reforma

  Seimas ketvirtadienį pradėjo pavasario sesiją, parlamento vadovė Loreta Graužinienė pagrindiniais jos darbais įvardija socialinio modelio priėmimą, sprendimą dėl šauktinių kariuomenės ateities.   „Šios sesijos pagrindinis akcentas išlieka socialinio modelio paketas, kuriame yra Darbo kodeksas. Labai svarbu, kad būtų išgirstos visos pusės ir Seimas dėl jo apsispręstų, taip pat svarbu apsispręsti dėl šauktinių kariuomenės ateities.

Meksikos šiaurėje viename kalėjimų ketvirtadienį kilus riaušėms tarp dviejų priešiškų kalinių grupių, šiems aiškinantis santykius, žuvo mažiausiai 52 žmonės, sužeista 12, pranešė Nuevo Leono valstijos gubernatorius Jaime Rodriguezas. Pasak jo, riaušės kilo Topo Čiko kalėjime pramoniniame Monterėjaus mieste trečiadienį prieš vidurnaktį, ir pareigūnai kalinius sutramdė apie pusę antros ketvirtadienį.

Turime suponuoti visuomenei diskusijų lauką: kas yra svarbiausios Lietuvos bėdos šiandien, kur mums reiktų pasitempti, ką mums reiktų nuveikti, „Žinių radijuje“ kalbėjo įtakingiausiu verslininku Lietuvoje laikomas Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis.

 Per Vilniuje vykusią konferenciją Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pristatė Lietuvoje vykdomų reguliavimo reformų vertinimą ir rekomendacijas Lietuvos reguliavimo politikai.

  Lietuvai stojant į EBPO reikės įgyvendinti reformas, teigia Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus pavaduotoja. Pasak Mari Johannos Kiviniemi, Lietuvai reikės peržiūrėti valstybės įmonių valdymą, tačiau konkretūs būtini pokyčiai paaiškės vertinant šalį.   „Vertinimo procesas gali būti nuostabus katalizatorius reformoms, siekiant pagerinti Lietuvos konkurencingumą.

  Nepriėmusi naujojo socialinio modelo, kuriuo liberalizuojami darbo santykiai ir pertvarkoma pensijų sistema, Lietuva taptų nekonkurencinga, antradienį perspėjo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Jeigu nepriimtume, žiūrit į dvejų trejų - metų perspektyvą šalis taptų nekonkurencinga. Reikia strateguoti į priekį ir žiūrėti, kas dedasi pasaulyje.

 Ukrainoje per ateinančius mėnesius didžiausių reformų laukia mokesčių sistema, kur bus mažinami du mokesčiai, bandant kovoti su šešėline ekonomika, sako Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius. „Didžiausios reformos, kurių laukiame artėjančiais mėnesiais yra mokesčių reforma. Labai didelis „Sodros“ mokestis ir Ukrainoje taip vadinamas fizinių asmenų pajamų mokestis. Tuos du sudėjus išeina 70 proc. dėl to pusė ekonomikos yra šešėlyje.

Graikijos laukia „skausmingas kelias“ įgyvendinant reformas, kurių ji pažadėjo imtis mainais už finansinę euro zonos paramą, pirmadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. D.Grybauskaitės teigimu, krizės sprendimas kainuos brangiai tiek patiems graikams, tiek kitoms Europos šalims, o dėl susidariusios situacijos kaltas „neatsakingas“ Graikijos valdžios elgesys.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad po euro zonos viršūnių susitikimo daugiausia klausimų kelia tai, kaip Graikijai pavyks įgyvendinti pažadėtas reformas mainais už finansinę paramą ir kokį poveikį jos turės šalies ekonomikai.

 Birželio 25 d. Seimas priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, kuriais keičiama suėmimo skyrimo tvarka. Lietuvoje suėmimas taikomas itin dažnai. Nepaisant to, kad suėmimas griežčiausia kardomoji priemonė, teismai tenkina net 95% prašymų skirti ar pratęsti suėmimą. Pagal šį rodiklį pirmaujame Europoje ir prilygstame Kazachstanui. Lietuvoje per metus suimama ir dar prieš priimant nuosprendį uždaroma į kalėjimus iki 2000 žmonių.

Savivaldybėse, ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose Lietuvoje dirba kelios dešimtys tūkstančių valstybės tarnautojų. Stabilų atlyginimą, dideles socialines garantijas, pavyzdžiui, išeitines kompensacijas, turintys valdininkai kol kas jautėsi tarsi užutėkyje tarp sraunių darbo kodekso pasikeitimų ir naujo socialinio modelio kūrėjų užmojų. Tačiau ir jie turės sunerimti. Vidaus reikalų ministras Vyriausybei pateikė siūlymus, kaip reformuoti valstybės tarnybą.

Valstybės saugomų teritorijų reforma nebus skubinama, ji bus vykdoma tik Seimui patvirtinus tai numatančius teisės aktus, sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. „Tikrai jokio skubotumo nėra, ir aš abejoju, ar artimiausiu metu mes siūlysime teisės aktų pakeitimus. Negalime daryti kelių reformų vienu metu, nes visą sistemą išklibinsime“, - tvirtino ministras.

 Šiandien Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė teismų reformos projektui, kuriuo siūloma stambinti apylinkių ir apygardų administracinius teismus – įgyvendinus teismų reformos projektą iš viso Lietuvoje veiktų 22 teismai.

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Moldovos Prezidentu Nicolae Timofti. Artėjant Rytų partnerystės susitikimui Rygoje, Prezidentai aptarė Moldovos pažangą įgyvendinant svarbias europines reformas. Kalbėta ir apie abiejų šalių ekonominių bei politinių ryšių stiprinimą.

 Lietuvoje darbo santykiai yra gerokai autoritariški, o naujajame socialiniame modelyje siūlomos Darbo kodekso pataisos dar labiau sustiprintų darbdavio pozicijas, portalui LRT.lt sako Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius.

Šiandien šalies vadovė Dalia Grybauskaitė susitiko su Prokurorų profesinės sąjungos atstovais. Prezidentė įvertino, kad prokuratūroje įvyko reikšmingų pokyčių, ištirta daugiausia per per visą Nepriklausomybės laikotarpį nusikalstamų veikų, taip pat pabrėžė, kad prokuratūros sistema po privalo toliau keistis. Tačiau Prokurorų profsąjungos vadovas Stasys Kasiulis po susitikimo sakė, kad reforma nevyksta taip gerai, ji turi trūkumų ir ne visada padeda prokurorams dirbti efektyviau.

Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą. Kuo toliau, tuo aktualiau tampa kalbėti apie eurą.

  Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ES valstybės sutarė pradėti ribų nustatymo reformą. Šios reformos siekis yra ne sumažinti ar padidinti nederlingų žemių plotą, bet nustatyti aiškią ir skaidrią vietovių ribų nustatymo sistemą. Sutarta, kad Europos Komisija parengs naują mažiau palankių vietovių išskyrimo metodiką ir jos principus įtvirtins naujuose ES teisės aktuose iki 2014-2020 m. finansinio laikotarpio.

Žinių radijas Po dviejų metų tuščių pažadų Seimo narius nustebino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos noras dar papildomai išleisti 3,2 mln. Lt „Sodros” reformai. Norima vykdyti projektus, tyrimus, kurie įvertintų įstaigos būklę. Reikia veikti Anot „Swedbank” ekonomisto Nerijaus Mačiulio reikia kuo greičiau rengti įstatymo pataisas dėl „Sodros“ reformos, o ne analizuoti situaciją pasaulyje ir Lietuvoje.

Ukrainos laukia nelengvas, tačiau būtinas reformų kelias, teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pirmadienį šalies vadovė pagerbė žuvusiųjų atminimą ir pasirašė Ukrainos ambasados užuojautų knygoje, pranešė Prezidentūra. „Visų Lietuvos žmonių vardu reiškiu nuoširdžiausią užuojautą žuvusiems. Lietuva gedi kartu su Jumis. Ukrainos laukia nelengvas reformų kelias, kuris yra būtinas tam, kad šalis atsigautų.

Nauja BŽŪP reforma! Sąžiningiau, ekologiškiau ir veiksmingiau ji remia ūkininkus, kad būtų užtikrintas ilgalaikis kokybiško maisto tiekimas, padedama kovoti su klimato kaita ir išlaikoma Europos žemės ūkio įvairovė ir gyvybingumas. Europos ūkininkai vaidina pagrindinį vaidmenį mūsų ekonomikoje ir visuomenėje. Jie daugiau kaip 500-ams milijonų ES piliečių patikimai tiekia sveiką, saugų ir nebrangų maistą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, reaguodama į Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito išvadas dėl globojamų vaikų interesų, pabrėžia, kad šiuo metu veikianti sistema turi būti ir toliau tobulinama, tačiau iš esmės atitinka globojamo vaiko interesus.

Šiomis dienomis Teisingumo ministerijoje įvyko pirmasis Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos narių ir Teisingumo ministro susitikimas. Antrasis reformos etapas Susitikime be ministro Juozo Bernatonio dalyvavo viceministras Paulius Griciūnas ir patarėja Eglė Bagdžiūnaitė. Apylinkių teismų teisėjų sąjungą atstovavo pirmininkas Vytautas Krikščiūnas, valdybos nariai Diana Butrimienė, Jolanta Vėgelienė ir Arūnas Nevardauskis.

 Vyriausybė pasitarime trečiadienį svarstys, kaip reformuoti statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir garantijų sistemą. Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra parengusi pataisas, kurios numato, jog visiems statutiniams valstybės tarnautojams būtų taikomas 40 valandų per savaitę darbo laiko režimas, o dirbantiems ilgiau būtų mokami viršvalandžiai.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina, kad turto valdymo reformą, pagal kurią būtų sujungtas Turto bankas ir Valstybės turto fondas (VTF), turėtų būti įgyvendinta iki kitų metų pavasario. „Dabar orientuojamės į 2014 metų balandžio 1 dieną. Tikimės, kad iki to laiko įstatymai bus priimti, įsigalios ir tuomet galima bus įgyvendinti numatytą valstybės turto valdymo reformą", - dienraščiui "Verslo žinios" kalbėjo R.Šadžius.

Europos Komisija mano, kad Lietuva nepakankamai pažengė reformuojant mokesčių ir pensijų sistemas bei nurodo, kad šalis vis dar išlieka imliausia energetikos srityje, teigia už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta. Tačiau jis teigia, kad palyginti su kitomis šalimis, Lietuva komisijos vertinime atrodo neblogai. „Komisija pateikė ir įvertinimą, kaip šalys narės vykdo ankstesnes rekomendacijas.

Oksana Laurutytė Pastaraisiais metais Šiauliuose durų neatvėrė Dubijos pagrindinė, Dainų ir Aukštabalio pradinės mokyklos bei Gytarių mokykla. Buvo prognozuota, kad ištuštėję pastatai taps vaiduokliais ir juos beliks nugriauti. Prognozės nepasitvirtino – buvusiose mokyklose jau verda gyvenimas. Aukštabalio mokykloje įsikūrė teismas, Dainų pradinėje sportuoja sportininkai ir dirba labdariai, Dubijos mokykloje įsitvirtina krepšininkai. Problemų kyla tik dėl Kviečių g. esančios Gytarių mokyklos.

Valdančioji koalicija sutarė iki šių metų pabaigos priimti įstatymus, kurie leis sujungti Turto banką ir Valstybės turto fondą, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Buvo sutarimas dėl centralizuoto turto valdymo.

Komentarą parengė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Pastaruosius mėnesius nepaliaujamai liejasi įvairiausi pasiūlymai, kaip vėl ir vėl reformuoti II pakopos pensijų sistemą, žeriama pikta kritika pensijų fondams, nekreipiant jokio dėmesio į tai, kad būtent dabar žmonėms reikia konkrečių patarimų ir pavyzdžių, ką rinktis, o ne gąsdinimų ar klaidinimų.

Popiežiui Pranciškui siekiant reformuoti Katalikų Bažnyčią, Vatikanas antradienį pradėjo beprecedentes pasaulines konsultacijas apie šiuolaikines šeimas, taip pat ir tos pačios lyties asmenų santuokas. Prieš kitais metais įvyksiantį sinodą vyskupams visame pasaulyje buvo išsiuntinėti klausimynai, prašoma pateikti detalios informacijos apie „daugelį naujų situacijų, kurioms reikia Bažnyčios dėmesio ir ganytojiško rūpesčio.

„Nieko neveikimas yra šios valdžios bruožas“, – taip, praėjus ketvirčiui Seimo kadencijos, valdžios darbą apibūdino liberalas Remigijus Šimašius. Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys pritarė kolegai ir teigė, kad Seime atlyginimas jam mokamas be reikalo.  „Šiandien Seime mes matome labai aiškią stagnaciją. Seime, turiu prisipažinti, algą gaunu beveik veltui, nors kiekvieną dieną aš būnu jame nuo ryto iki vakaro, bet Seimo salėje netenka pabuvoti. Įstatymų nėra.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvos pensininkų laukia sunki ir skurdi ateitis, jei politikai nesiryš kompleksinei valstybės biudžeto ir socialinio draudimo reformai, tikina naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekonomikos ekspertai. „Sistema pasmerkta mirti. Klausimas – nuo ko, paralyžiaus ar infarkto, neišlaikys privatūs pensijų fondai ar „Sodra“. Todėl būsimų pensininkų perspektyvos po dešimties metų labai abejotinos.

 Buvusį pagrindinio Meksikoje narkotikų kartelio vadeivą penktadienį šeimos vakarėlyje nušovė nenustatytas užpuolikas, pranešė laikraščiai. 63-ejų Francisco Rafaelis Arellano Felixas (Fransiskas Rafaelis Areljanas Feliksas), anksčiau vadovavęs Tichuanos karteliui, buvo nušautas viešbutyje Kabo San Lukaso kurorte Meksikos šiaurės vakaruose, rašo laikraštis „Reforma“, remdamasis neoficialiais šaltiniais.

2013 m. spalio 7 d. Europos Sąjungos Vyriausieji pareigūnai Specialiajame žemės ūkio komitete patvirtino Bendrosios žemės ūkio politikos reformos kompromisinius tekstus (naujas taisykles dėl tiesioginių išmokų, kaimo plėtros, bendro rinkų organizavimo bei horizontalių finansinių nuostatų). „Tai svarbus žingsnis tolesniame kelyje reformos įsigaliojimo link.

 Didžioji Britanija, kovodama už galių susigrąžinimą iš Briuselio, yra laimėjusi sąjungininkių Europoje, nes tvirtai laikėsi savo pozicijos, pareiškė trečiadienį ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas). Savo kalboje per metinę Konservatorių partijos konferenciją D.Cameronas atmetė kritiką, esą jis izoliavęs Britaniją nuo jos partnerių Europos Sąjungoje.

Rugsėjo 26-28 d. Vilniuje vyks neformali valstybių narių vyriausybių atstovų diskusija Teisingumo Teismo reformos tema, organizuojama Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos. Ši diskusija yra skirta platesniame kontekste aptarti aktualias Teisingumo Teismo teisėkūros iniciatyvas ir galimus alternatyvius sprendimus, skirtus gerinti bylų nagrinėjimo efektyvumą.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) institucijos neranda bendro sutarimo dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos. Europos Komisijos teigimu, jei artimiausiu metu nepavyks sutarti dėl lėšų perskirstymo, ūkininkai gali patirti nuostolių. Žemdirbiams paskutiniai derliaus nuėmimo darbai, tuo metu ES politikai tariasi, kaip ūkininkai gyvens ateityje.

Neseniai paskelbtame šių metų Pasaulio banko sudaromame Konkurencingumo reitinge Lietuva nukrito iš 45-tos į 48-tą vietą. Lietuvoje blogiausiai įvertinti „galimybė prisitraukti talentus“ (135 vieta), „galimybė išlaikyti talentus“ (130 vieta), „priėmimo ir atleidimo procedūrų sudėtingumas“ (130 vieta) ir „atleidimo iš darbo kaštai“ (111 vieta). Nenuostabu, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos darbdavių teigia, kad nesamdo naujų darbuotojų būtent dėl šių priežasčių (2012 m. „Investuok Liet...

Kinijos eksportas ir vidaus vartojimas šiais metais sumažėjo, rašo Qz.com. Taip pat nerimą kelia ir didelės valstybės skolos, o darbo užmokesčiui augti trukdo nykstantis įmonių konkurencinis pranašumas. Kaip rašo naujienų portalas, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį pareiškė, kad nerimauti dar nėra pagrindo. „Kinijos Vyriausybė viską kontroliuoja“, – teigė jis. Pasak šalies vadovo, Kinijos valdžia sąmoningai darė viską, kad sulėtintų ekonominio augimo tempus.

Lietuvos kariuomenėje vykdoma reforma neleis kariškiams gauti pajamų iš bet kokios kitos veiklos. Tik neaišku, kokia iš to nauda. Politiniai ginčai Liepos pradžioje Seimo priimtos įstatymų pataisos numato, kad profesinės karo tarnybos kariams bus draudžiama dirbti pagal darbo sutartį, užsiimti individualia, kūrybine ar pedagogine veikla. Šias pataisas inicijavo krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas, parlamentas joms pritarė, prezidentė Dalia Grybauskaitė jų nevetavo.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jorg Asmussen skyrė daug dėmesio Lietuvos vykdytai ir vykdomai ekonominei politikai. Tačiau įžvalgų apie galimą ECB politikos kryptį pašykštėjo – paklaustas apie ECB vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą ir užimtumą atsakė, kad jau dabar vykdoma pinigų politika yra labai ekspansyvi ir kažin ar galima padaryti daug daugiau.

Lenkijoje prabilta apie pensijų sistemos reformos poreikį. Čia, kaip ir Lietuvoje, veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri buvo įdiegta 1999 metais. Pirmosios pakopos lėšas esamiems pensininkams perskirsto vietos socialinės apsaugos fondas „ZUS“, o dalis lėšų nukreipiama į II pakopos pensijų fondus. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje privačiai kaupti yra privaloma, o įmokos dalis nuo atlyginimo reformos pradžioje buvo nustatyta gerokai didesnė – daugiau kaip 7 proc.

Prie Vilniaus savivaldybės trečiadienį per pietus rinkosi viešojo transporto reformomis nepatenkinti žmonės. Jie siūlė sostinės vadovui Artūrui Zuokui trauktis iš posto, o miesto skolas padengti iš asmeninės sąskaitos. Iš pradžių šalia savivaldybės būriavosi judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ atstovai, prie kurių netrukus prisidėjo Algirdo Paleckio vadovaujamos partijos „Frontas“ atstovai. Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ atstovas Marius Markevičius portalui balsas.

Viešojo transporto reformos sukėlė diskusijų audrą, kuri, anot skeptikų, vėl paaštrės rudenį, kai nebegalėsiantys važiuoti tam tikromis eismo juostomis asmeninių automobilių savininkai daugiau laiko praleis transporto spūstyse.

Oksana LAURUTYTĖ Šaulių miesto savivaldybės administracija užsimojo iš peties – parengtas 2014-2015 m. biudžeto lėšų taupymo priemonių planas, pagal kurį per 400 biudžetinių įstaigų darbuotojų gresia būti atleistiems iš darbo.

Vakar Seimas nusprendė skubos tvarka svarstyti ir priimti Vyriausybės pateiktus mokesčių sistemos pakeitimus. Jau šį ketvirtadienį bus svarstoma dėl NPD pakėlimo, PVM lengvatų vaistams ir šildymui, o taip pat pelno mokesčio lengvatos į naujas technologijas investuojančioms įmonėms pratęsimo, bankų indėlių ir vertybinių popierių pajamų apmokestinimo, akcizų alkoholiui ir tabakui didinimo. Dauguma pakeitimų nėra blogi, tačiau esminių mokestinės sistemos bėdų jie nesprendžia.

Lietuvos pacientų organizacijos tikisi, kad sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis išmoko vakar jam Seimo suteiktą interpeliacijos pamoką. Tikimasi, kad ministras išgirdo ir pacientų organizacijų susirūpinimą dėl keliamo chaoso medikų ir pacientų bendruomenėse ir susilaikys nuo skubotų reformų sveikatos sektoriuje. „Per pastarąjį pusmetį sveikatos apsaugos ministras kėlė nemažą sumaištį pacientų ir medikų bendruomenėse, kalbėdamas apie planuojamas reformas.

 Premjeras Algirdas Butkevičius dar kartą pareiškė, kad plačiai taikyti progresinius mokesčius Lietuvoje nėra galimybių. Anot jo, žmonės gauna gana mažus atlyginimus, todėl įvedus tokią mokesčių sistemą būtų prarasta dalis biudžeto pajamų. „Reikia pripažinti, kad šiandien kalbėti apie progresinių mokesčių sistemą, kai 95 proc. dirbančių žmonių, kurie gauna darbo pajamas, atlyginimas yra iki 3,5 tūkst. litų, šiek tiek keistoka. Nors mes Lietuvoje turime nemažą progresyvumą.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Petras Baršauskas teigia palankiai vertinantis teismo sprendimą dėl lietuvių kalbos egzamino, tačiau pačią situaciją vadina "jovalu". Pasak P.Baršausko, universitetų vadovai kitą savaitę tarsis, kaip reaguoti į antradienį priimtą teismo sprendimą. "Ir tada sakiau, kad esu prieš bet kokias išimtis, nes jos visada veda į blogą situaciją. Dabar teismas nutarė - manau, kad gerai.