„Svarbiausia yra įdiegti šalyje bausmės už įstatymų laužymą neišvengiamumo kultūrą“, – sako aplinkos ministras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) vicepirmininkas Valentinas Mazuronis.
Svarbu tvarka
– Daugelio apžvalgininkų nuomone, jūsų, kaip ministro, pirmieji pasisakymai yra gana radikalūs. Kaip įsivaizduojate nelegalių statinių griovimą ir teisinių ginčų sprendimą? Ar vėl nebus taip, kad griausime nelegalias šunų būdas, o boteliai išdidžiai stovės?
– Pirmiausia neteisinga sakyti, kad aš kalbu radikaliai. Kalbėjau apie pastatų, kurie negali būti įteisinti pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, griovimą. Ko galima negriauti, nereikia griauti. Siūlau negriauti tų statinių, kuriuos patys savininkai sutinka pertvarkyti taip, kad šie atitiktų minėtus reikalavimus. Kitas dalykas – siūlymuose yra nuostata, jog sprendimą griauti galėtų priimti ir atsakingos valstybinės institucijos, ne vien teismai.
– Ar suvokiate, kad tokie siūlymai gali kirstis su Konstitucija, dėl jų gali kilti teisinių ginčų ir šalyje, ir Strasbūro teisme?
– Visa tai puikiai suprantu. Žinau, kad gali kilti ginčų, tačiau jei nežengsime tų teisinių žingsnių, valstybėje niekada nebus tvarkos. Puikiai žinau, kokia yra mūsų teisinė sistema, ir suprantu, kad viską galima vilkinti, tačiau jei nepradėsime, niekada neįsivesime tvarkos. Griovimą, kaip paskutinę priemonę, matau tik tais atvejais, kai žmonės nesutiks pertvarkyti taip, jog jie atitiktų reglamentuojančius dokumentus. <...> Kodėl procesas šiuo metu nevyksta? Viena vertus, teisinga, kad sprendimus gali priimti tik teismai, bet kita vertus, žinant mūsų teisinę sistemą ir kiek laiko tęsiasi tie procesiniai dalykai. Demokratija kainuoja – tai ir yra jos kaina.
Modelis ydingas
– Dar vienas dalykas, apie kurį kalbėjote garsiai, yra būsto renovacijos programa. Jūsų pirmtakas teigė, kad problema buvo nepakankamas programos viešinimas, neskirtos lėšos (prašyta 37 mln. litų – „Balsas.lt savaitė“). Kokią problemą matote jūs?
– Nemanau, kad problema buvo viešinimo kampanijos trūkumas. Manyčiau, kad pačioje siūlytoje schemoje buvo keletas dalykų, kurie stabdė tą renovaciją. Būtina priimti kompleksinį sprendimą. Pirmiausia turėtų veikti ne alternatyvi, o gretutinė buvusiajai programa. Greta veikiančią schemą mes siūlome todėl, kad nėra teisingas kelias: „Atėjai, sugriovei ir tada pradedi kažką statyti.“ Turi būti tam tikras tęstinumas ir visa tai, kas ligi šiol daryta, turi būti, kiek tik įmanoma, maksimaliai pratęsta. Nors nelabai tikiu, kad neištaisius esminių dalykų, kuriuos mes siūlome taisyti savo naujoje programoje, bus galima išjudinti renovaciją. Juk dabartinėje schemoje viskas palikta žmonių iniciatyvai, kai bendrijos susiburia ar jas kažkas suburia ir tada nutariama, kai reikia renovuotis. Tai vyksta kažkokiu visiškai atsitiktiniu principu. Mes šitą padėtį keičiame, steigdami agentūrą, kuri dirbs su savivaldybėmis, per apskritis, valstybės mastu planuojant renovacijos procesą.
Žmonės nepasitikėjo, nes anksčiau skolos būdavo užkraunamos konkrečiam asmeniui. Paėmus paskolą, egzistavo rizika, kad skola kris ant konkretaus žmogaus, fizinio asmens pečių, o žmogui mirus pereis jo vaikams ir t. t. Mes siūlome skolą sieti su būstu, o ne fiziniu asmeniu. Renovuotą turtą bus galima parduoti, perleisti palikimu ir pan. Be to, žmogaus sąskaita už paslaugas apmokėtų renovacijos sąskaitą, nes modernizacijos pinigai būtų naudojami komunaliniams mokėjimams padengti. Tai reiškia, kad paskolų grąžinimas vyktų ne grynais pinigais, o tais, kurie sutaupyti po renovacijos sutaupant šilumą.
– Ir ankstesnė valdžia, konkrečiai Vitas Matuzas, žadėjo, kad mokėti už renovuotą būstų reikės tiek pat, kiek už nerenovuotą.
– Tada buvo kalbama apie realius žmonių pinigus, o dabar kalbame apie įskaitą. Be to, mes atskiriame ir organizacinę šitos padėties dimensiją. Anksčiau viskas buvo paliekama pačių žmonių iniciatyvai. Kaip susitars žmonės, kiek norės, kiek galės savivaldybė ar namo bendrija. Dabar siūlome įkurti atsakingą valstybės instituciją, kuri rodytų iniciatyvą ir prisiimtų atsakomybę visos šalies mastu.
Brakonieriauti bus brangu
– Dešimteriopai padidinote baudas už brakonieriavimą. Ar nemanote, kad tai labai radikalu? Ar dėl to neprasidės bylinėjimasis? Kaip reaguoja medžiotojai ir žvejai?
– Visi normalūs žvejai ir medžiotojai, kurie neužsiima panašia veikla, tokias iniciatyvas sveikina. Tie, kas nori ir toliau užsiimti panašia veikla, aišku, bus nepatenkinti. <...> Ankstesnė sistema skatino brakonieriauti. Paprastai kalbant, paprasčiau buvo nusišauti briedį ir sumokėti baudą, nei nusipirkti mėsos parduotuvėje.
– Kol kas naujosios baudos galioja medžiotojams, bet ne žvejams.
Netrukus ketinu pasirašyti įsakymą ir dėl žvejybos. <...> Puikiai suprantu, kad ir padidintos baudos, ir mūsų iniciatyva uždrausti pardavinėti žvejybinius tinklus tiems, kas nesiverčia pramonine žuvininkyste, sulauks pasipriešinimo. Suvokiu, kad gali būti įsivežama tinklų iš gretimų valstybių, kuriose tokia prekyba nėra draudžiama. Gali atsirasti nelegalios gamybos atvejų, tačiau bent jau bus sunkiau tai daryti. Ne tik didinsime baudas, bet ir stengsimės diegti bausmės neišvengiamumo kultūrą.
