Prieš keletą metų išmanieji telefonai su „Symbian“ operacine sistema buvo laikomi prabangos arba technologijų fanatizmo simboliu. Šiandien „Nokia“ nebegamina tokių išmaniųjų telefonų, o įprastais mobiliaisiais naudojasi pensininkai ir nostalgiją praeičiai jaučiantys piliečiai. Pasidomėjome, kokie paskutiniai lito metai bus elektronikos rinkai Lietuvoje.
Į buitinės elektronikos rinką pradeda veržtis išmanieji televizoriai ir planšetiniai kompiuteriai. Pastarieji jau antrus metus iš eilės tampa mėgstamiausia Kalėdų Senelio preke. Tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology Baltic“ duomenimis, pernai planšetės tapo trečia pagal gaunamas pajamas technologijų preke.
Išmanusis trejetukas
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti didžiųjų elektronikos prekių parduotuvių atstovai teigė, kad pernai lietuviai į savo pirkinių krepšelius dažniausiai dėjo nešiojamuosius ir planšetinius kompiuterius bei išmaniuosius telefonus.
„2013 metais populiariausios elektronikos prekės buvo išmanieji telefonai, planšetiniai ir nešiojamieji kompiuteriai. Taip pat pirkėjai aktyviai pirko įvairius fotoaparatus, dulkių siurblius. 2013-aisiais elektronikos prekių pardavimas padidėjo maždaug 40 proc., palyginant su 2012 metų pardavimu“, – teigė elektroninės parduotuvės „Pigu.lt“ vadovas Dainius Liulys.
Panašius pardavimo skaičius minėjo ir buities prekių parduotuvių tinklo „Technorama“ rinkodaros vadovas Morkus Matkevičius. „Pastaruosius 2 metus kone geometrine progresija auga planšetinių ir nešiojamųjų kompiuterių, televizorių, išmaniųjų telefonų pardavimas. Aktyviai perkamos ir žemiausios, ir aukščiausios kainos šios prekės“, – teigė jis.
Konkurencija ir pasiruošę pirkėjai
Pasak buitinės elektrotechnikos parduotuvių tinklo „Elektromarkt“ Rinkodaros skyriaus vadovo Irmanto Viliūno, kuo didesnė konkurencija rinkoje, tuo platesnės galimybės atsiveria vartotojui. Elektronikos rinka – ne išimtis. Didėjant siūlomų prekių ir jų ženklų pasirinkimui, pirkėjas gali išsirinkti ir prieinamiausią kainą.
Pirkėjui tampant vis išmanesniam, pardavėjai taip pat turi prisitaikyti prie jo poreikių. Gruodį „Google“ pateiktas Baltijos šalių vartotojų barometras atskleidė, kad pernai dauguma lietuvių į parduotuves ateidavo jau žinodami prekės duomenis ir jos kainą konkurentų parduotuvėse.
Kinta įpročiai
Kol kas lieka vištos ir kiaušinio dilema – ar vartotojų išprusimas lemia, kad technologijos tobulėja, ar visgi atvirkščiai.
„Šiuolaikinis gyvenimas darosi vis labiau neatsiejamas nuo išmaniųjų įrenginių, palengvinančių žmonėms kasdienybę, tad džiugu, jog pamažu technologijos tampa prieinamos visiems ir atitinka skirtingus kiekvieno vartotojo poreikius bei norus“, – sakė „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas.
Pasak D. Liulio, tokia tobulėjimo tendencija yra neatsiejama nuo asortimento, o šis per keletą metų gali pasikeisti neatpažįstamai.
„Manome, kad prie to prisideda kintantys žmonių įpročiai. Prieš 3–4 metus išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris buvo prabangos prekė, tačiau šiandien tai jau yra įrenginys, reikalingas beveik kiekvienam pirkėjui“, – teigė jis.
Tiesa, šioje rinkoje galioja tam tikros mados. Dar metų pradžioje savaitraštis „Ekonomika.lt“ rašė, kad 2014-ieji bus išmaniųjų laikrodžių ir apyrankių metai. I. Viliūnas tikisi, kad šiemet išaugs fizinio krūvio matuoklių pardavimas. Tokią tendenciją mato ir M. Matkevičius.
„Jaučiamas bangavimas: užgriūna tam tikrų prekių populiarumas, kuris ilgainiui nuslopsta. Ateina tendencijos maišyti prekes. Pavyzdžiui,prieš 5 metus nė viena buitinės technikos parduotuvė nepardavinėjo laikrodžių. Dabar išmanieji laikrodžiai – populiari prekė. Tad tokie naujos kartos produktai, labiau susiję su gyvenimo būdu nei vien su technologiniais sprendimais, taps vis populiaresni“, – pastebi jis.
Išmaniųjų koziris
I. Viliūno manymu, technologijų rinkos tendencijas kuria vartotojų poreikiai.
„Tikėtina, kad artimiausiais metais Lietuvos elektronikos rinkoje išvysime didėjančią moderniausių elektronikos įrenginių pasiūlą, ji tikrai nemažės, nes Lietuvos vartotojas yra įpratęs žengti koja kojon su technologijomis“, – skaičiuoja jis.
Panašiomis optimistinėmis prognozėmis dalijosi ir kiti pašnekovai. „Planšetinių kompiuterių pardavimas ir toliau augs, pastebima nešiojamųjų kompiuterių mažėjimo tendencija. Tai siejama su augančiomis planšetinių kompiuterių galimybėmis ir atsiradusiais hibridais: planšetiniais kompiuteriais su klaviatūra ir pele“, – teigė M. Matkevičius.
D. Liulys prognozavo 35 proc. augimą jau minėtų prekių segmente.
Tikimasi Latvijos scenarijaus
Šiemet kalėdinio pardavimo vajus tikriausiai sutaps su dar vienu pardavimo katalizatoriumi – euro įvedimu. D. Liulio teigimu, kaip rodo Latvijos pavyzdys, šiemet prieš Kalėdas galima tikėtis bene dvigubai didesnio pardavimo.
„Remiantis mūsų valdomos parduotuvės „220.lv“ Latvijoje pavyzdžiu, pirkėjai taps ypač aktyvūs artėjant gruodžui, kai bus aktualu realizuoti turimus grynuosius litus, todėl ruošiamės itin sparčiam paklausos, kuri gali būti 50 proc. didesnė nei 2013 metų gruodį, augimui“, – svarstė jis.
Kiekvieną kartą į rinką įvedant naują valiutą pirkėjai susiduria su nežinomybe. Jie stengiasi išleisti santaupas senąja valiuta, mat baiminasi, kad naujoji atneš didesnes kainas. Prekybininkai teigia tokią tendenciją matantys, tačiau žymaus kainų augimo nežada.
„Mūsų partnerių Vakarų Europoje, taip pat Estijoje ir Latvijoje patirtis rodo, kad įvedus eurą produktų kainos neturėtų keistis. Galbūt kada nors vėliau, kai keisis elektronikos prietaisų modeliai. Paklausa visada padidėja metų pabaigoje, bet tai labiau susiję su didžiosiomis metų šventėmis. Dėl euro įvedimo didesnio poreikio neprognozuojame“, – nuosaikiai metų pabaigą planuoja M. Matkevičius.
D. Liulio teigimu, šiandien kaimynai latviai renkasi pigesnes elektronikos prekes, tačiau kainos dėl intensyvios konkurencijos nėra padidėjusios net šaliai pasitikus pirmąjį pavasarį su euru. Belieka laukti, kol Mastrichto kriterijus atitiks Bulgarija ir Rumunija. Gal tada skraidančios riedlentės jau bus atgyvena?
Elektronikos prekės:
„GfK Retail and Technology Baltic“ duomenimis, pernai Lietuvoje 27 proc. krito televizorių pardavimas
Tai siejama su televizijos tinklo skaitmeninimu
„Google“ duomenimis, 35 proc. Lietuvos gyventojų jau naudojasi išmaniaisiais telefonais.
Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“