Dauguma apklaustų Lietuvos įmonių vadovų įsitikinę, kad euro įvedimas Lietuvos ekonomikai reikš ne tik išaugusį investuotojų susidomėjimą ir eksporto galimybes, tačiau ir didėjančias sąnaudas darbuotojų atlyginimams bei žaliavoms.
Audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ atlikta verslo lyderių apklausa „Ekonomikos pulsas“ parodė, kad dauguma Lietuvos įmonių vadovų mano, kad pagrindinė pasekmė įvedus eurą bus padidėjęs investuotojų susidomėjimas Lietuva – taip mano beveik du trečdaliai (66 proc.) apklaustų Lietuvos verslo lyderių.
Beveik tiek pat vadovų (64 proc.) apklausoje pareiškė, kad įvedus eurą išaugs darbo užmokesčio lūkesčiai, o 52 proc. – padidės žaliavų kainos. Kiek daugiau nei pusė (52 proc.) vadovų mano, kad euras reikš padidėjusį Lietuvos verslo konkurencingumą, 46 proc. – padidėjusias eksporto apimtis, o 45 proc. – išaugusią valstybės skolos naštą.
„Akivaizdu, kad Lietuvos įmonių vadovai mato dvi euro monetos puses – tikimasi, kad Lietuvai tapus euro zonos nare, šalis bus geriau vertinama potencialių užsienio investuotojų, o mūsų šalies įmonės taps konkurencingesnės tarptautinėse rinkose ir padidės eksporto apimtys. Kita vertus, euras neišvengiamai reikš sąnaudų augimą – pirmiausia dėl darbuotojų spaudimo didinti atlyginimus ir brangstančių žaliavų“, – tyrimo rezultatus komentavo „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis.
Estų patirtis prieš latvių optimizmą
Paprašyti įvardinti euro įvedimo pasekmes, daugiausiai Estijos verslo lyderių paminėjo didesnius darbo užmokesčio lūkesčius (74 proc.), išaugusias žaliavų kainas (63 proc.), padidėjusį konkurencingumą (50 proc.), padidėjusį investuotojų susidomėjimą (47 proc.), išaugusį eksportą (44 proc.) ir tik 15 proc. paminėjo išaugusią valstybės skolos naštą.
Latvijos įmonių vadovai, palyginus su estais ir lietuviais, buvo optimistiškiausi – 55 proc. mano, kad padidės konkurencingumas, 53 proc. tikisi eksporto apimčių augimo, o 52 proc. didesnio užsienio investuotojų dėmesio. Brangsiančias žaliavas prognozuoja 44 proc., o didesnius darbo lūkesčius – 30 proc. apklaustųjų. Tik penktadalis (22 proc.) Latvijos vadovų mano, kad nacionalinę valiutą pakeitus euru, išaugs valstybės skolos našta.
„Įdomu, kad kitąmet eurą įsivesti planuojančios Latvijos įmonių vadovai itin optimistiški dėl naujos valiutos ir pirmiausia įvardija pliusus, o Estijos įmonių vadovai – padidėjusias sąnaudas. Estija jau daugiau nei dvejus metus yra euro zonos narė, todėl apklausoje estų įmonių vadovai išsakė savo patirtį, o latviai ir lietuviai – lūkesčius dėl euro. Taigi, Estijos verslininkų apklausos rezultatai yra signalas kaimyninių šalių verslui, kad euras gali reikšti ne vien galimybes, tačiau ir augančias sąnaudas“, – pastebėjo D. Dabulis.
Skeptiški dėl euro ateities
Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) apklaustų Lietuvos vadovų mano, kad iki 2020 m. euras bus viena stipriausių pasaulio valiutų. Tokia pat dalis apklaustųjų mano, kad euras turės didelių sunkumų, kai kurios narės paliks arba bus priverstos palikti euro zoną. Dar 28 proc. Lietuvos respondentų mano, kad eurui kils problemų, o naujosios ES narės neprisijungs prie euro zonos. 2 proc. verslo lyderių pareiškė, kad euras apskritai žlugs ir ES valstybės grįš prie nacionalinių valiutų.
„Šiuo metu neapibrėžta euro zonos ekonomikos padėtis – ypač periferinėse valstybėse, kelia abejones dėl euro ateities, matyt todėl Lietuvos įmonių vadovai linkę skeptiškai vertinti ilgalaikes euro perspektyvas“, – teigė „KPMG Baltics“ partneris.
