Dauguma Lietuvos verslininkų pritaria euro įvedimui Lietuvoje, tačiau tuo pačiu metu mano, jog tam ir valstybei, ir jiems patiems dar trūksta pasiruošimo. Nepaisant to, dauguma įmonių vadovų tiki prisijungimo prie euro zonos nauda jų verslo rezultatams. Tokias tendencijas atskleidžia „Danske Bank“ užsakymu atlikta Lietuvos įmonių vadovų apklausa.
Pritarimą euro įvedimui verslininkai reiškia skirtingai – 20 proc. jų įsitikinę, jog eurą reikėjo įvesti jau anksčiau, 27 proc. mano, jog tai būtina padaryti 2015 m., tuo tarpu 26 proc. eurui pritaria, tačiau mano, jog skubėti nereikia. Euro įvedimui nepritaria 25 proc. įmonių vadovų – pusė jų galvoja, kad euro nereikia artimiausius metus, kiti – jog nereikia iš viso.
„Euro įvedimo planai teigiamai veikia verslo lūkesčius, nes euras yra stabilizuojantis veiksnys šalies ekonomikai. Tiesa, daugumos įmonių vadovų nuomone, tokiems pokyčiams valstybei dar reikia ruoštis – daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad šalis euro įvedimui kol kas yra pasiruošusi tik iš dalies, o penktadalis galvoja, jog šalis yra nepasiruošusi visai. Tačiau šalies pasirengimą verslininkai vertina geriau nei savo pačių vadovaujamų įmonių“, – sako Dinas Petrikas, „Danske Bank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.
Kaip rodo tyrimas, įmonės šiandien yra labai skirtinguose pasiruošimo etapuose. Vienos pradės ruoštis tik kai bus galutinai aišku dėl naujos valiutos įvedimo, kitos galvoja, jog atskiro pasiruošimo nereikės, o trečios jau yra pasiruošusios, ruošiasi šiuo metu ar jau planuoja pradėti tai daryti, yra ir tokių, kurios pripažino nežinančios, kaip reikėtų pasiruošti valiutos keitimui.
Pasak D. Petriko, iki šiol įsivedusių eurą šalių patirtis rodo, kad vienkartinės valstybės ir privataus sektoriaus valiutos keitimo išlaidos vidutiniškai siekia apie 0,5 proc. šalies BVP. Tuo tarpu Lietuvoje, kaip rodo tyrimas, beveik pusė įmonių vadovų mano, jog papildomų kaštų rengiantis naujos valiutos įvedimui jie nepatirs, ketvirtadalis to dar nėra įvertinę, kas penktas vadovas mano, jog perėjimas prie euro pareikalaus iki 5 tūkst. litų, 5 proc. – nuo 5 iki 10 tūkst. litų, o 3,2 proc. apklaustų verslininkų nuomone, kaštai bus didesni nei 10 tūkst. litų.
„Euro įvedimui įmonės turės paruošti apskaitos ir kitas informacines sistemas, taip pat bus perskaičiuoti mokesčiai, akcijos, pajai, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai. Apklausoje verslininkų nurodytos išlaidos euro įvedimui yra susijusios su įmonės dydžiu. Mažiausių įmonių, kuriose dirba iki 4 darbuotojų, vadovai kur kas dažniau teigė, jog euro įvedimas papildomų sąnaudų nepareikalaus. Tuo tarpu įmonių, turinčių daugiau nei 250 darbuotojų, vadovai įvardino kur kas didesnes sumas“, – sako D. Petrikas.
Teigiama euro įvedimo įtaka jų verslo rezultatams įsitikinę 37 proc. įmonių vadovų, 34 proc. mano, jog valiutos pakeitimas rezultatams įtakos neturės, apie galimą neigiamą įtaką galvoja 20 proc.
