Iš Rusijos vis pasigirstantys provokaciniai pasisakymai – politiniai jos vidaus žaidimai. Taip mano krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Rusų grasinimai – Rusijos rinkai
– Pastaruoju metu iš Rusijos pusės girdėti keistokų pareiškimų. Tai koks politologas pasiūlo įvesti kariuomenę į Baltijos šalis, jei JAV puls Siriją, tai Rusijos užsienio reikalų ministras paragina nevažiuoti į Lietuvą. Kiek tai rimta?
– Aš tikrai nenorėčiau komentuoti politologų ar Vladimiro Žirinovskio pasisakymų. Tegul tai daro Lietuvos politologai ir apžvalgininkai. Mes išties analizuojame padėtį, vertiname ją.
– Kokių nors didesnių grėsmių neįžvelgiate? Kam tada ta provokuojanti retorika?
– Visi tie agresyvesni kai kurių sluoksnių pasisakymai yra labiau skirti vidaus vartojimui – Rusijos politinei rinkai. Gal ir esama nepasitenkinimo integruotu mūsų požiūriu į procesus pasaulyje. Į Siriją nesiruošiame
– Kaip tik apie tą požiūrį ir pakalbėkime. Lietuva ką tik baigė misiją Afganistano Goro provincijoje, dalyvavo Irako pokarinėse misijose. Ar kylant įtampai aplink Siriją svarstoma galimybė dalyvauti ir ten?
– Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad Goro provincijos atkūrimo misija labai sėkmingai baigta. Dėl dalyvavimo Sirijoje jokių svarstymų nėra.
– Ką manote apie cheminio ginklo panaudojimą šioje šalyje?
– Manau, kad negalima naudoti cheminio ginklo prieš civilius. Ir apskritai negalima jo naudoti. Tai nusikaltimas. Tie, kas tai padarė, turi atsakyti. Tačiau apie kvietimą Lietuvai dalyvauti kokiuose nors kariniuose veiksmuose nėra kalbama. Tokio nėra gauta, ir mes jo nesvarstome.
Stipresni už Gruziją?
– Buvote ministras ir tada, kai kilo karinis konfliktas tarp Rusijos ir Gruzijos. Tuomet iš tribūnos pareiškėte, kad Lietuva būtų pasiruošusi gintis geriau už Gruziją. Ar ir dabar taip teigiate?
– Iš tikrųjų pažengėme žymiai toliau negu Gruzija. Mes integravomės į NATO ir Europos Sąjungą, turime didžiulę bendradarbiavimo su partneriais patirtį. Kalbant apie ginkluotę taip pat esame geriau pasirengę. Mūsų saugumo lygis apskritai daug aukštesnis.
– Po karo Gruzijoje buvo teigiama, kad geriausios gruzinų pajėgos, kai Rusija puolė, buvo misijoje Irake ir, nepaisant amerikiečių transportinės pagalbos, nespėjo grįžti bei dalyvauti karo veiksmuose. Lietuvai taip neatsitiks?
– Aš manau, kad čia tebuvo „patogus“ Gruzijos karinės vadovybės pasiaiškinimas. Tuometinė Gruzijos kariuomenė buvo suformuota iš šauktinių. Jų pasirengimo lygis yra daug žemesnis negu profesionalų. Kalbant apie kiekius, santykinai labai nedaug mūsų karių būna išvykę į misijas.
Motyvacijos yra
– Neseniai būta aistrų – leisti ar neleisti kariškiams dirbti papildomą darbą. Dar kartą paaiškinkite motyvus, kodėl jiems to negalima daryti? Juk JAV nacionalinėje gvardijoje tarnauja ir lėktuvų pilotai, kurie šiaip pilotuoja keleivinius orlaivius.
– Jei kas nori dirbti kitą darbą ir tuo pat metu tarnauti tėvynei, jokių problemų. Tas asmuo puikiausiai gali įstoti į krašto apsaugos savanorių gretas. Kariai gali dirbti dalį darbų ir likdami profesionalioje kariuomenėje, t. y. užsiimti kūrybine ar pedagogine veikla.
Mes siekiame, kad profesionalai užsidirbtų ir jiems nereiktų blaškytis ieškant papildomo uždarbio.
Atnaujinau dar 2006 metais pasirašytą socialinio integravimo programą, kad baigiantis tarnybą asmuo galėtų tam socialiai pasiruošti. Dirbame ir su Lietuvos parmonininkų konfederacija, aiškinamės, kokių jie galėtų pasiūlyti darbų, ir tikrai pasistengsime padėti, kad kariams būtų lengviau pereiti dirbti civilinį darbą, kai tam ateina laikas.
– Ar drįstumėte šiandien teigti, kad Lietuvoje kariškis yra prestižinė profesija?
– Į tarnybą ateinančių kariškių motyvacija auga. Juk į profesionalią tarnybą per prievartą neinama. O kad tobulėti yra kur, kad reiktų ateityje didinti finansavimą, be abejo, tiesa.
TIK FAKTAI
Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgas sudaro: Sausumos pajėgų štabas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (štabas ir šešios rinktinės), Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“ (štabas, trys mechanizuotieji ir vienas artilerijos batalionai). Taip pat Didžiosios kunigaikštienės Birutės, Karaliaus Mindaugo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotieji pėstininkų ir Juozo Vitkaus inžinerijos batalionai bei Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras. Pajėgose tarnauja ir dirba apie 3 500 karių ir civilių bei bemaž 4 500 karių savanorių.
Karinėse oro pajėgose šiuo metu tarnauja ir dirba daugiau kaip 1 100 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų.
Karines jūrų pajėgas sudaro Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Povandeninių veiksmų komanda, Logistikos tarnyba, Mokymo centras ir Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras. Flotilė yra pagrindinis Karinių jūrų pajėgų elementas, kurį sudaro Priešmininių laivų divizionas, Patrulinių laivų divizionas ir Pagalbinių laivų divizionas. Karinių jūrų pajėgų personalą šiuo metu sudaro daugiau nei 600 karininkų, puskarininkių, žemesnių grandžių karių ir civilių darbuotojų.
