įvedimas

Dabartinė Vyriausybė neplanuoja įvesti jokių naujų mokesčių, pareiškė ketvirtadienį prisiekusi naujoji finansų ministrė. Rasa Budbergytė kiek anksčiau šią savaitę teigė, kad anksčiau ar vėliau turės būti įvesti nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčiai. Pasak jos, šiuo metu rengiamas 2017 metų biudžetas nenumato jokių naujų mokesčių. „Tikrai nenoriu, kad būtų klaidinama visuomenė, kad žmonės mane teisingai suprastų - jokių mokesčių mes neplanuojame įvesti.

 SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad, įvedus eurą, kur kas daugiau gyventojų, nurodydami prekių ir paslaugų kainas, buvo linkę jas suapvalinti negu tada, kai euras dar nebuvo įvestas. Pavyzdžiui, įvardindami, kiek kainuoja dienos pietūs, gyventojai dažniau sakė, kad jie atsieina lygiai keturis ar penkis eurus, kava – eurą, pusantro ar du. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, toks kainų apvalinimo efektas lemia vartojimo išlaidų didėjimą.

  Lietuva pradėjo gyventi pagal vasaros laiką. Sekmadienį 3 valandą nakties laikrodžių rodykles reikėjo pasukti viena valanda pirmyn. Vasaros laikas galios septynis mėnesius - iki spalio pabaigos. Kasmet du kartus per metus laikrodžiai pasukami, siekiant racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą. Daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei taip atsitiktų, kad, jau įvedus eurą, žmonės atrastų lobį – daug paslėptų pinigų litais, tuos pinigus jie galės laisvai išsikeisti, interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ teigia Finansų ministerijos atstovas Vytautas Beniušis.

Artėjant euro įvedimo dienai verslo įmonės investuoja ne tik į darbo priemonių bei IT sistemų atnaujinimus, bet ir į darbuotojų parengimą. Asmeninių paskolų teikėjas „Provident Finansai“ skaičiuoja, kad intensyviam darbuotojų ir kredito tarpininkų apmokymui bus skirta daugiau nei 350 val., o juose sudalyvaus beveik 400 žmonių. Mokymus euro įvedimo tema „Provident“ vardu veikianti kompanija Slovakijoje organizavo 2009 m., kuomet šalis prisijungė prie euro zonos.

Žinių radijas Nuo penktadienio prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai privalės kainas skelbti dviem valiutomis – litais ir eurais. Nors ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, jog dvigubos kainos vartotojų neklaidins, „Žinių radijui“ pažymėjo, jog parduotuvėse žmonės daugiau laiko sugaiš apsipirkdami. „Nordea“ banko ekonomistas Ž.Mauricas sakė, jog Lietuvos ekonomikai euro įvedimas turėtų turėti teigiamų pasekmių.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. į pinigines vietoj litų dėsime eurus. Atrodytų, koks skirtumas, kokie šlamantieji, svarbu, kad jų turėtume. Ir vis dėlto daugeliui Lietuvos piliečių nelengva atsisveikinti su litu, kuris yra mūsų tautiškumo simbolis. Netgi buvo įkurta iniciatyvinė grupė, kuri siūlė keisti Konstituciją, kad Lietuvoje nacionali¬nė valiuta būtų tik litas, ketinta rengti net referendumą. Tačiau prieš vėją nepapūsi. Vyriausybės nuomonės buvo tvirta kaip uola – į Lietuvą turi ateiti euras.

 Mindaugas Malcevičius Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, priėmus galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, prekybininkai sukruto. Nors pagal įstatymus visas kainas litais ir eurais prekybos ir paslaugų teikimo vietose jie privalo nurodyti tik nuo rugpjūčio 22 d., didžioji dalis parduotuvių kainas keičiasi jau dabar.

Siekdama aiškiai, tiksliai ir iš anksto informuoti visuomenę apie pokyčius, įvedant eurą Lietuvoje, Finansų ministerija išplatino informacinį pranešimą, kuriame pabrėžiamos esminės Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo taikymo nuostatos. Galutiniu Europos Tarybos sprendimu, kuris priimtas liepos 23 d., euras Lietuvoje įvedamas nuo 2015 m. sausio 1 d., euro ir lito perskaičiavimo kursas - 3,45280 lito už 1 eurą.

Žinių radijas Euro viešinimo kampanija Lietuvoje atsieis iki 10 mln. litų, teigia finansų ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas. „Informavimo šaltiniai yra keturi: valstybės biudžetas, Europos Komisijos lėšos, Lietuvos banko lėšos ir Europos Centrinio Banko lėšos. Euro viešinimui numatyta skirti vieną eurą vienam gyventojui. Tad yra numatyta riba – iki 10 mln.

Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų taryba nusprendė, kad Lietuva nuo kitų metų sausio gali įsivesti eurą. Šis sprendimas – galutinis. Patvirtinta, kad lito ir euro kursas - 3,4528 litai už vieną eurą. Apie euro įvedimą bei laukiančias naudas verslui su žurnalistais bendravo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Visuomenėje dar vis gajus mitas, kad įsivedus eurą didės produktų ir paslaugų kainos.

Žinių radijas „Norfos“ mažmenos prekybos tinklo valdybos pirmininkas Dainius Dundulis, šiuo metu viešintis Latvijoje, pasakoja, kad padėtis kaimyninėje šalyje po euro įvedimo jau normalizavosi. „Pirmas dienas jie prisiminė su išgąsčiu. Sausio pirmomis dienomis parduotuvės buvo padarytos kaip valiutos keityklos. Pas juos didžiausia kupiūra buvo 500 latų, o daugelis ėjo pirkti labai mažų daiktų: degtukus, pieną ir t.t. Ir duodavo tokią kupiūrą.

Trečiadienį Europos Sąjungai galutinai pritarus euro įvedimui Lietuvoje, konkurencinėje kovoje turėtų laimėti verslininkai, mažinantys, o ne keliantys kainas prieš valiutos pakeitimą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Daugelis mato, kad kai kurie verslininkai pradėjo išdykauti apvalindami kainas. Konkurencinėje kovoje laimės tie verslininkai, kurie mažina, o ne didina kainas“, - interviu LRT televizijai sakė finansų ministras.

Ruošdamasi artėjančiam euro įvedimui, didžiausią prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT“ investuos ir į naujos valiutos – euro saugos užtikrinimą. Pirminiais skaičiavimais, bendrovės planuojamos investicijos sieks mažiausiai 400 tūkst. litų. Didžioji dalis šių lėšų bus skirta euro klastotes atpažįstantiems aparatams įsigyti, taip pat supažindinti ir parengti darbuotojus darbui su naująja valiuta, fizinei apsaugai parduotuvėse bei papildomoms pinigų inkasavimo paslaugoms.

  Lietuvoje pavykus nuo kitų metų sklandžiai įsivesti eurą, žmonių pasitikėjimas bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta sustiprėtų, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas. „Manau, kad sklandus proceso suvaldymas turėtų teigiamą poveikį visuomenės nuomonei ir visuomenė lengviau priimtų eurą. Tuo labiau, kad įvertinant fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu, iš esmės pinigų politika Lietuvoje nepasikeistų.

„Aš palyginau rezoliucijų turinius dėl euro įvedimo Latvijoje, Estijoje ir Slovakijoje. Atsakingai galiu pasakyti, kad Lietuvos tekstas yra geriausias. Kitoms paminėtoms šalims buvo daug įpareigojimų – Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba laikėsi stiprios priežiūrinės stebėsenos, o Lietuva, reikia pripažinti, per sunkiausią krizės laikotarpį pasiruošė euro įvedimui.

Įvedant Lietuvoje eurą, policija glaudžiai bendradarbiaus su Lietuvos paštu. Tai numatančią sutartį pasirašė policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis ir Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. „Įvedant eurą paštai bus ta vieta, kur nustatytą laikotarpį nemokamai bus galima išsikeiti valiutą.

Euro įvedimo laikotarpiu vartotojų teisių organizacijos ragins visuomenę būti aktyvią, stebint prekių kainas. Tokia praktika padėtų geriau kontroliuoti nesąžiningą kainų didinimą, sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas.

Lietuvai planuojant įsivesti eurą, prekių ir paslaugų kainos turės būti rašomos dviem valiutomis. Šiuo laikotarpiu dauguma pirkėjų į tai, kas parašyta kainos etiketėje, atkreips daugiau dėmesio nei anksčiau, nes jiems teks priprasti prie naujųjų skaičiavimų. Nors teigiama, kad didelių kainų šuolių neturėtų būti, kainodaros ekspertai sako, kad euro įvedimas - puiki proga prekybininkams peržiūrėti ir keisti taikomą kainodarą.

Žinių radijas Lietuvai įsivedant eurą jau dabar daugelis rinkodaros padalinių vadovų ir specialistų suka galvas, kaip padidinti kainas. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė, grožio salono savininkė Jolanta Mačiulienė teigia, kad įsivedant eurą paslaugų kainas pakels „apvalindama“ į didesnę pusę. Verslininkė tikina taip elgsis atsižvelgdama į augančias sąnaudas: „Mes negalime dirbti nenaudingai sau ir savo verslui. Mes vis tiek turime pasiskaičiuoti savo sąnaudas.

Birželio 4 d. Europos Komisija (EK) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 dienos. EK ir ECB paskelbtuose pranešimuose apie konvergenciją pažymima, kad Lietuva, vykdydama ekonomines reformas ir atsakingą fiskalinę politiką, padarė didelę pažangą, siekdama narystės euro zonoje.

Rytoj, birželio 5-ąją, 10 val. euro įvedimu besidomintys šalies viešųjų bibliotekų lankytojai interneto transliacijos metu galės tiesiogiai užduoti klausimus Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui ir išgirsti jo atsakymus apie Europos Sąjungos bendrąją valiutą.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt   Europos Komisijos ir Europos centrinio banko sprendimai dėl euro įvedimo, kurie bus priimami trečiadienį, turėtų būti palankūs Lietuvai, LRT radijui sako Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas. Jis teigia nesitikintis staigmenų, nes Lietuva, jo žodžiais, atliko namų darbus. „Be jokios abejonės, rytoj mes laukiame žinių iš Briuselio ir Frankfurto.

Žinių radijas Tik 12 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad euro įvedimas šalyje neturės jokių neigiamų pasekmių, nepaisiant to, Lietuvos Vyriausybė nestabdo euro įvedimo ir sako, kad viskas bus gerai. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas mano, kad nėra kito kelio, jei nenorime skursti. Jo nuomone, nereikia bijoti kainų kilimų, nes to išvengti neįmanoma.

Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius Frankfurte (Vokietija) susitiko su Europos centrinio banko (ECB) prezidentu Mario Draghi. Pagrindinė šio susitikimo tema – euro įvedimas Lietuvoje. Lietuva, negalutiniais duomenimis, atitinka narystei euro zonoje keliamus vadinamuosius Mastrichto kriterijus, tačiau ECB vadovas paragino neatsipalaiduoti ir toliau tęsti tokią fiskalinę politiką, kuri garantuotų pagrindinių ekonominių rodiklių, būtinų eurui įsivesti, tvarumą.

,,Ką tik paskelbtos pavasario prognozės labai palankios Lietuvai – prognozuojamas vienas iš didžiausių augimų visoje ES. Kiti rodikliai - tiek infliacijos, tiek biudžeto deficito rodiklis, yra geri. Šios pavasario prognozės tarnaus pagrindu rengiant konvergenicijos ataskaita, kuri bus paskelbta birželio 4 dieną“, - pirmadienį po Vilniuje vykusio susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi žurnalistams sakė Europos komisaras Algirdas Šemeta.

Artėjant 2015-ųjų sausio 1-ąjai, kuomet Lietuvoje turėtų būti įvestas euras, daugėja bandymų apgaule išvilioti pinigus - gyventojai turėtų būti budrūs, įspėja policijos pareigūnai. Ypač saugotis sukčių turėtų vyresnio amžiaus žmonės - kilus įtarimams, kad susidūrė su sukčiais, gyventojai turėtų nedelsiant apie tai pranešti policijai, pataria Kauno apskrities policijos pareigūnai Paskutinis pranešimas, kurio sulaukė Kauno apskrities policijos pareigūnai buvo, jog balandžio 29 dieną 9.30 val.

Laura Juozaitytė / Ekonomika.lt Ketvirtadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute lankėsi buvęs Lenkijos finansų ministras profesorius Lešekas Balcerovičius. 1990 m. ekonominės transformacijos planu Lenkijai išgarsėjęs ekonomistas, buvęs Lenkijos Nacionalinio banko vadovas Vilniuje dalinosi savo įžvalgomis apie euro zoną ir jos ateitį.

Prieš euro įvedimą Briuselis turės „geranoriškų“ priekaištų Lietuvai, prognozuoja finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, vienas jų galimas dėl didelio nedarbo. „Esu tikras, kad gausime pastabų. Kai kurių pastabų ir dabar matome (...). Sakykime, nedarbo lygis aukštas Lietuvoje ir turime dėti visas pastangas jį perspektyvoje mažinti“, – interviu radijui „Laisvoji banga“ pirmadienį sakė finansų ministras.

Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą. Kuo toliau, tuo aktualiau tampa kalbėti apie eurą.

Lietuvos bankas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos susitarė bendradarbiauti siekiant užtikrinti saugų eurų ir litų banknotų ir monetų pervežimą. „Rengiantis grynųjų pinigų pakeitimui ir jo metu svarbu užtikrinti turto ir asmenų saugumą ir apsisaugoti nuo galimo sukčiavimo.

Žinių radijas Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, euro įvedimas yra natūralus automatinis procesas, kuris nieko nekeičia valstybės finansuose: kokie buvo įsipareigojimai, tokie jie ir turi išlikti. „Litas jau daug metų yra fiksuotas euro atžvilgiu. Turime visus įsipareigojimus, susijusius su euru. Neturime laisvos monetarinės politikos. Šiuo žingsniu (euro įvedimu, - red.) yra gaunama nauda. Pasekmė – pigesnė skolinimosi kaina valstybei, privačiam sektoriui.

Giedrė Sankauskaitė / Ekonomika.lt Iki planuojamo euro įvedimo likus mažiau nei 7 mėnesiams, daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo pasirengimą perėjimui prie naujosios valiutos. Tuo tarpu šalies gyventojai mažiau domisi euru ir jam ruošiasi pasyviau. Lietuvos įmonių pasirengimo eurui indeksas yra 46 iš 100 galimų balų, gyventojų indeksas siekia 30 balų.

„Sveikinu Seimo valdančiuosius ir opoziciją, priėmus itin svarbų Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą. Galima sakyti, tai paskutinis žingsnis, kuris lems litų keitimo į eurus tvarką. Euro įvedimas nuo 2015-ųjų – nuoseklios Lietuvos eurointegracinės politikos tąsa. Gilesnė integracija stiprina šalies saugumą, didina politinį Lietuvos svorį Europos bei tarptautinėje erdvėje“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Ekonomistai žeria argumentus, kad įsivesti eurą Lietuvai bus naudinga, tačiau visuomenėje vyrauja chaosas. Kai kurie savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti smulkieji verslininkai euro įvedimą sieja su apokalipse. Labiausiai baiminamasi, kad įvedus eurą išaugs prekių ir paslaugų kainos. Latvijos patirtis parodė, kad didžiausia rizika šioje šalyje kilo smulkiajam verslui – regionuose neadekvačiai sukilo prekių ir kai kurių paslaugų kainos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sekmadienį skelbia sprendimą dėl euro referendumo. Sprendimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų bus viešai skelbiamas 14 valandą. VRK pirmadienį atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui dėl lito išsaugojimo. Šeštadienį teismas išklausė abiejų pusių argumentus dėl tokio sprendimo.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausioji rinkimų komisija pirmadienį turėtų įregistruoti iniciatyvinę grupę, kuri siekia, kad prieš numatomą euro įvedimą 2015 m. būtų surengtas referendumas ir galutinis sprendimas būtų priimtas atsiklausus žmonių. Referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatoriai tikisi, kad šiemet pavyks atsiklausti žmonių, ar jie nori išlaikyti litą. Tačiau kažin ar toks referendumas sulauks didelio politikų palaikymo.

Dauguma Lietuvos verslininkų pritaria euro įvedimui Lietuvoje, tačiau tuo pačiu metu mano, jog tam ir valstybei, ir jiems patiems dar trūksta pasiruošimo. Nepaisant to, dauguma įmonių vadovų tiki prisijungimo prie euro zonos nauda jų verslo rezultatams. Tokias tendencijas atskleidžia „Danske Bank“ užsakymu atlikta Lietuvos įmonių vadovų apklausa. Pritarimą euro įvedimui verslininkai reiškia skirtingai – 20 proc. jų įsitikinę, jog eurą reikėjo įvesti jau anksčiau, 27 proc.

Vyriausybė pirmadienį svarstys euro įvedimui skirtą geros verslo praktikos memorandumo projektą. Jame numatyta, kad įvedant eurą, verslininkai elgtųsi sąžiningai, nurodydami kainas, ir taip būtų apsaugoti Lietuvos vartotojų interesai. Planuojama, kad prie memorandumo prisijungę verslininkai nesinaudos euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas, jas apvalins tiksliai pagal kursą ir apvalinimo taisykles, kainas nurodys ir litais, ir eurais.

Nepadėtas taškas dėl euro įvedimo Lietuvos ekonomikoje įneša daug kintamųjų Po ilgos pertraukos euro zonos ekonomika, nors ir iš lėto, bet vėl auga – tačiau vis dar nesitikima, kad jai nors kiek pavyks prisivyti kitas didžiąsias pasaulio ekonomikas. Kaip rodo profesinių paslaugų bendrovės EY analitikų naujausios ketvirtinės euro zonos ekonominės prognozės, tik 2018 m. euro zonai pavyks 5 proc. viršyti prieškrizinį (2008 m. I ketvirčio) ekonomikos lygį.

Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Visuomenėje vis dar netyla diskusijos dėl euro poreikio ir jo naudos šalies ekonomikai, tačiau, specialistų teigimu, tokiems klausimams seniai nebe laikas. Atėjo metas klausti, kaip tam pasiruošti, o ne diskutuoti dėl jo reikiamybės. Kovo 17 dieną Briuselyje oficialiai pradėtos konsultacijos dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015-ųjų sausio 1 dienos.

Jei jau įsivedame eurą, tai kartu likviduokime ir visus įsiskolinimus dirbantiems žmonėms bei pensininkams. Antraip – vardan ko tuomet Lietuva įsiveda eurą? Puiki proga gražiai įsivesti eurą. Bet neišnaudojama Neatsistebiu ir Seimo, ir Vyriausybės sąmoningu aklumu. Juk euro įvedimui ruošiamasi iš esmės klastojant socialinius rodiklius. Vakarus gal ir galima apgauti „pagražintais vaizdeliais“, tačiau savus apgauti – nepavyks.

Vilnius, kovo 21 d. Šiandien Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų ir Lietuvos integracijos į euro zoną temomis diskutuota Tauragėje. Finansų ministerijos organizuotame verslo ir valdžios atstovų susitikime dalyvavo finansų ministras Rimantas Šadžius, Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, aktyvūs regiono verslo ir visuomenės atstovai. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos – svarbus Tauragės regiono plėtros variklis.

Europos Parlamento (EP) Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas („Econ“) teigiamai įvertino Lietuvos pastangas įsivesti eurą. Lietuvos banko valdybos pirmininkas sako, kad tai - tik pirmas žingsnis, siekiant gauti Europos Sąjungos institucijų pritarimą litą nuo 2015-ųjų pakeisti bendrąja ES valiuta.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kovo 17–18 d. viešės Briuselyje, kur dalyvaus Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) posėdyje, taip pat susitiks su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju ir Belgijos nacionalinio banko vadovu. „Šis susitikimas Europos Parlamente itin svarbus tuo, kad jį galima laikyti oficialia konsultacijų dėl euro įvedimo Lietuvoje procedūrų pradžia.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors galutinio sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje dar nėra, bankai pradeda intensyvų pasirengimą perėjimui prie jo. Vienas didžiausių iššūkių, manoma, bus grynųjų pinigų srautų suvaldymas. Tam, anot bankininkų, turi pasistengti ir gyventojai, kitaip gresia stovėti eilėse. Įvairių tyrimų duomenimis, pagal prisirišimą prie grynųjų lietuviai Europos Sąjungoje – treti po rumunų ir bulgarų.

Naująja „Swedbank“ Lietuvoje vadybos pirmininke ir administracijos vadove paskirta Dovilė Grigienė teigia, kad svarbiausia šiuo metu bankui prisiderinti prie kintančių klientų poreikių ir pasiruošti, kad euro įvedimas Lietuvoje būtų kuo sklandesnis. „Matome didelių pokyčių klientų elgsenoje ir įpročiuose”, – žurnalistams penktadienį sakė D. Grigienė. Pasak jos, net 98 proc. operacijų atliekama elektroninėje erdvėje.

Šių metų vasario 13 d., ketvirtadienį, Ūkio ministerijoje įvyko Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos posėdis, kurio vienas iš darbotvarkės klausimų – pasiruošimas įvesti eurą Lietuvoje. Šį klausimą per posėdį aptarė ūkio ministras Evaldas Gustas, finansų ministras Rimantas Šadžius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Per susitikimą buvo pristatyti darbai, kuriuos atliko valstybės institucijos ruošdamosi įvesti eurą.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvai įsivedus eurą patogiausias būdas keisti valiutą – negrynųjų pinigų keitimas, naujienų portalui LRT.lt sako Lietuvos banko (LB) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška. Pašnekovas pabrėžia, kad jokių operacijų gyventojų namuose nei LB, nei kitos finansinės institucijos neatliks, o namuose registruoti litus ar pakeisti valiutą siūlančius asmenis galima įtarti bandymu sukčiauti ir apie tai reikėtų nedelsiant pranešti policijai.