Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Visuomenėje vis dar netyla diskusijos dėl euro poreikio ir jo naudos šalies ekonomikai, tačiau, specialistų teigimu, tokiems klausimams seniai nebe laikas. Atėjo metas klausti, kaip tam pasiruošti, o ne diskutuoti dėl jo reikiamybės.
Kovo 17 dieną Briuselyje oficialiai pradėtos konsultacijos dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015-ųjų sausio 1 dienos. Kaip teigia „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė, Lietuva ir euras šiandien stovi prie altoriaus, todėl užduoti klausimus dėl bendrosios Europos valiutos poreikio jau per vėlu. Pasak jos, neįsivesdami euro dabar verslui sukeltume riziką praprasti daugybę strateginių partnerių, o politikai nuviltų žodžio nesilaikymu.
Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ Baltijos regiono vadovas Marisas Lukinsas, paklaustas, kokių patarimų galėtų duoti Lietuvai šiuo pereinamuoju etapu, sakė, kad mūsų šalis dar turi pusmetį, per kurį įvykdyti devalvaciją būtų itin efektyvu. „Gal tai skamba kaip politiškai nepopuliari priemonė, tačiau ilguoju laikotarpiu šalies vystymuisi, manau, tai būtų itin naudinga“, – teigė jis.
Komentuodamas kaimynių Estijos ir Latvijos euro įsivedimo istorijas, „Coface“ Baltijos regiono vadovas atkreipė dėmesį, kad abi šalys rodo kardinaliai skirtingus pavyzdžius ir abiem atvejais yra iš ko pasimokyti. „Estijoje prieš įvedant eurą vyravo itin pozityvios nuotaikos, kilo atlyginimai, buvo tikimasi sulaukti didžiulių investicijų. Vos prasidėjus pereinamajam laikotarpiui, teko nusivilti, mat investicijų nesulaukta tiek, kiek reikėjo, todėl teko mažinti padidintus atlyginimus. Latvija – visiškai priešingas pavyzdys“, – pasakojo M. Lukinsas.
Nereikėtų pamiršti ir kainų nurodymo dviem valiutomis bei socialinių akcijų, informuojančių visuomenę apie valiutos keitimo niuansus bei akcentuojančių skaidrumą. „Latvijoje veikė socialinis judėjimas, siekęs kuo didesnio skaidrumo. Tokie dalykai pokyčių metu yra ne mažiau svarbūs nei pasiruošimas finansinėmis priemonėmis“, – aiškino pašnekovas.
Perspektyvos – teigiamos
Paklaustas, kurį iš Baltijos šalių pavyzdžių numato Lietuvai, „Coface“ Lietuvoje vadovas neabejodamas nurodė latviškąjį. „Latvijoje pradžioje žmonės buvo linkę išleisti kur kas mažiau vien dėl valiutų skirtumo lemtų vizualių kainų pokyčių, – sakė ekspertas. – Vis dėlto vėliau pajusta, kad perkamoji galia nepakito arba pakito labai minimaliai, tad grįžta prie įprasto vartojimo. Lietuvoje, prognozuočiau, iš pradžių žmonės bus linkę išleisti netgi daugiau, nes atrodys, kad kainos yra mažesnės. Tai darys teigiamą įtaką ekonomikai.“
Praėjusią savaitę „Coface“ ir „Danske Bank“ vykusioje verslo rizikos valdymo konferencijoje ministro pirmininko patarėjas finansų klausimais Statys Jakeliūnas pabrėžė, kad euras turėtų padėti Lietuvai stabiliau jaustis kovojant su globaliomis ekonominėmis ir finansų krizėmis.
„Nors kaip pagrindiniai euro Lietuvoje įvedimo privalumai dažniausiai minimos žemesnės paskolų palūkanų normos, spartesnė eksporto ir visos ekonomikos plėtra, lengvesnis investicijų pritraukimas, aš sakyčiau, kad tai yra svarbūs dalykai, tačiau priklausomi ne vien nuo euro. Svarbiau yra tai, kad šiandien mes neturime visavertės pinigų sistemos, ir tai dažnai mus pastato į keblią padėtį globalių finansinių procesų bei krizių metu. Įsivedus eurą, tikiu, ant kojų stovėsime kur kas tvirčiau, o tinkamesnio meto nei dabar neįsivaizduoju“, – kalbėjo A. Butkevičiaus patarėjas.
Užtikrins kontrolę
Teisingumo ministerija parengė Euro įvedimo įstatymo projekto papildymą, kuriuo reglamentuojama atsakomybė už kainų nurodymo eurais ir litais bei šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų pažeidimus.
„Kiek leis mano kompetencija, asmeniškai kontroliuosiu šį klausimą ir neleisiu, kad Lietuvos vartotojai būtų apgaudinėjami“, – praėjusią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje patikino teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Pagal Teisingumo ministerijos siūlymą už Euro įvedimo įstatymo pažeidimus atsakys ir fiziniai asmenys (įskaitant juridinių asmenų vadovus ar jų įgaliotus asmenis), ir ūkio subjektai. Fiziniams asmenims už pažeidimus bus taikomas įspėjimas arba bauda iki 10 tūkst. litų. Jeigu pažeidimas bus padarytas pakartotinai, bus skiriama bauda nuo 10 iki 20 tūkt. litų.
„Už šiurkščius arba sistemingus Euro įvedimo įstatymo pažeidimus ūkio subjektai bus traukiami griežtesnėn atsakomybėn – jiems galės būti sustabdomas arba panaikinamas licencijos arba leidimo galiojimas“, – teigė teisingumo ministras.
Euro įvedimo reikalavimų laikymosi priežiūrą atliks tokios institucijos kaip Lietuvos bankas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitos.
Saugos vartotojus regionuose
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas tvirtino, kad šiuo metu jo tarnyba dirba ir su verslo atstovais, ir su privačiais asmenimis. Stengiamasi visuomenę visokeriopai paruošti, kad euras būtų įvestas kuo mažesnėmis sąnaudomis.
„Stengiamės užtikrinti ir vartotojų apsaugą regionuose. Krizės laikotarpiu mūsų tarnyba buvo centralizuota Vilniuje, tačiau manome, kad taip nėra pakankamai užtikrinamos vartotojų teisės. Todėl artimiausiu metu visoje dešimtyje apskričių bus atnaujinti vartotojų teisių apsaugos centrai“, – kalbėjo F. Petrauskas.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys nusiteikęs pozityviai, jo nuomone, institucijos euro įvedimui ruošiasi tinkamai. „Šiuo metu didžiausias darbas yra tinkamai paruošti visuomenę, atsakyti į visus kylančius klausimus, išsklaidyti baimes, tačiau iš esmės, manau, eurą įsivesime sėkmingai“, – teigė jis.
K. Kupšys pasidalijo idėja, kad Latvijos pavyzdžiu yra siekiama sukurti mobilias kontrolės užtikrinimo komandas, kurios su euro įvedimu susijusius pažeidimus tikrintų ir atokesniuose šalies regionuose. „Negaliu pažadėti, jog tai įvyks, tačiau kol kas dedame visas pastangas, kad šis projektas būtų įgyvendintas. Tai, manau, padėtų ir tinkamai nuraminti visuomenę“, – kalbėjo ekspertas. Euro įvedimas
Lietuvai įsivedus eurą, mūsų šalį pasieks 132 mln. vienetų euro banknotų
Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Europos Taryba skelbs 2014 metų liepą
Nuo 2014-ųjų gruodžio 1 dienos gyventojai Lietuvos banko kasose bei „Lietuvos pašto“ skyriuose galės susipažinti su lietuviškomis eurų monetomis ir jų įsigyti.
