Infliacijos kriterijus šiuo metu Lietuvai problemų nebekelia, o viešųjų finansų deficitas, nors ir yra kiek problemiškas, taip pat turėtų būti išlaikytas normos ribose, teigiama naujausioje HSBC apžvalgoje.
Anot HSBC analitikų, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį buvo 1,8 proc. ir atitiko Mastrichto kriterijų, kuris siekė 2,2 proc. Lietuvos Vyriausybė taip pat turi galimybių pristabdyti administruojamų kainų augimą, pavyzdžiui, akcizų tabakui ir alkoholiui didinimas jau yra atidėtas iki 2014-ųjų balandžio, ir taip padėti išlaikyti infliaciją žemiau kriterijaus.
HSBC prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus 1,5 proc., o 2014 metais – 2,5 proc.
Viešųjų finansų, arba fiskalinis deficitas, kurio šių metų prognozę Lietuvos Vyriausybė padidino nuo 2,5 proc. iki 2,9-3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat atitinka Mastrichto kriterijų, kuris yra 3 proc. BVP. Anot HSBC analitikų, Lietuva išlaiko fiskalinės konsolidacijos kursą, be to, esant reikalui šalis turi pakankamai galimybių didinti biudžeto pajamas, kurių santykis su BVP šiuo metu išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES).
Ekonomikos augimas, kuris 2013 ir 2014 metais turėtų siekti po 4 proc., taip pat turėtų palengvinti fiskalinio deficito kriterijaus įgyvendinimą. HSBC prognozuoja, kad šiemet šalies fiskalinis deficitas sudarys 2,9 proc., o 2014 metais - 2 proc. BVP.
Lietuvai gali būti naudingas ir prašymas Europos Komisijai (EK) greičiau atlikti šalies įvertinimą dėl galimybės įsivesti eurą 2015 metais, siekiant išvengti proceso komplikavimo, kai balandį prasidės rinkimai į Europos Parlamentą. Paprastai apie šalių kandidačių pasirengimą įsivesti eurą pranešama gegužę arba birželį, todėl jei šį procesą pavyktų paankstinti, EK turėtų vadovautis preliminariu 2013 metų fiskalinio deficito rodikliu, kuris, anot HSBC, gali būti mažesnis už galutinį.
HSBC analitikų teigimu, kiti Mastrichto kriterijai Lietuvai problemų nekelia. Anot jų, problemų neturėtų kelti ir gana kukli visuomenės parama euro įvedimui - šių metų balandį euro įvedimui pritarė 41 proc. gyventojų, nors net 70 proc. paskolų yra suteikta eurais.
Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos.
Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metais.
Šiuo metu eurą turi 17 iš 28 ES šalių. Estija eurą įsivedė 2011 metais, Latvija prie euro zonos prisijungs nuo 2014-ųjų pradžios.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
