Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą.
Kuo toliau, tuo aktualiau tampa kalbėti apie eurą. Nors Europos Komisija tik birželį praneš, ar Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir nuo kitų metų pirmos dienos galės įsivesti naują valiutą, verslas, politikai ir kai kurie eiliniai šalies gyventojai jau pradėjo tam ruoštis. Praėjusią savaitę Seime priimtas Euro įvedimo įstatymas, kuriuo nustatyta pasirengimo įsivesti bendrąją Europos valiutą tvarka.
Pamažu ruošiantis eurui smalsu, kaip naujoji valiuta galėtų padėti išspręsti giliai įsišaknijusias šalies problemas.
Pasak Lietuvos banko Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiojo ekonomisto Sigito Šiaudinio, vidutiniu, t. y. 2014–2022 metų laikotarpiu, dėl naujos valiutos užimtumas šalyje vidutiniškai būtų 0,5 proc. didesnis – bus sukurta apie 7 000 darbo vietų. Tai galėtų teikti vilčių, tačiau leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai teigė, kad euro įvedimo poveikis nedarbo lygiui ir užimtumui būtų kintantis ir teigiamas vidutiniu laikotarpiu, bet nereikšmingas ilguoju laikotarpiu.
„Vidutiniu laikotarpiu nedarbo lygis sumažėtų dėl labai išaugusios darbo jėgos paklausos“, – teigė S. Šiaudinis. Kadangi įmonėms sukaupti reikiamą kapitalo kiekį užtruktų laiko, pasak ekonomisto, jos padidėjusią produkcijos paklausą patenkintų samdydamos daugiau naujų darbuotojų. Vis dėlto S. Šiaudinis pabrėžė, kad ilguoju laikotarpiu įmonės vykdydamos gamybos procesus naudotų tiek kapitalo veiksnį, tiek darbo jėgą, todėl euro įvedimo įtaka nedarbo lygiui būtų nereikšminga.
„Toks rezultatas pagrįstas prielaida, kad vien euro įvedimas be reformų neveiktų struktūrinio nedarbo“, – kalbėjo ekonomistas. Pasak jo, pastarasis galėtų mažėti įgyvendinant kryptingas reformas, kuriomis būtų siekiama suderinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą.
Sumažės išlaidos
Lietuvoje nacionaline valiuta euras taps greičiausiai nuo kitų metų pradžios. Euro įvedimas sumažins valiutos keitimo išlaidas savo produkciją eksportuojančioms įmonėms ir skatins eksporto augimą.
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė leidiniui teigė, kad apie pusė visos lietuviškos kilmės produkcijos yra eksportuojama į euro zonos šalis. „Greičiausiai darbo vietų daugiau bus kuriama eksportu užsiimančiose įmonėse, daugiausia – pramonės sektoriuje“, – teigė ji.
Didėjančios užsienio investicijos
Taip pat tikėtina, kad bendroji Europos valiuta padės Lietuvai pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų. „Tačiau nereikėtų pamiršti, kad pagrindiniai šalies patrauklumo investuotojams veiksniai yra reguliacinė ir mokesčių sistema bei korupcijos lygis“, – kalbėjo V. Šečkutė. Pasak jos, galima tikėtis, kad investicijų augimas kurs daugiau darbo vietų.
2012 metų audito ir konsultacijų bendrovės EY duomenimis, užsienio investuotojai Lietuvoje sukūrė 1 717 darbo vietų.
„Vis dėlto pagrindinių sričių, kurios labiausiai domina užsienio investuotojus, vien euro įvedimas nepakeis“, – teigė V. Šečkutė. Pasak jos, iki šiol Lietuvoje daugiausia tiesioginių investicijų teko finansų ir draudimo, didesnės pridėtinės vertės pramonės sektoriams.
„Tiesioginės užsienio investicijos dažniausiai sukuria aukštesnės kvalifikacijos darbo vietų“, – aiškino „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.
Struktūrinio nedarbo problema
Ekonomistai teigia, kad praūžus krizei Lietuvoje labiau nei anksčiau išryškėjo struktūrinio nedarbo problema. „Vadinasi, vis daugiau bedarbių neturi kvalifikacijos, reikalingos norint užimti laisvas darbo viets“, – paaiškino V. Šečkutė.
Darbo biržos duomenimis, šių metų kovo pabaigoje registruotų laisvų darbo vietų skaičius siekė 4 911 ir buvo 25 proc. didesnis nei tuo pačiu metu pernai. Taigi atrodo, kad laisvas darbo vietas tampa vis sunkiau užpildyti.
Svarstydami, kaip įsivesta bendroji Europos valiuta galėtų padėti spręsti šią problemą, ekonomistai per daug vilčių neteikia. „Euras struktūrinio nedarbo problemos neišspręs“, – savaitraščiui teigė personalo paieškos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris ir darbo rinkos ekspertas Andrius Francas. „Net padidėjus tiesioginių investicijų srautui vargu, ar reikšmingai sumažėtųi struktūrinis nedarbas“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė V. Šečkutė.
Ar mažės nedarbo lygis, priklauso ne tik nuo euro, bet nuo ekonominės situacijos Lietuvoje.
„Kadangi šiuo metu dauguma rodiklių yra teigiami, nedarbo lygis per ateinančius metus tikrai turėtų mažėti“, – kalbėjo A. Francas.
Darbo biržos duomenimis, vos kas ketvirtas penktas bedarbis yra įgijęs profesiją ar turi patirties ir galėtų iš karto pradėti dirbti. Ir tai tik nuo atveju, jei atsirastų jo kvalifikaciją atitinkanti darbo vieta.
Trūksta tinkamų sprendimų
Sutariama, kad struktūrinį nedarbą efektyviau mažintų sprendimai, didinantys nemotyvuotų bedarbių norą dirbti. „Vienas iš paprasčiausių ir greičiausių būdų tai daryti yra neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas. Taip padidėtų skirtumas tarp pašalpų ir įvairių gaunamų lengvatų bei darbo užmokesčio“, – kalbėjo V. Šečkutė. Pasak jos, tada reikėtų nuspręsti, kaip gauti papildomų pajamų į biudžetą, arba išmokti efektyviau naudoti biudžeto lėšas.
„Taip pat svarbu turėti efektyvias perkvalifikavimo programas ir darbo rinkos poreikius atitinkančią švietimo sistemą“, – pridūrė ji.
A. Francas leidiniui teigė, kad euras gali kiek pakelti darbuotojų atlyginimus. „Įvedus eurą atlyginimai turės būti apvalinami darbuotojų naudai“, – apie galimus pokyčius jau nuo kitų metų kalbėjo jis.
FAKTAI: Euras Lietuvoje
Skaičiuojama, kad Lietuvai įsivedus eurą ir mažėjant skolinimosi kainai, 2014–2022 metais būtų sutaupoma apie 3,9 mlrd. litų.
Iš jų 1,6 mlrd. litų sutaupytų valstybė, 1,2 mlrd. litų namų ūkiai, 1,1 mlrd. litų įmonės
Euro įvedimo įstatyme numatyta, kad už pakartotinį šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki 5 tūkst. litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – 1–10 tūkst. litų bauda.
Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
