris šildymo sezonus.

Privalomas lėšų kaupimas būsto remontui, valstybės remiamų asmenų balsas už renovaciją ir sankcijos – ekspertai pateikia trijų žingsnių planą, kad vyktų renovacija, ir sako, jog tai anaiptol ne raketų mokslas, užtenka sekti kaimynų pavyzdžiu. Lenkijoje, Augustave, 120 daugiabučių kooperatyve gyventojų sutaupytomis lėšomis nuo 1998 metų atnaujintas 51 namas, o iki 2015-ųjų planuojama renovuoti visus.

Šiaulių miesto savivaldybė sudarė 50 renovuotinų namų sąrašą. Vieni gyventojai laukia renovacijos, kiti neslepia pesimizmo: „Ta renovacija – mistika.“ Gyventojai stebisi, kas mokės už renovaciją, jeigu dabar „kiauri“ namai paskendę skolose? „Rekordininką“ siūlo nugriauti Šiaulių miesto savivaldybė praėjusį penktadienį išsiuntė 50 renovuotinų namų sąrašą Aplinkos ministerijai. Iš jų net 18 – Draugystės prospekto daugiabučiai.

Vilniaus miesto savivaldybė, įvertinusi ir atrinkusi daugiabučius, kurie turi būti renovuojami, šiandien Aplinkos ministerijai pateikė dvi paraiškas dėl dalyvavimo naujai parengtame daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo modelyje. Iš viso Vilniuje yra apie 3600 renovuotinų daugiabučių. Iš jų atrinkta 250 neefektyviausių ir daugiausiai energijos vartojančių pastatų, kurie išskirti į du sąrašus.

Naujoji Vyriausybė, siekdama išjudinti daugiabučių renovavimo darbus, užsimojo padidinti valstybinių institucijų kompetenciją ir galias. Tačiau savivaldybių atstovai įsitikinę, kad skubėti nereikia. Andriaus Kubiliaus vadovaujamos dešiniųjų Vyriausybės daugiabučių renovacijos programa patyrė fiasko. 2009 m. žadėta renovuoti 500 namų, 2010 m. – 1 tūkst., o iki 2013 m. – net 4,9 tūkst. Tačiau iki praėjusių metų Lietuvoje renovuota vos daugiau nei 470 daugiabučių.

Vyriausybė pirmadienį pasitarime pritarė viešosios įstaigos ,,Energinio efektyvumo didinimo agentūra" steigimui. Naujoji įstaiga, kurią tikimasi įkurti per mėnesį, bus atsakinga už naujosios daugiabučių namų renovacijos programos, kurioje numatyta, kad gyventojams jau nereikės imtis iniciatyvos ir skolintis iš bankų, įgyvendinimą. Naujoji agentūra daugiabučių renovavimą vykdys iš JESSICA programos fondo, kuriame šiuo metu yra 516 mln. litų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, mažiausiai šilumos pernai gruodį suvartojęs daugiabutis Šiauliuose yra įkūręs Kviečių gatvėje. Namo bendrijos pirmininkas Sigitas Kareiva pateikia įspūdingus skaičius: trijų kambarių buto savininkai už šildymą gruodį mokėjo apie 73, dviejų – 53, vieno – 36–38 litus. Finansinės kilpos jie išvengė po namo renovacijos. Išlaidas mažino dar iki renovacijos Kviečių gatvės 56-asis daugiabutis, statytas 1991 metais, renovuotas prieš penkerius metus.

„Svarbiausia yra įdiegti šalyje bausmės už įstatymų laužymą neišvengiamumo kultūrą“, – sako aplinkos ministras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) vicepirmininkas Valentinas Mazuronis. Svarbu tvarka – Daugelio apžvalgininkų nuomone, jūsų, kaip ministro, pirmieji pasisakymai yra gana radikalūs.

Zinaida Paškevičienė, Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba Ignalinos savivaldybė viena pirmųjų šalyje sėkmingai pradėjusi daugiabučių renovavimą susidūrė su kliūtimis. Ji nebegali pati organizuoti viešųjų pirkimų ir išsirinkti rangovų, o tai daryti turinčios organizacijos veikla nuo pernai pavasario sustabdyta.

Jevgenijus Bardauskas, Asta Kažukauskienė, Loreta Mačiulienė, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė įsitikinusi, kad jai pavyks išjudinti daugiabučių renovacijos programą, nors jau dvi Vyriausybės patyrė nesėkmę. Pirmiausia, ji žada nukarpyti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį tiems, kurie priešinsis būsto atnaujinimui.

Siūlomas daugiabučių renovacijos modelis daugelio Lietuvos savivaldybių netenkina ir tokio pagreičio, kaip tikisi Vyriausybė, būstų renovacijai nesuteiks. Tai antradienį po Vyriausybėje vykusio premjero Algirdo Butkevičiaus susitikimo su Lietuvos savivaldybių merais žurnalistams pareiškė Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas abejoja naujosios renovacijos programos sėkme ir sako, kad Vyriausybė bent pradžioje turėtų kompensuoti 40 proc. renovacijos išlaidų. "Savivaldybių asociacija, atlikusi skaičiavimus, priėjo išvadą, kad šiandien skiriama valstybės dotacija - 30 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius pabrėžia būtinybę didinti savivaldybių vaidmenį daugiabučių renovavimo procese. Anot Ministro Pirmininko, savivaldybės turėtų atrinkti pačius neefektyviausius pastatus, parengti ir patvirtinti jų renovavimo programas bei paskirti šių programų administratorius, o Vyriausybė savo ruožtu įsipareigotų teikti organizacinę bei metodinę pagalbą.

Antradienį Vyriausybėje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių merais aptaria regionų plėtros politiką, gyventojų užimtumo didinimo, investicijų į regionus pritraukimo, socialinės paramos gyventojams, savivaldybių biudžetų formavimo ir bei kitus aktualius klausimus.

Šiandien Vyriausybėje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių merais aptarė regionų plėtros politiką, gyventojų užimtumo didinimo, investicijų į regionus pritraukimo bei kitus aktualius klausimus. Premjeras savivaldybių vadovams taip pat pristatė naująjį daugiabučių renovacijos modelį. Kalbėdamas apie daugiabučių namų atnaujinimo programą, premjeras A. Butkevičius pabrėžė būtinybę didinti savivaldybių vaidmenį šiame procese.

Naujoji Vyriausybė kuria daugiabučių renovacijos programą, pagal kurią finansiniai įsipareigojimai nuo gyventojų pečių bus perkeliami savivaldybės įmonėms, kurios atrinks energetiškai nenaudingiausius, daugiausiai šilumos suvartojančius namus. Kol kas neaišku, kaip bus sprendžiama gyventojų abejingumo arba socialiai remtinų būsto savininkų, gaunančių kompensacijas šildymo išlaidoms, abejingumas, tačiau gyventojų pritarimo būsto atnaujinimo projektui vis tiek reikės.

 Savivaldybėms Seimas suteikė teisę pačioms nuspręsti, kuriuos daugiabučius renovuoti. Jų gyventojams teks nurodyti per porą metų atnaujinti orą šildančius būstus. Įsakys tvarkytis Į priverstinės renovacijos sąrašą pateks namai, viršijantys maksimalias šilumos vartojimo normas. Iki šiol jas nustatydavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

 Kauno miesto taryba ketvirtadienio posėdyje nepatvirtino kvartalinės gyvenamųjų namų renovacijos projekto, pagal kurį numatoma kitąmet renuovuoti 120 daugiabučių. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis tikina, kad pasiūlymo neatsisakyta, jo įtraukimas į biudžetą atidėtas, o taryba jam pritars po mėnesio. „Reikia įtraukti plano eilutę į biudžetą. Kai su biudžetu bus svarstoma, patvirtinsime.