įvedimas

Dažnam lietuviui euro įvedimas reiškia ne potencialias galimybes, bet gąsdinantį kainų kilimą. Ekspertų ir politikų diskusijų apie Lietuvos prisijungimą prie euro zonos sutarimo ir bendro vertinimo kol kas pasiekti irgi nepavyko. Tačiau Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta tvirtina, kad euro nėra ko bijoti, jei su juo nesiejamos nepagrįstos viltys. Eurokomisaro A. Šemetos teigimu, svarbiausia yra suvokti, kad Lietuva nėra nei skubinama, nei verčiama stoti į euro zoną.

Stasys Šliožas Lietuvos banko valdyba nutarė numatomus euro įvedimo mūsų šalyje metus– 2015 – įrašyti į būsimų lietuviškų apyvartinių eurų monetų ir centų nacionalinę pusę. Įvedus eurą, tokios monetos kaip mokėjimo priemonė galios visoje euro zonoje. „Pirmieji 2015 metų laidos eurų su lietuviška puse technologiniai pavyzdžiai turėtų būti nukaldinti jau šį pavasarį. Lietuvos monetų kalykla tam darbui intensyviai ruošiasi“, – sakė Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Giedrė Sankauskaitė Skaitytojai leidiniui „Ekonomika.lt“ atsiuntė jiems iškilusius klausimus, susijusius Lietuvos narystės euro zonoje pradžia. Pateikiame kalbintų ekspertų atsakymus į visiems rūpimas valiutos keitimo detales.

Lietuvai nuo 2015 metų ketinant įvesti eurą, Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti euro įvedimo įstatymo projektą. Už jį balsavo 103 Seimo nariai, prieš - 2, o susilaikė 3 parlamentarai. Toliau įstatymą Seimas svarstys pavasarį. Jame numatomi praktiniai euro įvedimo klausimai: pinigų keitimo, kainų skelbimo, visuomenės informavimo ir kiti. Finansų ministras Rimantas Šadžius, pristatydamas įstatymą, tikino, kad lito pakeitimas euru įvyks skandžiai.

LRT.lt Šios valdančiosios koalicijos perspektyva priklausys nuo to, kaip partneriai balsuos dėl euro įvedimo, LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ tvirtino socialdemokratas Juozas Bernatonis. „Tai pagrindinė takoskyra, kuri gali sugriauti šią koaliciją“, – sakė jis. „Mes susitikome su konservatoriais, nes tą pačią dieną politinėje taryboje mūsų atstovams susidarė įspūdis, kad partneriai nėra visiškai apsisprendę dėl euro įvedimo.

Už bendrą Europos Sąjungos valiutą pasisako 40 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau šalis vis dar išlieka viena skeptiškiausių euro atžvilgiu, rodo Eurobarometro atlikta apklausa. Pernai lapkritį prieš eurą pasisakė 49 proc. šalies gyventojų, o nuomonės šiuo klausimu neturėjo 11 proc. Palyginti su praėjusių metų liepos mėnesio apklausa, nepritariančiųjų eurui sumažėjo 3 procentiniais punktais (liepą nepritarė 52 proc.), neturinčiųjų nuomonės - padaugėjo 3 punktais (liepą - 8 proc.

Vyriausybei ruošiantis kitais metais įvesti eurą ir siekiant įtikinti gyventojus bendros ES valiutos nauda, premjeras sako, kad apie eurą žmonėms reikia aiškinti paprasta kalba. Anot jo, viešinimui bus skelbiami tarptautiniai konkursai. Pasak Algirdo Butkevičiaus, svarbiausia apie eurą aiškinti paprastai, o ne kalbėti apie fiskalinę drausmę ar monetarinę politiką. „Svarbiausia, kad reikia išaiškinti paprasta, suprantama kalba.

Taip, tai įvyko. Prieš 15 metų galėjome stebėti, kaip eurą šampanu laisto Vokietijos ar Prancūzijos gyventojai, o dabar bendra Europos valiuta atsidūrė mūsų pasienyje. Latvija tapo 18-ąja euro zonos nare, o Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, naudojanti nacionalinę valiutą. Keisti valiutą – sudėtingas procesas, tačiau sunkumus pašalina atsakingas planavimas, mano Latvijos „Swedbank“ padalinio vyriausiasis ekonomistas Martinas Kazakas. Savaitraščiui „Ekonomika.

Valdančiųjų socialdemokratų koalicijos partneriai švelnina reikalavimus dėl euro įvedimo. Darbo partijos vadovė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, jog jos ankstesni pasisakymai dėl privalomos 1509 litų minimalios mėnesinės algos įvedant eurą buvo "partijos startinė derybinė pozicija". L.Graužinienė neseniai pareiškė nepalaikysianti euro įvedimo, nesutarus dėl to koalicijoje.

Latvijos gyventojai eurą priėmė geriau negu tikėtasi, ir perėjimas prie bendros ES valiutos buvo labai sėkmingas, pareiškė šalies finansų ministras. Andrio Vilko nuomone, Latvijos patirtis bus labai naudinga Lietuvai. „Matome, kad žmonės iš tikrųjų priėmė eurą ir net geriau negu tikėtasi. Per daug gąsdinome save, kad procesas bus sudėtingas ir žmonėms nauji pinigai nepatiks, bet dabar mes matome, kad procesas įvyko sklandžiai ir žmonės priėmė eurą.

Neseniai abejonių dėl euro įvedimo 2015 metais išreiškusi Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė šeštadienį susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoju Olliu Rehnu (Oliu Renu), atsakingu už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą. Apie šį susitikimą šeštadienį viešai nebuvo pranešta. L.Graužinienė BNS sakė su eurokomisaru aptarusi euro įvedimo Lietuvoje galimybes ir socialinę aplinką po to. "Taip, priėmiau jį Seime.

Trys iš keturių Lietuvos valdančiųjų partijų nebepritaria socialdemokratų siekiui įsivesti eurą nuo 2015 metų. Tuo tarpu ministro pirmininko finansų patarėjo Stasio Jakeliūno nuomone, euro Lietuvai tikrai reikia. Nors koalicijos partneriai kaip susitarę teigia, kad skubotas euro įsivedimas gali turėti neigiamų pasekmių mūsų ekonomikai, S. Jakeliūnas sako nematantis tokiems teiginiams jokio pagrįstumo.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiais metais, ruošiantis įsivesti eurą, greitojo vartojimo prekės brangs šiek tiek daugiau negu visos kitos, mano Tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius. Pasak jo, kainų augimas yra natūralus ir sveikas augančios ekonomikos bruožas, o dėl artėjančio euro įvedimo Lietuvoje 2014 m. prognozuojama 2 proc. infliacija.

Saulius Lapėnas "Jei mes esame už laisvą rinką visose ekonomikos srityse, jei norime pašalinti valstybės kišimąsį į asmens ir nuosavybės reikalus, tai mums nėra svarbesnio uždavinio, kaip rasti būdus ir priemones, laisvos rinkos sukūrimui pinigų srityje." – Murray Rothbard. „... viso pasaulio šalyse, gobšumas ir neteisybė valdovų ir vyriausybių, piktnaudžiavusių savo pavaldinių pasitikėjimu, palaipsniui mažino tikrąjį tauriojo metalo kiekį jų monetose." – Adam Smith.

Lietuvos Seimo pirmininkei pareiškus, kad valdančiosios koalicijos partneriai iki šiol nėra sutarę dėl euro įvedimo Lietuvoje datos, šį klausimą kitą savaitę turėtų svarstyti koalicijos politinė taryba. Informaciją, susijusią su Lietuvos siekiu 2015 metais įstoti į euro zoną, politikams turėtų pateikti Finansų ministerija ir Lietuvos bankas. Apie tai po Seimo valdybos posėdžio trečiadienį žurnalistus informavo Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė.

Lietuvos banko vadovas pareiškė, kad įvedus eurą, vidutinis atlyginimas Lietuvoje didėtų sparčiau nei infliacija, vadinasi, didėtų reali žmonių perkamoji galia. „Lietuvos banko vertinimu, dėl euro įvedimo teigiamo poveikio šalies ūkiui darbo užmokestis vidutiniu laikotarpiu per metus augtų 0,6 proc. sparčiau nei infliacija. Tai reiškia, kad pajamų augimas pranoktų kainų augimą, o reali gyventojų perkamoji galia didėtų.

Latvija nuo šių metų sausio 1 dienos tapo euro zonos nare. Kaip tai galėtų paveikti mūsų šalies ekonomiką? Žinių radijo laidoje „Pozicija“ vyriausiasis prezidentės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas teigė, kad euro įvedimas rodo kaimynų ekonomikos brandą.   „Reikėtų akcentuoti ne poveikį, o papildomą argumentą eurą įsivesti ir Lietuvoje. Euro zona yra didžiausia mūsų prekybos partnerė.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius neneigia, kad jeigu Lietuva 2015 metais įsives eurą, kainos gali padidėti. „Taip, be abejo, atsitiks ir Lietuvoje. Šitas padidėjimas yra būtent dėl euro įvedimo ir dėl kainų apvalinimo. Su kainomis, įvedant eurą, vyksta labai įdomus dalykas.

Latvija pasiruošė tapti euro zonos nare nuo 2014 metų sausio 1-osios, penktadienį paskelbė Euro projekto valdymo komitetas. Šios vyriausybinės darbo grupės vadovė Arina Andreičika pranešė, kad prieš įvedant Latvijoje bendrąją Europos Sąjungos (ES) valiutą, buvo suderinti 113 įstatymų, 603 vyriausybinių taisyklės ir 1432 savivaldos taisyklės.

 Kartais sakoma, jog norint įtikinti estą, reikia sakyti „būsi pirmas, kuris tai turės“, o kalbant su lietuviu tenka griebtis atvirkščio argumento – „kaimynai jau turi“. Kad ir kaip būtų, euro integracijos klausimu ši taisyklė pasitvirtina. Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m., o Latvija su nauja valiuta pradės ateinančius metus.

Gruodžio vidurys. Ryga. Iki naujųjų, o kartu ir iki dienos, kai latviai atsisvekins su nacionaline valiuta latu, beliko vos pora savaičių. Todėl nenuostabu, kad parduotuvėse greta kainų latais visur nurodytos ir kainos eurais. Taip pat ir kasos čekiuose. Tiesa, prie lito įpratusiai lietuvaičio akiai ne iš karto aišku, kuri kaina yra kuri – abi atrodo panašios, nes skaičiai abiem valiutomis gerokai mažesni negu mes įpratę.

2013 m. lapkričio 11 d., Vilnius — Lietuvoje vis dažniau kalbama apie naujų mokesčių įvedimą arba esamų mokesčių bazės plėtimą. Tačiau valdžios atstovai neįvertina, kad padidinus mokesčius gali kristi mokesčių surinkimas, o į biudžetą – surinkta žymiai mažiau pajamų nei planuota. Tai paaiškėjo Lietuvos laisvosios rinkos institutui (LLRI) išnagrinėjus 2008–2012 m. įvykusius kelių mokesčių didinimo atvejus.

Lietuva turėtų atitikti Mastrichto kriterijus ir 2015 metų pradžioje įsivesti eurą, prognozuoja vieno didžiausių pasaulio bankų HSBC analitikai. Infliacijos kriterijus šiuo metu Lietuvai problemų nebekelia, o viešųjų finansų deficitas, nors ir yra kiek problemiškas, taip pat turėtų būti išlaikytas normos ribose, teigiama naujausioje HSBC apžvalgoje. Anot HSBC analitikų, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį buvo 1,8 proc. ir atitiko Mastrichto kriterijų, kuris siekė 2,2 proc.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ketvirtadienį Lietuvos bankas spaudos konferencijoje pristatys euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą. Centrinis bankas ėmėsi iniciatyvos objektyviai įvertinti, kokią naudą šalies ekonomikai gali turėti euro įvedimas ir kokio dydžio galėtų būti su euro įvedimu susijusios sąnaudos.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt. Nors kaimyninė Latvija po trijų mėnesių priklausys euro zonai ir tikisi, jog tai padės pritraukti daugybę užsienio investuotojų, Lietuva baimintis neturėtų. „Latvija įgyja pranašumą prieš kaimynes – joje nelieka valiutos rizikos. Tačiau savo konkurencingumu lenkiame Latviją. Be to, kiekvienas užsienio investuotojas turi savus kriterijus, o valiuta lemiamo vaidmens čia nevaidina“, – tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiandien Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje besilankęs finansų ministras Rimantas Šadžius nepateikė aiškių argumentų, kodėl Lietuvai verta įsivesti eurą jau nuo 2015 metų. „Panašu, kad Vyriausybė žvelgia paviršutiniškai. Kai kalbame apie augančio valstybės biudžeto deficito valdymą, tai pirmiausia svarbu ne dėl euro įvedimo, o dėl to, kad mes, kaip valstybė, galėtume tvirčiau stovėti ant kojų, geriau gyventi ir, esant reikalui, pigiau skolintis.

Arnas Mazėtis, Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdančiųjų atstovai prasitaria, kad kitąmet gali tekti papildomai skolintis milijardą ir dėl to planai įsivesti eurą bus nukelti dar metams. Finansų viceministras tikina, kad euras 2015-aisiais nėra prioritetas. Opozicija sako, kad euro įvedimo vilkinti neturėtume. Antradienį prasidedančios rudens Seimo sesijos pagrindiniu darbu valdantieji įvardija kitų metų biudžeto tvirtinimą.

Iš Rusijos vis pasigirstantys provokaciniai pasisakymai – politiniai jos vidaus žaidimai. Taip mano krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Rusų grasinimai – Rusijos rinkai – Pastaruoju metu iš Rusijos pusės girdėti keistokų pareiškimų. Tai koks politologas pasiūlo įvesti kariuomenę į Baltijos šalis, jei JAV puls Siriją, tai Rusijos užsienio reikalų ministras paragina nevažiuoti į Lietuvą. Kiek tai rimta? – Aš tikrai nenorėčiau komentuoti politologų ar Vladimiro Žirinovskio pasisakymų.

Premjeras Algirdas Butkevičius nepritaria valdančiajai koalicijai priklausančios partijos "Tvarkos ir teisingumas" siūlymui rengti referendumą dėl euro įvedimo Lietuvoje. "Ne, mes aiškiai deklaravę ir aiškiai pasisakę", - po politinės tarybos antradienį žurnalistams sakė premjeras, paklaustas, ar pritaria referendumo dėl euro idėjai. Anot jo, "tvarkiečiai" išsakė savo poziciją dėl referendumo, tačiau neprašė apie tai diskutuoti politinėje taryboje.

Pirmąjį šių metų pusmetį, „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuvos ekonomika toliau nuosekliai augo – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė 3,6 proc. „Pastebimi vidaus paklausos stiprėjimo ženklai“, – antradienį žurnalistams sakė N. Mačiulis. Materialinių investicijų augimas, pasak „Swedbanko“, antrąjį šių metų ketvirtį paspartėjo iki 12,1 proc. ir sudarė 13,8 proc. BVP.

 Dauguma apklaustų Lietuvos įmonių vadovų įsitikinę, kad euro įvedimas Lietuvos ekonomikai reikš ne tik išaugusį investuotojų susidomėjimą ir eksporto galimybes, tačiau ir didėjančias sąnaudas darbuotojų atlyginimams bei žaliavoms.

Nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad Lietuvoje gali pasikartoti Estijos ir kitų euro zonos šalių nekilnojamojo turto rinkos pavyzdys, kai kainos augti pradėjo likus metams iki euro įvedimo. Tris mėnesius augusios kainos Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje dar nepasiekė aukščiausio taško. Pasak nekilnojamojo turto agentūros „011“ eksperto Ernesto Adomaičio, dabartinių euro zonos šalių pavyzdžiai rodo, kad artėjant euro įsivedimo datai, būstų kainos išauga dar labiau.

Valdžia pasakė – euras Lietuvoje bus 2015 metais. Sudarė darbo grupes, atnaujino dar 2005 metais patvirtintą Nacionalinį euro įvedimo planą. Politinis sprendimas priimtas. Kadangi euras yra daugiau politinis nei ekonominis darinys, labai tikėtina, kad šįkart valdžiai pavyks įgyvendinti savo siekius. Nuspręsta nerengti referendumo, žmonių nuomonės nenorima atsiklausti. Argumentuojama, kad žmonės už eurą pasisakė referendume dėl stojimo į euro zoną.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Euro skeptikai sako, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog įvedus eurą Lietuvoje padaugėtų investicijų. Nemato tokių galimybių jie ir remdamiesi kitų šalių, pavyzdžiui, Estijos ar Slovakijos, praktika. Ekonomistas Valdemaras Katkus LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ yra sakęs, jog šiuo metu neįmanoma įrodyti, kad įsivedus eurą padidės investicijos. „Į Suomiją pradėjo plaukti investicijos? Ne“, – laidoje sakė ekonomistas.

Visuomenė turėtų būti sąžiningai ir nuosekliai informuojama apie euro įvedimo procesą ir pasekmes gyventojų pajamoms, jų darbo užmokesčiui ir kasdieniam gyvenimui. Dėl to sutarta trečiadienį vykusiame bendrame Seimo Europos reikalų ir Biudžeto ir finansų komitetų posėdyje, kuriame Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pristatė Vyriausybės nutarimą dėl pasirengimo euro įvedimui ir euro įvedimo koordinacinę sistemą.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad Vyriausybė ketina įpareigoti verslą laikytis sąžiningų taisyklių siekiant įsivesti eurą. Sėkmės atveju ir vėliau, nuo 2015 metų pradžios. Tai reiškia, bent kelis mėnesius iki numatytos euro įvedimo datos prekių kainas reikia nurodyti dviejomis valiutomis, o atlyginimus perskaičiuoti kuo tiksliau, bene su nuline paklaida.

Eglė Merytė, Edvardas Špokas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Kitais metais eurą įsivesti planuojanti Latvija šiuo klausimu pradeda intensyvias konsultacijas su Briuseliu. su Latvijos finansų ministru diskutavę Europos Parlamento nariai daugiausiai domėjosi Latvijos ekonomikos stabilumu. Latvijos atstovai sako, kad Lietuvos prisijungimas prie euro zonos atneštų naudą visam Baltijos regionui.

Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Stasys Jakeliūnas patvirtino, kad preliminarus euro įvedimo priemonių planas jau pristatytas Premjerui, o Vyriausybė jo gali sulaukti savaite vėliau nei planuota. „Manau, kad didžioji dalis informacijos yra parengta. Kiek mačiau, techniškai dokumentai sudėlioti, tačiau, ar pateks į darbotvarkę šią savaitę. Vienaip ar kitaip, tai kelių dienų klausimas“, - sakė S. Jakeliūnas.

Kaip rodo sociologinės apklausos duomenys, pateikti per Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) valdybos posėdį pirmadienį, 60 proc. Latvijos gyventojų nepalaiko šalies planų įsivesti eurą Latvijoje nuo kitų metų sausio 1 dienos, naujienų agentūrai LETA pranešė Iveta Grigulė ir Ilona Jursevska, priklausančios Žaliųjų ir valstiečių sąjungai. Kaip rodo ZZS užsakyta apklausa, apie 60 proc. gyventojų pasisako prieš euro įvedimą. 21 proc.

  Naujoji Vyriausybė dar turi laiko ir galimybių prašyti eurą Lietuvoje įvesti jau nuo kitų metų, tačiau Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius šiomis dienomis vėl pakartojo, kad realiausia bendrosios Europos valiutos įvedimo Lietuvoje data – 2015-ieji, praneša „Kauno diena“. Kita vertus, premjeras neneigė, kad dabar laukiama galutinių praėjusių metų ekonominių ir finansinių rezultatų, kurie formaliai gali parodyti, jog Lietuva gali tikėtis euro ir anksčiau – jau nuo 2014-ųjų.

Latvijos ekonomikos augimas ir toliau išlieka stiprus – antrąjį 2012 m. ketvirtį Lietuvos kaimynės BVP išaugo 5 proc. daugiausiai dėl 7,2 proc. padidėjusių privataus vartojimo apimčių ir itin (20,5 proc.) išaugusių investicijų. „Danske“ banko analitikai prognozuoja, kad 2013 m. ekonomikos augimas sulėtės nuo prognozuojamų šiais metais 3,8 proc. iki 3,1 proc., tačiau ir toliau išliks vienas sparčiausių ES.

Latvijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Gunaras Kutris teigia, kad, balsuodami dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES), dėl euro įvedimo šalies gyventojai nebalsavo, todėl reikėtų surengti atskirą referendumą. „Atsižvelgiant į visus teisinius aspektus, šalis nusipelno balsuoti dėl euro įvedimo“, - interviu laikraščiui „Dienas Bizness“ sakė G. Kutris. Jis tikina, kad tada žmonės balsavo dėl stojimo į ES ir į teisinius aspektus ypatingo dėmesio nekreipė.

Panamos valdžia norėtų įsivesti eurą kaip teisėtą valiutą kartu su JAV dolerių. Tai pirmadienį per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel (Angela Merkel) pareiškė šios Centrinės Amerikos šalies prezidentas Rikardas Martinelis (Ricardo Martinelli). „Šiuo metu Panamoje laisvai cirkuliuoja JAV doleris, ir aš pasakiau kanclerei, jog mes ieškome būdų, kurie leistų eurui tapti dar viena teisėta Panamos valiuta”, - sakė R. Martinelis, kurį cituoja “Reuters”. Jis neatskleidė pokalbio su A. ...

Euro zonai susiduriant su vis didesnėmis problemomis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo nespekuliuoti datomis, kada Lietuva galėtų įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą, ir pabrėžia, kad negalima supriešinti taupymo ir ekonomikos skatinimo politikos. Tokią poziciją Lietuvos vadovė išsakė Briuselyje prieš prasidedant neformaliam Europos Vadovų Tarybos susitikimui. „Aš manyčiau, kad vėl spekuliuoti dėl datų nereikėtų.

Kovo 25-osios naktį, 3 valandą, laikrodžių rodyklės Lietuvoje bus pasuktos valanda į priekį. Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį. Sezoniniu vadinamas vasaros laikas bus taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikės pasukti valandą atgal. Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Vyriausybė imasi veiksmų, jog Lietuva eurą įsivestų, kaip dabar prognozuojama, 2014 metais. „Jau 2009 metais parodėme, kad galime suvaldyti valstybės finansus. Galime ir labai sudėtingomis aplinkybėmis, ekonomikai krintant į gilią recesijos duobę, užtikrinti šalies finansų stabilumą“, - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė Premjeras.