Šiauliuose penktadienį aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tikino, kad daugiabučių renovacijos pastoliai pradės kilti jau šių metų pabaigoje. Kitas rūpestis – regioniniai atliekų tvarkymo centrai. „Čia situacija labai prasta“, – sakė V. Mazuronis.
Ministrų vizitų diena
„Penktadienis tampa ministrų vizitų tradicija“, – Šiaulių meras Justinas Sartauskas vakar džiaugėsi galimybe akis į akį aptarti problemas su aplinkos ministru. Prieš savaitę tokią progą turėjo su ūkio ir krašto apsaugos ministrais.
V. Mazuronis atvyko kartu su viceministrais Daiva Matoniene, Almantu Petkumi. Tai jų pirmas darbo vizitas į savivaldybes.
Spaudos konferencijoje V. Mazuronis tikino: „Pakeitimus darysime ne dėl kosmetinio remonto, o kad būtų geriau.“
Judinama renovacija
„Jau kitą savaitę, gavę Vyriausybės pritarimą, pradėsime diegti daugiabučių renovacijos programą įstatymų lygmeniu, – sakė ministras. – Lygiagrečiai reikės ir bendradarbiavimo su savivaldybėmis.“
Naujas kvartalinis daugiabučių renovavimo modelis, pagal kurį „žmonėms nereikės eiti į bankus“, būtų įgyvendinamas neatsisakant ir esamo modelio. Pagal naują modelį atsirastų renovavimo administratorius, kuris imtų kreditus, gyventojams dėl to nereikėtų įsipareigoti.
Savivaldybės, anot ministro, turės atrinkti daugiausia šilumos suvartojančius namus. Kriterijus – suvartojančius dabar 150 kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui buto ploto per metus.
Renovavimo projektų sąmatos, darbų apimtys turės būti derinamos su namo gyventojais, nes kreditus numatoma grąžinti iš šilumos mokesčių.
Numatoma, kad po namo renovacijos reikės mokėti už 10 procentų mažesnį šilumos kiekį, nei suvartotą iki jos.
„Pavyzdžiui, dabar suvartojama 100 kilovatvalandžių, po renovacijos – 50 kilovatvalandžių, bet mokėti reikės už 90 kilovatvalandžių, kol bus išmokėti kreditai“, – aiškino D. Matonienė.
Viceministrės teigimu, europinės ir valstybės paramos lėšos renovacijai sudarytų 30–40 procentų, likusios – kreditas.
„500 namų per metus šalyje renovuotume, – žadėjo V. Mazuronis. – Visose savivaldybėse – po 10–15 namų, realiai pastoliai iškils jau iki šių metų pabaigos.“
Energetiniai sertifikatai vadinti našta
Ieškoma sprendimo ir dėl energetinių sertifikatų, be kurių dabar nebegalima parduoti-pirkti būsto.
„Mano nuomone, tai yra papildoma našta, – sakė V. Mazuronis. Teisininkams pavesta aiškintis su ES institucijomis, ar galima koreguoti šį ES direktyvos reikalavimą. Pavyzdžiui, nereikalauti sertifikato, jeigu to neprašo pirkėjas.
Kol kas numatoma sudaryti galimybę unifikuotus su minimaliais parametrais sertifikatus gauti nemokamai elektroniniu būdu.
„Tarsimės su Notarų rūmais, ką daryti šiuo laikotarpiu, kol problema bus išspręsta“, – sakė V. Mazuronis.
Atliekų tvarkymo projektai įstrigę
„Labai prasta situacija yra su atliekų rūšiavimo, mechaninio-biologinio apdorojimo gamyklų projektais“, – sakė ministras.
Lietuvai buvo skirta 450 milijonų litų europinės paramos bioskaidžioms atliekoms tvarkyti, iš jų 54 milijonai litų – Šiaulių regionui. Lėšas reikia panaudoti iki 2015 metų rugsėjo.
Vėliausiai šių metų balandį turi prasidėti statybos, o Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) nė rangos konkurso nepaskelbė. Aplinkos projektų valdymo agentūra pradėjo procedūrą dėl ŠRATC padarytų pažeidimų.
V. Mazuronio teigimu, ŠRATC visų 54 milijonų litų sulauktų tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad gali juos panaudoti. Antras variantas, mažinti paramą ir mažinti projekto apimtis. Trečias – iš viso nutraukti projektą.
„Tokiu atveju veš atliekas apdoroti į Panevėžio ar Klaipėdos regioninius centrus“, – sakė ministras.
Rūta JANKUVIENĖ
