2013 m. lapkričio 11 d., Vilnius — Lietuvoje vis dažniau kalbama apie naujų mokesčių įvedimą arba esamų mokesčių bazės plėtimą. Tačiau valdžios atstovai neįvertina, kad padidinus mokesčius gali kristi mokesčių surinkimas, o į biudžetą – surinkta žymiai mažiau pajamų nei planuota. Tai paaiškėjo Lietuvos laisvosios rinkos institutui (LLRI) išnagrinėjus 2008–2012 m. įvykusius kelių mokesčių didinimo atvejus.
Buvo išanalizuotas autorinių atlyginimų apmokestinimas „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis, dividendų apmokestinimo padidinimas nuo 15 iki 26 proc. ir gyventojams priklausančio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas NT mokesčiu.
„Per pastaruosius šešerius metus Lietuvos žmonėms buvo padidinta daug įvairių mokesčių, siekiant surinkti daugiau pajamų į biudžetą. Deja, nuolat keliant mokesčius, to pasekmės niekuomet oficialiai neįvertinamos – valdžios atstovai neuždavė sau klausimo, ar pasiteisino vieno ar kito mokesčio didinimas, ar buvo surinkta tiek papildomų pajamų, kiek ir buvo užsibrėžta? Kaip rodo mūsų atlikta analizė, visi trys nagrinėti mokesčių kėlimo atvejai nepasiteisino, t. y. juos įvedus mokesčių surinkimas krito arba buvo surinkta mažiau lėšų, nei tikėtasi. Įvertinome ir tai, kad 2009 m. smuko ekonomika, tačiau nagrinėtų mokesčių surinkimas krito daug labiau, nei galima būtų paaiškinti vien ekonomikos smukimu“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva.
LLRI primena, vienas iš geros teisėkūros principų yra išsamiai įvertinti įstatymų pasekmes. „Nustačius, kad konkretus įstatymas nepasiteisino ir turėjo daugiau žalos, negu naudos, turi būti inicijuojamas šio įstatymo atšaukimas. Analizėje prieinama išvados, kad reikėtų pirmiausia šiuos, padidintus mokesčius sumažinti. Tai turėtų naudos ir viešiesiems finansams, ir šiuos mokesčius mokantiems (ar anksčiau mokėjusiems) žmonėms – paskatintų juos uždirbti daugiau pajamų ir mokėti mokesčius. Taip pat reikėtų atsisakyti sprendimų kelti mokesčius, pavyzdžiui, riboti mokestinių nuostolių perkėlimą, nes tai irgi gali reikšti praradimus, o ne naudą biudžetui“, – įspėja K. Leontjeva.
LLRI skaičiavimais, nors ekonomika auga nuo 2010 m., išmokamų autorinių atlyginimų apimtis ir nuo jų sumokami mokesčiai nuosekliai mažėja, nes mokesčių tarifai buvo didinami trejus metus iš eilės.
„2008 m. nuo autorinių atlyginimų sumokėti mokesčiai siekė 123 mln. litų, tuo tarpu 2012 m. mokesčių sumokėta tik kiek daugiau nei pusė šios sumos – 75 mln. litų. Palyginome tai su bendromis GPM ir PSD pajamomis ir nustatėme, kad net ir kriziniais 2009 m. gyventojų sumokami mokesčiai augo, tad pastebimas mokesčių nuo autorinių kritimas nesusijęs su bloga padėtimi šalyje. Apmokestinus autorinius atlyginimus, šias pajamas uždirbančių gyventojų skaičius yra kritęs trigubai, lyginant su 2008 m. Neatmestina, kad dalis veiklos pasitraukė į šešėlį, o dalies veiklos tiesiog neliko. Akivaizdu, kad šis mokesčių didinimas nepasiteisino ir kainavo biudžetui dešimtis milijonų nesurinktų pajamų“, – komentuoja ekspertė.
Nuo 2012 m. apmokestinus gyventojams priklausantį NT, nepavyko surinkti trijų ketvirtadalių planuotų pajamų: surinkta 3,8 mln. litų vietoje planuotų 17 mln. litų. Visame valstybės biudžete šio mokesčio pajamos sudarė tik 0,02 proc. pajamų. „Tai yra dar vienas pavyzdys, kai mokesčio įvedimas nepasiekė užsibrėžto tikslo. 2014 m. planuojama surinkti vos 5 mln. litų, tačiau šį mokestį apskritai reikėtų pripažinti nevykusiu ir panaikinti. Tuo tarpu valdžios atstovai vis pasvarsto apie visuotinį NT mokestį, kuris suduotų smūgį didžiajai daliai šalies gyventojų“, – sako K. Leontjeva. Nepasiteisino ir 2009 m. galiojęs diskriminacinis dividendų apmokestinimas. Nuo 2009 m. pakėlus dividendams tenkančią mokesčių naštą nuo 15 iki 26 proc., dividendų apimtys krito penkiagubai, o mokesčių surinkimas – trigubai, nuo 329 mln. iki 112 mln. litų. „Tai dar vienas pavyzdys, kai mokesčių didinimas biudžetui kainavo jau šimtus milijonų pajamų. Žinoma, tai susiję ir su ekonomikos recesija, tačiau negalima paneigti ir aukštesnių mokesčių įtakos sprendimams mokėti mažiau dividendų. Vos tik dividendams tenkanti mokesčių našta buvo sumažinta iki 20 proc., per 2010 m. išmokėtų dividendų suma padvigubėjo, o mokesčių pajamos išaugo net 46 proc. ir sudarė 162 mln. litų“, – teigia Kaetana Leontjeva.
Pasak ekspertės, nepaisant to, kad pastarieji mokesčių didinimai nepasiteisino, vis rimčiau diskutuojama apie tantjemų apmokestinimą „Sodros“ įmokomis. „Tai įgyvendinus, tantjemų apimtys kristų tiek pat, kiek krito autoriniai atlyginimai, biudžetui tai reikštų praradimus: viešieji finansai prarastų 5,5 mln. litų mokesčių pajamų, lyginant su esama situacija“, – įspėja ekspertė.
